respublika.lt

Besikuriantys judėjimai - partijų galvos skausmas (11)

2018 lapkričio mėn. 05 d. 07:55:11
Gediminas JAKAVONIS

Kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose rengiasi dalyvauti intensyviai besikuriantys visuomeniniai judėjimai, į kuriuos buriasi įvairių pažiūrų piliečiai. Šis procesas gąsdina tradicines partijas, nes būgštaujama, jog nusivylę rinkėjai, kaip ir per praėjusius rinkimus, ieškos naujų gelbėtojų. Ar gali jais tapti jėgas kaupiantys politiniai judėjimai?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo buvęs Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Artūras PAULAUSKAS, judėjimo „Už Alytų“ įkūrėjas Valius MICEVIČIUS, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Vaclovas MACIJAUSKAS, Socialdemokratų „darbiečių“ partijos narys Artūras SKARDŽIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Kalbėsime apie ateinančius rinkimus. Šie rinkimai pasižymi tuo, kad kuriasi labai daug judėjimų. Tai jau antri savivaldos rinkimai, kai juose gali dalyvauti ir politiniai judėjimai. Prisiminkime prezidentės metinį pranešimą, kuriame kritikos buvo pažerta politiniams judėjimams ir raginta grįžti prie partinės sistemos. Labai panašiai paskutiniu metu kalba ir Vytautas Landsbergis. Jūs, Artūrai, esate partijos narys. Kur jūs matytumėte partijos ir judėjimo dalyvavimo rinkimuose skirtumus, privalumus ir trūkumus. Ką turėtų reikšti Lietuvoje besikuriantys judėjimai?

A.SKARDŽIUS: Partijos prarado savo pasitikėjimą. Prie to prisidėjo ir pati prezidentė. Jeigu pažvelgsime į tuos pranešimus, ypač pirmosios kadencijos, pamatysime, kad visos partijos yra blogos. Galbūt menkinant partijas buvo siekiama stiprinti prezidento instituciją. Politiniai judėjimai yra būdingi ir kaimyninėms valstybėms. Nes rinkėjas, nusivylęs tradicinėmis partijomis, tarp dešinės ir kairės ieško vertybių, naujų kelių. Kaip tai dera demokratinėje visuomenėje? Žinoma, tai yra patrauklu, tai yra nauja, ypač jeigu judėjimui vadovauja populiarus lyderis. Tačiau viena iš judėjimų problemų yra atsakomybės klausimas. Pasibaigia rinkimai ir atsakomybė prieš rinkėją baigiasi, o juk renkama ketveriems metams. Jei būtų atsakomybė, sakyčiau, kad su judėjimais yra viskas gerai.

G.JAKAVONIS: Sakėte, kad partijos prarado pasitikėjimą. Bet pats vis tiek esate partijos, o ne judėjimo narys...

A.SKARDŽIUS: Aš vis dėlto manau, kad partijas reikia stiprinti, o mes jas tiesiog naikiname. Jos dar nebuvo taip sustiprėjusios, kad atstovautų dešinei pusei, kairei ir centrui, turėtų aiškias programas ir jaustų atsakomybę.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Vaclovai, jūs tapote Klaipėdos rajono tarybos nariu su Žemaičių partija kaip tam tikros regioninės partijos atstovas. Tad kodėl į kitus rinkimus planuojate eiti su judėjimu?

V.MACIJAUSKAS: Aš nesutiksiu su tuo, kad partijos kažką prarado. Aš manau, kad iki šiol jos neturėjo savo veido. Tai turbūt ir yra didžiausia problema, kad šiandien mūsų partijos yra beveidės ir panašios viena į kitą. Jeigu prieš rinkimus pasiimi kokią programą, ten beveik viskas tas pats surašyta - stiprinsim, darysim, bet konkrečių idėjų nuostatų ten nėra. Arba yra labai minimalios. Antras dalykas, tose partijose yra tie patys žmonės. Partijos labai sunkiai keičiasi, metai iš metų tie patys žmonės yra tiek imant rajono, tiek ir valstybės mastu. Kai nesikeičia žmonės, nėra naujų idėjų. Atsirado komitetai, kurie tikrai suaktyvino rinkimus ir suaktyvino žmones, kurie gali rinktis. Aš nemanau, kad visą politiką turi perimti komitetai. Turi susikurti tikros partijos. Partijų sustiprinti niekas negali, jos turi stiprintis pačios. Galbūt tuomet komitetų vaidmuo sumažės. Dabar tas komitetų vaidmuo stiprėja, o šiuose rinkimuose, aš manau, komitetų bus du tris kartus daugiau negu buvo. Žinoma, niekas neatmeta galimybės, kad į tuos komitetus ateis ir buvę partiečiai. Aš tikiu, kad šis komitetų judėjimas tikrai padės išgryninti bent jau rinkimus savivaldybėse. Man teko skaityti, kad Prancūzijoje meras susirenka savo komandą ir eina į rinkimus. Tai yra kažkas panašaus į komitetus. Tada arba už juos balsuojama, arba ne.

