Seime vakar dar nematytu politiniu buldozeriu, panaudojant net mūsų valstybėje senokai pamirštą vardinį balsavimą, buvo prastumtas daug abejonių keliantis įstatymas. Jis leis plėtoti Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų projektą, nors Lietuva, jau išleidusi milžiniškus pinigus, nesugeba net saugiai uždaryti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) - pastatyti mirtį nešančių branduolinio kuro saugyklų.

Vienas nenorėjęs skelbti savo pavardės (kuri redakcijai yra žinoma - red. past.) IAE specialistas „Respublikai“ pasakojo, kad yra didelė tikimybė, jog panaudoto branduolinio kuro kasetėms laikinai saugoti skirti nesertifikuoti konteineriai po 30 metų gali subyrėti į smėlio dulkes.

VAE priešininkai daromi priešais

Jeigu taip atsitiktų, ne tik Visagino apylinkės, bet ir visa Lietuva virstų mirtį nešančių teršalų apkrėsta zona. Radioaktyviųjų medžiagų irimo laikas skaičiuojamas šimtais tūkstančių metų.

Tačiau Lietuvai neturint pinigų saugiai uždaryti IAE, šalia išjungtų dviejų atominių reaktorių esančioje pievoje Seimas vakar pasiryžo leisti statyti naują branduolinį monstrą - VAE.

Ši idėja įgyvendinama su įvairių politinių partijų parama energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, kuris iki šiol net nerado laiko visuomenei pasiaiškinti, kaip valstybė spręs su IAE uždarymu susijusias ir labai brangiai kainuojančias problemas.

Lietuvos energetikos ir ekonomikos specialistai yra pateikę skaičiavimus, kad VAE projektas gali būti net nuostolingas, naujos jėgainės pagaminta elektros energija - nekonkurencinga rinkoje.

Tačiau premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė tokias mintis vadina net kenkiančiomis Lietuvai, esą jas skleidžia valstybės priešai.

Į Seimą persikėlęs branduolinis mūšis dėl VAE paliko šešėlyje tikrąją situaciją dėl IAE uždarymo procedūrų ir jų finansavimo perspektyvų.

Šią savaitę paaiškėjo, kad Europos Sąjunga yra nusiteikusi šiuos darbus finansuoti tik iki 2017 metų pabaigos. ES institucijos, grasindamos Lietuvai sustabdyti arba sumažinti IAE uždarymo finansavimą, jau vis garsiau klausia, kaip mūsų šalis panaudojo apie 1 mlrd. litų, skirtų šio strateginio objekto uždarymui.

Pinigai sumokėti, objektų nėra

„Respublika“ gavo oficialią medžiagą, susijusią su IAE uždarymo projektais, kurie patikėti Rusijos korporacijai „Atomstroyexport“ priklausančiam Vokietijoje įkurtų įmonių „Nukem Technologies“ ir GNS konsorciumui.

Yra žinoma, kad su techninėmis problemomis, projektų brangimu ir vėlavimais yra susiduriama statant laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą (projektas B1) ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą (projektas B2/3/4).

Valstybė už B1 projektą jau yra sumokėjusi 196,4 mln. eurų (apie 677,5 mln. litų). 2011 metų kovo mėnesį jau turėjo būti baigti statybos darbai ir atlikta technologinė dalis kuro išlaikymo baseinuose, o paskutinis branduolinio kuro saugojimo konteineris pristatytas 2011-ųjų gruodį.

Tačiau šiandien laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos yra pastatyta 80 proc., bet sumontuota tik apie 30 proc. būtinos įrangos.

Kuro išlaikymo baseinų aikštelėse atlikta apie 8 proc. numatyto projekto, nes praėjusių metų birželio 16 dieną IAE rangovas „Nukem“ ir GNS konsorciumas sustabdė visus darbus.

Panaudoto branduolinio kuro konteineriams perkelti reikalingas specialus kranas, tačiau vokiečių įmonės atsisakė atlikti būtiną jo modernizaciją. Nesant garantijų, kad tokia įranga atlaikytų sunkius konteinerius su radioaktyviuoju kuru, jos negalima naudoti.

Neatlikti net bandymai

Iš viso specialių konteinerių IAE uždarymo metu prireiks 190, jų pagaminta 146, tačiau tik 4 pristatyti į elektrinę. Gavus 100 konteinerių techninių duomenų pasus, 99-iuose iš jų buvo nustatyti esminiai charakteristikų neatitikimai tarp parengto techninio projekto ir faktiškai pagamintų konteinerių.

Panaudoto branduolinio kuro saugykloje turi būti įrengtas geležinkelio transporteris, tačiau iki šiol neatlikti reikalingi dinaminiai bandymai, nepateikti šio įrenginio projektuotojo ir gamintojo sertifikatai, leidžiantys užsiimti tokia veikla. Nėra pateikti ir transporterio pasai bei eksploatavimo instrukcijos.

