2 nuotr.Buvusi STT darbuotoja, o vėliau - sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos politinio pasitikėjimo patarėja Nendrė Černiauskienė prieš daugiau nei metus skandalingai buvo atleista iš pastarųjų pareigų. Teisės magistrė, socialinių mokslų daktarė dabar drąsiai kritikuoja buvusio šefo ir visos Vyriausybės veiksmus kovoje su koronavirusu. Ji įsitikinusi, kad žmonės, ypač vyresni, specialiai gąsdinami, jog bijotų ateiti balsuoti Seimo rinkimuose, nes tokiu būdu dabartiniams valdantiesiems atsirastų šansas valdžioje išlikti ir kitą kadenciją.
Sprendžia vienas
Vasarą N.Černiauskienė interviu „Vakaro žinioms“ atskleidė faktus apie sveikatos apsaugos sistemoje įsišaknijusią korupciją. Dabar ji pasidalino savo nuomone apie paniką, sukeltą dėl COVID-19.
„Kai pasaulis susidūrė su šita situacija, iš pradžių nežinojo, kaip elgtis. Atskiros šalys užėmė labai skirtingas savarankiškas pozicijas. Tačiau pagal amžiaus grupes ar bendrą susirgimų skaičių, neturime didelių skirtumų tarp tų valstybių, kurios buvo įvedusios griežtus draudimus, ir tarp tų, kurios leido žmonėms patiems priimti sprendimus, nestabdė ekonomikos. Kitas momentas - per ilgą laikotarpį pasaulyje taip ir nebuvo sudarytos ekspertų grupės iš LOR, plaučių specialistų, virusologų, bakteriologinio ginklo specialistų, kariškių ir t.t. Pasaulio sveikatos organizacija savarankiškai ėmė spręsti ir nurodinėti. Dabar kalbama apie būsimą antrąją bangą, tačiau Lietuvoje iki šiol nėra mišrios ekspertų grupės. Operacijų centro vadovas A.Veryga vienasmeniškai priima sprendimus, susijusius su liga, kuri savo ruožtu nėra susijusi su jo profesija, su jo žiniomis. Kur yra ekspertų grupė?“ - retoriškai klausė N.Černiauskienė.
Padarytas nusikaltimas
Anot buvusios A.Verygos patarėjos, kyla klausimas, kodėl kaimyninėje Latvijoje, kur nėra tokių griežtų apribojimų kaip Lietuvoje, sergamumas koronavirusu yra žymiai mažesnis ir kodėl Latvija priėmė sprendimą neįteisinti griežtų apribojimų. Lietuva, pasak jos, tuo visiškai nesidomi. Tik gąsdina gyventojus.
„Skelbiama, kad numirė keliasdešimt žmonių. Atrodo - daug, tačiau nutylima, kad tai yra nulis ir dar keli nuliai po kablelio visos Lietuvos populiacijos“, - akcentavo pašnekovė.
Pasak N.Černiauskienės, didžiausias nusikaltimas buvo padarytas, kad dėl COVID-19 buvo perlenkta lazda - per karantiną iš principo buvo gydomi tik užsikrėtę šiuo virusu, kiti žmonės buvo beveik nepriimami nei į poliklinikas, nei į ligonines, todėl mirštamumas nuo kitų ligų gerokai išaugo.
„Pasakyčiau, kad toks elgesys yra nusikaltimas, pažeidžiantis ir mūsų konstitucines teises į gydymą. Mastelis tokio nusikalstamumo yra milžiniškas, net gydytojai tam negalėjo pasipriešinti.
Norint paskelbti pandemiją reikėjo, kad užsikrėtusiųjų būtų keliose savivaldybėse. Manau, kad dėl to ligoniai ir buvo „pabarstyti“ per kelias ligonines įvairiose savivaldybėse. Nors logiškai mąstant kaip tik visi sergantieji turėjo būti koncentruojami vienoje vietoje, kad virusas neplistų. O ir gydytojų tada galima būtų neišleisti, apgyvendinti juos kažkur vienoje vietoje. Tačiau pasirinkta barstyti ligą po visą Lietuvą. Jokios logikos“, - stebėjosi N.Černiauskienė.