G.JAKAVONIS: Klausydamas Artūro, iškart pagalvojau apie Alytaus situaciją. Kai jūs, gerbiamas Valiau, atėjote, judėjimas vadinosi kiek kitaip. Vytautas Grigaravičius buvo kaip lyderis, naujas ir populiarus žmogus politikoje, komanda atrodė gana rimta. Bet teko skaityti interviu, kad jis politika ir buvusiais bendražygiais nusivylė. Jūs vis tiek einate su judėjimu, apimančiu vos ne visą Alytaus apskritį, tik šį kartą be Grigaravičiaus, bet su Lazdijų meru Artūru Margeliu, Druskininkų meru Ričardu Malinausku. Malinauskas buvo socdemas, Margelis - Tėvynės sąjungos narys. Kas čia vyksta, kad susijungia tokie skirtingi žmonės? Ar priežastis ta, kurią minėjo Vaclovas, kad partijos viena nuo kitos nesiskiria?

V.MICEVIČIUS: Aš kalbėsiu apie savivaldos lygmenį. Pirmą kadenciją ėjau su Naujosios Sąjungos vėliava, nors nebuvau jos narys, o kadenciją baigėme kaip asociacija „Už Alytų“. Suprantat, tie judėjimai yra gerai. Alytuje mes buvome lyg ir šių judėjimų pradininkai. Aš manau, kad partija turi vieną ideologiją, kartais ji ne visada pamato, kas tuose regionuose ar rajonuose darosi. Esant savivaldai, tu vis tiek esi arčiau žmogaus ir matai jo norus. Manau, judėjimai yra arčiau žmogaus, regiono rinkėjo. Pas mus, Alytuje, žmonės partijomis buvo nusivylę. Alytaus piliečiai gavo daugiau mandatų į tarybą, mes, „Už Alytų“, - mažiau, tačiau su judėjimu sudarėme beveik pusę tarybos narių.

G.JAKAVONIS: Jūs, gerbiamas Artūrai, buvote tas žmogus, kuris sukūrė Naująją Sąjungą, ji 2007 metais beveik triuškinamai laimėjo savivaldybių rinkimus visoje Lietuvoje. Rudenį Naujoji Sąjunga pateko į Seimą, jūs tapote jo pirmininku. Tačiau po daugelio metų Seime jūs taip pat pasirinkote judėjimą „Pirmyn, Lietuva“. Kokie būtų jūsų pastebėjimai?

