1 nuotr.Europos Komisijos (EK) vertinimu, 2019 metų Lietuvos biudžeto projektas, kaip ir Vokietijos, Nyderlandų, Suomijos, Maltos, Airijos, Liuksemburgo, Kipro, Austrijos ir Graikijos atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. O Estijos, Latvijos, Slovakijos biudžetų projektai atitinka iš esmės.
„Valstybių narių biudžetinės situacijos yra labai skirtingos. Valstybių narių 2019 m. biudžetų įgyvendinimas bei atitinkamos fiskalinės ir ekonominės priemonės bus stebimos toliau kitų metų bėgyje“, - sakė Briuselyje viešinti finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
Belgijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovėnijos ir Ispanijos biudžetų projektai kelia riziką neatitikti minėtų reikalavimų.
Kaip itin reikšmingai neatitinkantis Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų įvertintas Italijos biudžeto projektas, kuriame numatomas 2,4 proc. deficitas. Ir nors jis yra mažesnis už leistiną (3 proc.), šalies skola yra gerokai didesnė už leistiną (60 proc.). Ji sudaro 132 proc. BVP. Italija 2019 m. biudžeto projekte nesiėmė priemonių šį skolos lygį sumažinti.
Atsižvelgiant į tai, Italijos atžvilgiu ketinama pradėti perviršinio deficito procedūrą.
Euro zonos ekonomika žengia į šeštus plėtros metus, nors augimas pasiekė piką, o rizikos padidėjo.
Remiantis Komisijos rudens prognozėmis, tikimasi, kad bendras deficitas euro zonoje nuo 1 proc. BVP 2017 m. sumažės iki 0,6 proc. BVP 2018 m. ir padidės iki 0,8 proc. 2019 m.
Pirmą kartą nuo euro įvedimo 2019 m. nė viena euro zonos valstybė narė, planuojama, neturės biudžeto deficito, kuris viršytų 3 proc. BVP. Prognozuojama, kad skolos lygis euro zonoje nuosekliai mažės nuo 89 proc. BVP 2017 m. iki 85 proc. BVP 2019 m.
