„Mūsų politikai dabar nori kuo daugiau pinigų gauti Ignalinos AE uždarymui. Dėl ko jie taip stengiasi? Jie stengiasi tik dėl rusų“, - „Vakaro žinioms“ pareiškė buvęs energetikos ministras, diplomuotas atominės energetikos inžinierius, profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Leonas Ašmantas.
- Reaguodamas į „Vakaro žinių“ publikaciją, kad politikai stengiasi iš Briuselio išmušti kuo daugiau pinigų Ignalinos AE uždarymui, pareiškėte, kad jie stengiasi dėl rusų. Galite šią mintį paaiškinti plačiau? - „Vakaro žinios“ teiravosi prof. Leono AŠMANTO.
- Lietuva yra įsipareigojusi prie bendros sumos, skirtos Ignalinos AE uždarymui, prisidėti 12-14 procentų. Kuo didesnė bus suma, tuo daugiau turės sumokėti ir Lietuva.
Reikia labai aiškiai sužiūrėti, sudėlioti visus planus, visus darbus, kuriuos reikia atlikti. Pavyzdžiui, jei kalbame apie radioaktyvių atliekų saugyklas, geriausia, kad jų statybų darbams vadovautų statybininkas, turintis patirties monolitinių namų statyboje. O ne kažkokie vadybininkai ar visi kiti. Tada darbai būtų žymiai atpiginti ir tokių sumų nereikėtų. Aš visą laiką tvirtinau ir tvirtinsiu, kad sumos yra išpūstos nežmoniškai, o to daryti negalima.
Dar noriu pridurti, kad atvažiavusi bobelė iš Vokietijos, kurios pavardės net neatsimenu (praėjusią savaitę Ignalinos AE uždarymo darbus apžiūrėjusi Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkė Ingeborga Greslė (Ingeborg Grassle), - aut. past.), pareiškė nesąmonę. Atseit Slovakija ir Bulgarija, uždarinėjančios panašius reaktorius, prisideda 20 proc. Esą todėl ir Lietuva turi prisidėti tokia pat dalimi. Absurdas, ji visai nublūdijo. Tarp jų reaktorių ir mūsų skirtumas - kaip tarp dangaus ir žemės. Jų reaktoriai visai kitokio tipo ir jų uždarymas daug mažiau kainuoja, todėl ir gali skirti didesnį procentą. Akivaizdu, kad vokietė nelabai ką išmano atominėje energetikoje. Bet trumpai noriu akcentuoti, kad buvo akivaizdu, jog prie Ignalinos AE uždarymo prisijungs rusai.
- Sakote, kad buvo žinoma, jog pagrindinė AE uždarymo darbų atlikėja buvusi Vokietijos kompanija „Nukem“ taps rusiško kapitalo?
- Rusai iš anksto buvo parengę tokią pat schemą, kokia buvo pritaikyta „Mažeikių naftai“. Rusai nori išmokti uždaryti atomines elektrines su tokiais reaktoriais, kokie yra Ignalinoje. Rusijoje tokių reaktorių yra mažiausiai 12, o gal net 14.
- Pirmiausia nori išbandyti mūsų kailiu?
- Ne tik išbandyti, bet ir uždirbti. Štai kur esmė. O mūsiškiai ploja rankytėmis ir iš Briuselio reikalauja kuo daugiau pinigų. Tada duosim ir mes, tegul tik uždarinėja. Esmė tokia, kad rusai savo reaktorių uždarymui didelių sumų negaus. Todėl jiems reikia išmokti Ignalinoje, gauti patyrimą, inovacijas. Ir dar uždirbti. Šimtu procentų garantuoju, kad jie, uždarinėdami savus reaktorius, nieko iš užsienio neįsileis, patys uždarinės, nes turės patirties, technologijas. Todėl rusai vieninteliai buvo suinteresuoti dalyvauti Ignalinos AE uždaryme. Ir sukūrė schemą, kuri suveikė.
- Bet kuo didesnis bus Briuselio finansavimas, tuo ir mūsų dalis turės būti didesnė?
- Esmė ta, kad kainos yra žiauriai išpūstos, o to niekas nenori pripažinti. Visi trikdžiai, visi vėlavimai buvo tam, kad kainos būtų dar labiau išpūstos. O kai kainos išpūstos, mes nukenčiame. Kodėl? Nes mums vis tiek reikės prisidėti 14 proc. Bet yra skirtumas, ar tuos 14 proc. mokėti nuo milijardo eurų, ar nuo pusės milijardo. Mums, kaip mokesčių mokėtojams, geriau mokėti nuo pusės, o rusams geriau, kad būtų nuo milijardo.
- Bet kodėl mūsų pusė suinteresuota kainų išpūtimu? Gauna „otkatus“ iš „Nukem“?
- Na, tokių įrodymų neturiu.
- Daug ką sakantis faktas: „Nukem“ už vertimus mokėdavo po 40 eurų už lapą. Tokiu būdu už vertimus apie 100 tūkst. eurų per kelis mėnesius užsidirbo vieno iš vadovaujančių Ignalinos AE inžinierių sūnus. O jo tėvas dirbo su „Nukem“ projektais ir pasirašinėjo tam tikrų darbų aktus.
- Šis faktas - publikai. Sutinku, kad kažkas taip galėjo uždirbti, sutinku, kad taip ir buvo, juo labiau jei vyko ikiteisminis tyrimas. Bet tai yra smulkmena. O tokiomis smulkmenomis užsiiminėjo tie, kurie negalėjo prieiti prie stambių pinigų, bet matė, kas vyksta aukštesnėse sferose. Pabaigai dar noriu pasakyti kai ką dėl panaudoto branduolinio kuro saugyklų. Prisipažinsiu, kad mano, kaip energetikos ministro, buvo idėja, kad reikia būtent tokių saugyklų. O kai priėmiau tokį sprendimą, po dvejų metų lygiai tokį patį sprendimą priėmė Rusijos ministerija.