A.PAULAUSKAS: Aš matau tik viena - kad šiandien politinė sistema Lietuvoje yra gilioje krizėje. Tai, kad trys parlamentinės partijos yra apkaltintos ir teisiamos, iškalbingas faktas. Jeigu eilinis partijos narys yra teisiamas, mes sakome, kad reikia sustabdyti jo narystę, kad jis nedalyvautų rinkimuose, kol klausimas išsispręs. Jeigu pasirodys, kad jis yra nekaltas, tada galės sugrįžti. Tačiau partijos ir toliau dalyvauja rinkimuose, nors sėdi teisiamųjų suole. Tai yra kažkoks nonsensas. Kaip gali teisiama partija dalyvauti rinkimuose? Tą laikotarpį, kai partijai yra pareikšti kaltinimai dėl korupcijos, ji išvis turėtų nelįsti į akis ir nepasakoti žmonėms tam tikrų dalykų. Socialdemokratų partijoje, „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje mes matome kitą dalyką - vyksta skilimas. Norim ar nenorim, turim pripažinti, kad iš tikrųjų žmonės į tas partijas pradėjo žiūrėti neigiamai. Praėjusiuose rinkimuose didžiuosiuose miestuose - Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje - laimėjo visuomeniniai judėjimai. Dabar matome, kad liberalai, suprasdami, jog jų partija yra teisiama ir nelabai gali su jos vardu dalyvauti, kuria judėjimus. Pavyzdžiui, Vytautas Grubliauskas Klaipėdoje, Remigijus Šimašius Vilniuje. Jie išeina iš tų partijų, kuria judėjimus, tokiu būdu bandydami nuo tos partijos atsiriboti. Aš nesakau, kad esu prieš politinę sistemą. Aš visuomet buvau tvirtas partinės sistemos šalininkas. Bet dabar matau, kad iš tų judėjimų, ypač iš nacionalinio lygio judėjimų, galbūt susikurs kokia kita rimta partija. Šiandien, manau, yra faktas, jog rinkimuose dalyvaus daug judėjimų. Jeigu bus leista daryti koalicijas, galbūt kai kurie judėjimai į jas jungsis. Keliaudamas po Lietuvą, rajonuose jau šiuo metu matau po tris ar net keturis judėjimus, o prieš rinkimus jų bus dar daugiau. Žmonės bus sutrikę, už kuriuos balsuoti galbūt spręs pagal judėjimui vadovaujančius asmenis ar pagal merus. Pats judėjimas nepakeis nei kažkokios ideologijos, nei programos. Tiesiog žmonės balsuos už asmenis, o tai, mano nuomone, nėra gerai. Taip mes niekur nenueisime. Konstitucinis Teismas prieš keletą metų jau yra pasakęs, kad turi būti sudarytos sąlygos ir nepartiniams žmonėms dalyvauti rinkimuose. Teisinis pagrindas Konstitucinio Teismo sprendime yra labai aiškiai apibrėžtas ir tuo naudojamasi.

Prezidentas Emanuelis Makronas į prezidentus atėjo per judėjimą „Prancūzija, pirmyn“, su partija sudarė koaliciją. Dabar mes matome, kad jo reitingai silpnėja ir pan. Tai politikai ne visi pritaria, bet būtent tą formą daug kas naudoja Europoje.

G.JAKAVONIS: Sugrįžkime į tuos 2000-uosius ir pakalbėkime apie savivaldą. Alytuje laimi Naujoji Sąjunga, ji turi savo merą, šviesios atminties Vytautą Kirkliauską, rudenį vyksta rinkimai, pats, Artūrai, tampate Seimo nariu. Pono Kirkliausko ir jūsų duetui Alytuje, manau, tas ketverių metų laikotarpis buvo gana sėkmingas. Jūs, būdamas aktyvus parlamentaras, Alytui atlikdavote vienas ar kitas lobizmo funkcijas. Savivaldos galių aš nematau, nes mūsų savivaldybių biudžetas yra tvirtinamas ir „nuleidžiamas“ iš Seimo. O susidaro Valiaus ar Vaclovo komitetas, o per Seimo rinkimus to komiteto žmonės į parlamentą nepatenka, tai kaip savivaldoje, neturint jokio užnugario, įmanoma pasiekti kokių nors rezultatų?

A.SKARDŽIUS: Aš vis dėlto norėčiau akcentuoti vieną dalyką - pastarąsias dvi kadencijas prezidento institucija visais būdais griovė partinę sistemą, užuot ją stiprinusi. Taip išnyko Naujoji Sąjunga, kuriai pritrūko balsų. Būtent judėjimai šiandien ir užima tą „šventą vietą“ politiniame spektre, kadangi partijos yra sutryptos, sumindžiotos dėl vidinių įtampų, dėl vidinės konkurencijos. Dėl biurokratinio ir sustabarėjusio rotacijos proceso pačiose partijose tiesiog visi nori revoliucijos, todėl partijos skyla. Kodėl socialdemokratai buvo suskaldyti? Todėl, kad visi nori revoliucijos. Gerbiamas Artūras buvo teisus sakydamas, kad judėjimai yra tik daigeliai, kurie turės subręsti iki politinių partijų, suaktyvinti žmones, kad jie ateitų į rinkimus. Taigi judėjimai padaro tikrai teigiamą postūmį. Šiandien, manau, mes turėtumėm prilyginti judėjimų teises ir pareigas partijų teisėms ir pareigoms. Dabar judėjimai pamatė tokią nišą, kad gali užsitikrinti ir finansavimą. Gerai, kad galima parodyti, jog partijos yra sustabarėjusios, o piliečiai turi išreikšti naują pasitikėjimą. Nusivylimas partijomis yra ne tik pas mus, bet ir aplinkinėse valstybėse.

