1 nuotr.Vyriausybė Seimui siūlo panaikinti kelis vadinamuosius saugiklius, kurie buvo įtvirtinti siekiant, kad Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės nesupirktų užsieniečiai, taip pat ir savi spekuliantai. Tačiau projektą Vyriausybės vardu parengusi Žemės ūkio ministerija perlenkė lazdą - naikinami ne tik tie saugikliai, kurie prieštarauja ES teisei, bet ir daugiau jų. Kad Briuselis būtų patenkintas.
Žemės ūkio ministerija tvirtina, kad reikia atsižvelgti į Europos Komisijos pagrįstoje nuomonėje išdėstytą reikalavimą pakeisti profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimus, nustatytus žemės pirkėjams, sumažinti jiems kvalifikacinių reikalavimų skaičių, netaikyti žemės įsigijimo apribojimų sudarant žemės konsolidacijos sutartis ir t.t.
„Nepriėmus siūlomų nuostatų, Europos Komisija turi teisę kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. Neigiamai pasibaigę teisminiai ginčai Lietuvai užtrauktų vienkartinės, periodinės arba abiejų baudų finansinę naštą. Minimali vienkartinė bauda, nuo kurios pagal nustatytus kriterijus skaičiuojama skiriama bauda, Lietuvai šiuo metu yra 644 tūkst. eurų“, - dėsto Žemės ūkio ministerija.
Ar tikrai naikinami tik tie saugikliai, kurie prieštarauja ES teisei? O gal, kaip visada, norėdami įtikti Briuseliui, mūsų politikai perlenkia lazdą? Pasirodo, būtent taip ir yra - naikinama ir tai, ko Europos Komisija nereikalauja. Europarlamentaras Bronis Ropė dar pavasarį su savo komanda padedant Europos Komisijai surinko informaciją apie visose ES šalyse taikomus apribojimus žemės pirkėjams ir išsiaiškino, kokie mūsiškiai saugikliai galimi, o kokie negalimi.
„Saugikliai, kurie riboja spekuliaciją, yra galimi. Pavyzdžiui, jei įsigyji žemę, bet jos nenaudoji ir tik lauki, kol ji pabrangs... ES teisė nedraudžia už tai skirti baudas bei kitas sankcijas. Taip pat galima apriboti įsigyjamo ploto dydžius ir t.t. Bet, pavyzdžiui, reikalavimas turėti ūkininko pažymėjimą, jei tu nori įsigyti žemės, arba turėti trejų metų kvalifikaciją yra draudžiamas. Todėl jį reikia panaikinti. Tačiau, pavyzdžiui, įsigyjamo sklypo dydžio ribojimas sudarant žemės konsolidacijos sutartis yra leidžiamas, todėl Žemės ūkio ministerijos siūlymas panaikinti ir šį saugiklį yra perteklinis. Aš informaciją apie tai, kokie saugikliai galimi ir kokie negalimi, perdaviau tiek Žemės ūkio ministerijai, tiek Seimo Kaimo reikalų komitetui. Jie ir turi apsispręsti. Bet mes galime įsivesti ir naujų ES teisei neprieštaraujančių saugiklių, jei norime apsidrausti nuo spekuliacijos žeme, daugelis šalių yra tokius įsivedusios“, - „Vakaro žinioms“ sakė B.Ropė.
Anot jo, kai gaunama pastabų iš Europos Komisijos, mūsų politikai dažnai perlenkia lazdą, nes nori įtikti.
„Reikia ginti savus interesus. Deja, mes pernelyg dažnai viską nurašome Europos Sąjungai: ji esą neleidžia to, neleidžia ano. ES yra pakankamai lanksti, tik su ja reikia šnekėti. Daugeliu atvejų galima tenkinti savo poreikius, tuo pačiu nepažeidžiant Europos interesų. Žemės ūkio ministerija iš pradžių siūlė visų saugiklių atsisakyti, bet, kai supažindinau su surinkta informacija, apsigalvojo“, - teigė B.Ropė.
Europarlamentaro teigimu, Europos Komisija Lietuvą apie pažeidimus informavo dar pernai gegužę, tačiau neskubina pažeidimo procedūros ir dar nesikreipia į Europos Teisingumo Teismą, nes mato, kad jau kažkas daroma, kuriami projektai.
O kaip užsienyje?
Saugiklio, kad užsieniečiams iš viso negalima būtų leisti įsigyti žemės, netaiko nė viena valstybė, nes už tai grėstų sankcijos. Bet kai kurios kitos šalys gudrauja ir pasitvirtino tokius saugiklius, kurie nepažeidžia ES teisės, bet kartu ir praktiškai užkerta kelią svetimšalių invazijai. Pavyzdžiui, Danijoje žemės įsigyti galima tik toje vietovėje pagyvenus ne mažiau nei 10 metų arba turint ten gyvenamąjį būstą. Prancūzijoje įvesta įvairių ribojimų, už kurių nesilaikymą žemė nacionalizuojama. Beje, Čekijoje pirmumo teisę įsigyti žemę turi smulkus ūkininkas - kad nebūtų taip, jog stambus plečiasi, o smulkus negali prie žemės prieiti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
