Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seime jau užregistruotos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos turėtų garantuoti anonimiškumą platesniam apie korupciją ir kitas neteisėtas veikas pranešusių žmonių ratui.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą anonimiškumas gali būti taikomas tik įrodžius, kad kyla grėsmė apie korupciją pranešusio asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui. Tačiau nesitaikstyti su korupcija nusprendę šalies gyventojai nėra ginami nuo galimo persekiojimo ar administracinio susidorojimo, pavyzdžiui, atleidimo iš darbo.

Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo kodekso pataisos leis pritaikyti anonimiškumą ir apie korupcinius nusikaltimus pranešusiems asmenims, jei tai reikalinga jų darbo, tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams apsaugoti.

"Visuomenės įtraukimas į kovą su kyšininkavimu - vienas veiksmingiausių korupcijos prevencijos būdų. Tačiau pilietiškai besielgiantis žmogus turi būti tikras, kad pats nenukentės. Apie korupcinius nusikaltimus pranešantys žmonės rizikuoja, todėl valstybė, skatindama savo piliečius būti sąmoningus ir nepakančius korupcijai, privalo suteikti jiems realią apsaugą nuo galimo kerštavimo, persekiojimo ar susidorojimo", - valstybės vadovę cituoja Prezidentės spaudos tarnyba.

Projektu taip pat siūloma įtvirtinti naują liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos priemonę - dalinį anonimiškumą, kai iš byloje esančių duomenų matyti, kad liudytojui ar nukentėjusiajam nuo nusikalstamo poveikio apsaugoti pakanka tik kai kurių duomenų apie juos slaptumo.

Užtikrinti tinkamą pranešėjų apie korupciją teisinę apsaugą Lietuvą įpareigoja Jungtinių Tautų konvencija. Tarptautiniai ekspertai jau prieš trejus metus atkreipė Lietuvos dėmesį, kad nėra adekvačių pranešėjų apsaugos taisyklių ir kad konkrečių šios srities teisės aktų trūkumas gali būti laikomas visos sistemos silpnąja vieta.

Pernai tarptautinė organizacija "Global Integrity" pareiškėjų apsaugos teisinę bazę Lietuvoje įvertino 17 balų iš 100 galimų.