G.JAKAVONIS: Manau, didesnių populistų už atėjusius „valstiečius-žaliuosius“ dar nebuvo. Arūnas Valinskas bent nemelavo, jis tiesiog ėjo su dešimčia Dievo įsakymų, o čia buvo tiek prižadėta, tačiau viskas padaryta atvirkščiai. Gerbiamas Vaclovai, žinome, kad „savi marškiniai“ visuomet arčiau kūno. Pakalbėkime apie tai, kodėl Valius, jeigu jį išrinktų į Seimą, turėtų rūpintis, pavyzdžiui, Klaipėdos problemomis.

V.MACIJAUSKAS: Jeigu Valius bus išrinktas į Seimą, tuomet ne jis man, o aš jam kas antrą dieną galvą kvaršinsiu ir, manau, kad mes turėtumėm susikalbėti. Noriu pasakyti, kad mūsų meras Vilniuje būna tik tuomet, kai turi gaut „velnių“ arba pasiimti medalius. Bet kad nuvažiuotų aplankyti ministerijų, pažiūrėtų, kaip sekasi, kaip juda vykdomi projektai, šito nėra. Klausimas būtų toks - kas iš to kad socialdemokratai „darbiečiai“ yra valdžioje, bet rajonas iš to jokio pliuso neturi. Čia gyvas pavyzdys, kad tai nieko neduoda. Aš manau, viską lemia aktyvumas, darbas, bendravimas, kalbėjimasis ir susikalbėjimas. Netikiu, kad negalima su žmogum susikalbėti, daugiau ar mažiau susidėliosime, galų gale dar yra savivaldybių asociacija, per kurią galima veikti. Yra kelių, kaip veikti, bet jeigu nieko nedarysi, nieko ir nebus.

Man nelabai suprantamas tas dalykas, kad susikūrusi maža partija, atitinkanti partijų nustatytus kriterijus ir turinti atitinkamą narių skaičių, turi būti finansuojama lygiai taip pat, kaip ir kitos partijos. Tų partijų stumdymasis tarpusavyje reiškia, kad vyksta didelė konkurencija, o nuo to kenčia bendra politinė sistema. Gal tie judėjimai ir įkurs partijas. Tikimybė tokia, kad arba partijos jungsis prie judėjimų, arba judėjimai prie partijų, bet aktyvūs žmonės kažkada susijungs. Nemanau, kad mūsų valstybėje reikalinga tiek partijų, kiek yra dabar. Turėtų būti trys ar keturios partijos, tada jos išsigrynintų.

G.JAKAVONIS: Visi sutinkame, kad partijos yra suvienodėjusios. Socialdemokratų nebuvimas kairiaisiais verčia ieškoti kitokių nišų. Visus tautinius, nacionalinius judėjimus ir socialdemokratus jungianti grandis - socialinių dalykų sprendimas. Pas mus yra labai didelis atotrūkis tarp tų žmonių, kurie gauna dideles pajamas, ir tų, kurių pajamos yra mažiausios. Taip yra galbūt todėl, kad suskilę socialdemokratai nevykdė savo funkcijų. Gintautas Paluckas aiškiai deklaravo, kad jis grįžta prie kairiųjų vertybių, bet per šiuos metus nesijaučia judėjimo į tą pusę...