Į kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso statybas Lietuva jau investavo 124 mln. eurų (apie 427 mln. litų). Šis projektas turėjo būti pabaigtas 2009 metų lapkritį, tačiau šiuo metu tebevyksta derybos dėl kitos datos - 2013 metų gruodžio.

„Respublikos“ gautoje informacijoje iš IAE teigiama, kad jėgainės tvarkymo ir saugojimo komplekse dabar yra atlikti beveik visi statybos darbai, išskyrus stogo dangą ir apdailą.

IAE buvo pateikti ir sumontuoti, bet ne numatytos ir patvirtintos projekte galios, kranai. Į uždaromą elektrinę turėjo būti atvežti 20 ir 10 tonų keliamosios galios kranai, tačiau „Nukem“ sumontavo gerokai silpnesnius agregatus - tik 15 ir 8 tonų.

Šiam tvarkymo ir saugojimo kompleksui tėra pagaminta 75 proc. visos būtinos įrangos, tačiau į IAE pristatytas tik presas. Visa kita iki šiol saugoma kažkur sandėliuose Vokietijoje.

„Nukem“ persekioja skandalai

„Nukem Technologies“ veiklos metodai prieš mėnesį sukėlė dar vieną skandalą. IAE rangovui ištisus mėnesius nemokant atlyginimų jėgainės objektuose dirbantiems darbininkams, iš jų tiesiog pasitraukė Lietuvos įmonės „Vėtrūna“ specialistai.

Apie stringančius IAE projektus „Nukem“ šią savaitę nusprendė savo nuomonę išreikšti ne Visagine, o savo būstinėje Alcenau mieste, Vokietijoje. Kompanija apmokėjo dviejų dienų ekskursiją į savo biurą Lietuvos žurnalistams.

Informacija

Vakar Seimas priėmė Atominės elektrinės įstatymą ir leido pasirašyti koncesijos sutartį su branduolinių technologijų gamintoja Japonijos įmone „Hitachi“ ir Amerikos koncernu „General Electric“ dėl VAE statybų. Ši sutartis turėtų būti pasirašyta birželio 28-ąją.

Vykstant Parlamento posėdžiui netrūko aistrų ne tik tarp politikų - į Seimo salės tribūnas sugužėjo būrys VAE projekto šalininkų ir priešininkų. Iš Visagino palaikyti branduolinės idėjos buvo atvežti net moksleiviai.

Už VAE ateitį Seimo nariai balsavo ne kaip įprastai - spausdami elektroninės sistemos mygtukus, o specialiais vardiniais biuleteniais. Dalis parlamentinės opozicijos boikotavo šio įstatymo priėmimą, tačiau, palaikant Darbo partijos frakcijai, „už“ pasisakė 74 parlamentarai.

Priimtas Atominės elektrinės įstatymas, o vėliau - ir pasirašyta koncesijos sutartis Lietuvą įpareigos pastatyti VAE, kuri, įvairių šaltinių teigimu, atsieis nuo 17 iki 23 mlrd. litų.

Dar apie 6 mlrd. litų turėtų kainuoti numatomi energetiniai tinklai į Švediją ir Lenkiją. Apie 500 mln. litų gali kainuoti vien kelių, tiltų ir viadukų nuo Klaipėdos jūrų uosto iki Visagino rekonstrukcija, reikalinga stambiagabaritėms branduolinio reaktoriaus dalims pervežti.

Daiva Rimašauskaitė, IAE atstovė:

Skelbiant konkursą šiems IAE uždarymo projektams, buvo numatyta visa jų techninė specifikacija tiek statybos darbams, tiek panaudoto branduolinio kuro saugojimo konteineriams. Visa tai buvo derinama su visomis Lietuvos institucijomis, kurios yra atsakingos už branduolinę saugą. Todėl jeigu įmonių „Nukem“ ir GNS pastatyti objektai bei jų įranga neatitiks šių reikalavimų, IAE tiesiog negaus Valstybinės atominės saugos inspekcijos licencijos ir mes jais tiesiog negalėsime naudotis, nors pinigus jau esame sumokėję. Kiltų didelė problema, nes mes nebegalėtume iš antrojo reaktoriaus iškrauti panaudoto radioaktyviojo kuro, kuris penkerius metus aušinamas specialiuose baseinuose. Jie jau yra pilni, todėl, neturint saugojimo konteinerių, kuro kasečių negalima transportuoti į laikinąją saugyklą. Beje, teko girdėti, kad analogišką mūsų projektui B/2/3/4 „Nukem Technologies“ vykdė ir Černobylio atominėje elektrinėje. Šie darbai jau pabrango du kartus, bet objektai iki šiol neveikia.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"