Buvusį šalies vadovės patarėją L.Balsį nustebino metinė kalbanuotraukos (10)

2019 birželio mėn. 11 d. 12:17:46 Perskaitė 1029

Seimo nariui, buvusiam šalies vadovės Dalios Grybauskaitės patarėjui Linui Balsiui metinis prezidentės pranešimas, apžvelgiantis šiuos metus ir pastarąjį valdymo dešimtmetį, pasirodė per trumpas ir lakoniškas. Kartu prezidentė, sakydama, kad šalyje viskas gerai, esą nekreipia dėmesio į suprastėjusius socialinius rodiklius. L. Balsys taip pat pažymėjo griežtą D. Grybauskaitės poziciją dėl Astravo atominės elektrinės (AE), bet abejoja, ar prezidentė padarė viską, kad elektrinė iš tiesų būtų uždaryta.

 

Pasak Seimo nario L. Balsio, šis pranešimas buvo vienas trumpiausių D. Grybauskaitės vadovavimo istorijoje. Jo teigimu, 25 minutės kalbos esą yra per mažai aptarti ir šiems metams, ir dviem kadencijoms.

„Per 25 minutes apžvelgti 10 metų yra labai labai paviršutiniška ir mažai. (...) Norėjosi nuoširdesnio pažvelgimo į save, į Lietuvą, kažkokio gilumo. O dabar visi pranešimai pastaraisiais metais lyg iš atstumo, iš kitos planetos, pažiūri, pasako, ką pamato, kažkaip įvertina ir viskas. Dviejų kadencijų pranešimas turėjo būti savotiškas pokalbis su visuomene, su savimi, su Seimu. To nebuvo. Kažkoks eilinis išvardinimas, kas vyksta. Nesupratom, kur prezidentės nuopelnas, kur kieno nuopelnas", – teigė buvęs D. Grybauskaitės kalbų rašytojas L. Balsys.

Kalbėdamas apie pranešimo turinį, L. Balsys pažymėjo šalies vadovės frazę „iš esmės su valstybe viskas gerai". Jo teigimu, stebėtina, kad prezidentė taip mano.

„Tai, matyt, taip prezidentei atrodo, nors būtent per jos dešimties metų valdymą emigracija tik augo, socialinė nelygybė tik didėjo. Jeigu viskas čia gerai, tada matom, kad prezidentė buvo truputį atitrūkusi nuo realaus gyvenimo“, – tikino Seimo narys.

Jis taip pat pabrėžė, kad šalies vadovė bene pirmąjį kartą taip aiškiai pareiškė poziciją dėl Astravo AE. Jis klausia, kodėl, jeigu Lietuva, kaip buvo teigiama metiniame pranešime, turi kitų valstybių pagarbą ir pasitikėjimą, nebuvo suformuotas šaliai draugiškų valstybių blokas kovoti su Astravo AE projektu.

„Pirmąsyk taip aiškiai pasakė apie Astravo problemą, kad būtina siekti uždarymo. Tai labai puiku, bet kodėl to nesakė ir nesiekė anksčiau, – klausė buvęs Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, – Turėjo galimybę tai daryti pastaruosius 10 metų. Negirdėjome, kad per visą tą laiką kur nors tarp Vakarų valstybių vadovų, savo kolegų būtų suformuotas Lietuvos draugų būrys. Kad kiti valstybės vadovai kartu tarptautiniuose forumuose, valstybių vadovų pasitarimuose sakytų, kad Astravą reikia uždaryti. Mes to negirdėjome ir to nebuvo daroma. Dabar sako, kad kažkas turi siekti. Tai kas? (...) Pati prezidentė nepadarė turbūt nieko, kad būtų to siekiama“.

Primename, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, antradienį Seime skaitydama paskutinį savo metinį pranešimą, pažymėjo, kad Astravo atominė elektrinė yra politinės įtakos įrankis ir reikia siekti visiško jos uždarymo.

„Nesidairykime atgal į Rytus, nes puikiai žinome, kad BRELL žiede iš Maskvos dispečerinių sukasi ne tik elektra, bet ir politinė įtaka. Kaip ir Astravo atominėje“, – sakė D. Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, Espo šalys pripažino, kad elektrinė pastatyta ant nesaugios aikštelės, todėl kalbama ne tik apie jos saugumą, bet ir nesaugią aikštelę.
„Vadinasi, čia negali veikti jokia elektrinė. Būtina toliau siekti Astravo elektrinės uždarymo apskritai“, – pažymėjo prezidentė.

D. Grybauskaitė taip pat pridūrė, kad su Europos Komisija jau pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklais, o šį mėnesį bus pasirašytas galutinis detalesnis susitarimas Briuselyje.

Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK), kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.

Taip pat Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija. Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net