Nesimoko iš gerųjų pavyzdžių
Pašnekovės atkreipė dėmesį, kad Lietuva buvo padalinta į dvi stovyklas: vieni buvo įtikinti, kad būtinas karantinas, jog liga neišplistų, kiti laikėsi nuomonės, kad negalima sužlugdyti ekonomikos.
Kaip rasti aukso viduriuką?
„Turėjome pasidairyti po aplinkines šalis, kurios sėkmingai išgyveno pirmąją bangą. Štai Švedija neužsidarė, tačiau sugebėjo išsaugoti žmones. Kaip? Teisingai informavo, ugdė sąmoningumą, tačiau tuo pat metu viską darė, kad ekonomika negriūtų. Mes ne tik nežiūrime į gerus pavyzdžius, bet netgi juos įvardijame kaip blogus. Švedija mus gerokai lenkia savo BVP, pragyvenimo lygiu, ekonomine gerove ir dar mes drįstame sakyti, kad ji priiminėja blogus sprendimus“, - baisėjosi buvusi A.Verygos patarėja.
Jos teigimu, dar viena klaida - kad Lietuva taupė ne ten, kur reikia. Teigiama, esą Latvija testavo visus norinčius, net ir neturinčius simptomų, bet galėjusius užsikrėsti, nes buvo užsienyje arba kontaktavo su sergančiaisiais. Todėl jau pačioje pradžioje „išgaudė“ viruso platintojus ir neleido jam išplisti. Pas mus iki šiol to nėra. Kita vertus, pasak N.Černiauskienės, sunku žinoti, kokia iš tikrųjų yra situacija, nes Lietuvoje tik kalbama, tačiau nepateikiami visi skaičiai.
Kalti rinkimai
N.Černiauskienė taip pat akcentavo, kad Lietuvoje pažeidinėjamos žmonių teisės, kai jie priverstinai izoliuojami net jei ir neserga, tačiau kontaktavo su sergančiaisiais ar grįžo iš užsienio.
„O kas vyksta mokyklose? Vaikai, kurie dėl sveikatos negali dėvėti kaukių ir turi tai liudijančias gydytojų pažymas, yra izoliuojami nuo kitų vaikų. Ar normalu?
O dar nenormaliau yra kas kita. Vyriausybė paskelbė, kad skiriamas finansavimas ir į mūsų gydymo įstaigas kviečiami per protesto akcijas nukentėję Baltarusijos gyventojai. Mūsų žmonės negali patekti į savas įstaigas, o mes ne palapinėse pasienyje humanitarinę pagalbą suteikinėsime, mes vešimės baltarusius ten, kur mūsų žmonės patekti negali. Iš šalies, iš kurios atvažiavus būtina saviizoliacija. Vykdoma politika, nes artėja rinkimai. Jei ne tie rinkimai, tai nedėvėtume ir kaukių“, - įsitikinusi teisininkė bei socialinių mokslų daktarė.
Kodėl būtina įbauginti?
Buvusi A.Verygos patarėja neabejoja, kad COVID-19 mūsų politikams tėra politinis įrankis.
„Situacija piešiama juodomis spalvomis viską perdedant, siekiant įbauginti žmones, jog šie neateitų į rinkimus. Mat ypač senjorai seka sisteminę žiniasklaidą, kurioje informacija grūdama iki beprotybės. Jie tiek įsibauginę, kad net šiukšles pro langą išmeta, neina į parduotuves - prašo, kad kas maisto atvežtų. Tokie žmonės neateis į rinkimus ir net neįsileis rinkimų komisijos narių. Atrodytų, valdantiesiems būtų logiškiau girtis, esą išgelbėjo pasaulį, tačiau pasirinkta kita taktika - įbauginti. Nes tikisi, kad kuo mažiau žmonių balsuos, tuo daugiau šansų laimėti rinkimus“, - neabejoja N.Černiauskaitė.