A.PAULAUSKAS: Aš manau, kad Lietuvai reikia labai rimtos, solidžios kairios politinės partijos, turinčios savo ideologiją. Nematau, kad G.Paluckas turėtų kažkokius aiškius kairiosios ideologijos pagrindus, jis blaškosi. Jeigu susikurtų tokia partija, kuri galėtų rimtai deklaruoti savo kairiąją politiką, man atrodo, ir žiniasklaida, ir akademinė visuomenė palaikytų tokį žingsnį, bet tam turi būti rimti pagrindai. Kadangi kairieji atsisakė savo tradicinių socialinių dalykų, persimetė prie mažumų gynimo ir dažniausiai kalba apie jų teisių gynimą, tai Lietuvos žmonėms nėra labai aktualu. Socialiniai klausimai nustūmti į antrą ar trečią planą. Jeigu šiandien atsirastų tokia rimta politinė jėga, kuri pasisakytų už nacionalinius, tautinius valstybės interesus... Imkime kad ir G.Palucko partiją. Pagrindiniai lyderiai kalba apie europinius dalykus - Vytenis Andriukaitis, Vilija Blinkevičiūtė ir visi kiti. Jie nedeklaruoja visų šių idėjų ir vargu, ar gali būti suprantami kaip tikri kairieji. Manau, tik laiko klausimas, kada išsirutulios tokia partija, nes jos reikia. „Valstiečiai“ lyg bandė užimti tą dešiniąją pusę, konkuruoti su konservatoriais. Kai „valstiečiai“ ėjo į rinkimus, pusė sąrašo buvo nepartiniai, dauguma jų atstovų Vyriausybėje ar kur kitur yra ne partiečiai. Atsimenu, kai mes, Naujoji Sąjunga, paskyrėme savo ministrus, nesančius partijos sąrašuose, visi sakė, kad taip negali būti. Dabar jie nuėjo mūsų keliu. Jie pajautė, kad nepartinių pritraukimas duos pliusą, o ne minusą. Kitos partijos kratėsi pašalinių žmonių.

Partijos iš tikrųjų turi didesnį ar mažesnį valstybės finansavimą. Aš pasižiūriu, kad Darbo partija įsiskolinusi, „tvarkiečiai“ taip pat įsiskolinę, bet jie gauna kažkokias pajamas, o judėjimai turi verstis arba savo, arba rėmėjų lėšomis. Bet kai tu sukuri komitetą, tau galioja lygiai tokios pačios taisyklės, kaip ir partijoms - ta pati sąskaita, ta pati atskaitomybė. Paklausius Gabrieliaus Landsbergio, jaučiasi jų susirūpinimas dėl tų judėjimų. Matyt, bandys kaip nors reglamentuoti ir griežtinti veiklą, atskaitomybę, kad jie galėtų kuo mažiau reikštis.

Mūsų bėda, kad, pavyzdžiui, atėję socdemai stengiasi tik „savo“ savivaldybėms padėti, konservatoriai - tik savo. Tokie dalykai erzina žmones. Jie mato, kad savivaldybė lieka niekam neįdomi. Turi būti supratimas, kad jeigu esi ministras, tau turi rūpėti visos savivaldybės. Nesvarbu, kas ten yra išrinktas - taviškis ar ne taviškis. Nuo to priklauso bendra gerovė. Manau, supratimas, jog reikia padėti visai Lietuvai, o ne tik saviems, ateis. Kitu atveju, nebeliks Lietuvos. Kiek yra savivaldybių, gaunančių dotacijas? Tikriausiai apie 40 su trupučiu. Ir yra labai nedidelis skaičius tų „donorų“ - Vilnius ir dar kažkas. Visų kitų savivaldybių biudžetai yra subsidijuojami. Tad savivaldybės tikrai priklauso nuo centrinės valdžios. Mes turime pakeisti visą mokesčių sistemą. Savivaldybės turėtų kažkokią dalį mokesčių pervesti į savo biudžetą ir disponuoti tais pinigais. Tokiu būdu būtų savarankiškesnės. Bet tam reikia peržiūrėti visą mūsų mokestinę sistemą.

G.JAKAVONIS: Ką padaryti, kad Lietuvai būtų geriau? Koks būtų geriausias modelis egzistuojančiai „dviejų greičių“ Lietuvai?

A.SKARDŽIUS: Partinė sistema demokratinėje valstybėje yra neišvengiamas dalykas. Per 30 nepriklausomybės metų kokius 8 metus partinė sistema buvo griaunama visokiais būdais, siekiant parlamentinę valstybę paversti prezidentine valstybe. Štai dabar mes turime rezultatą. Šventa vieta laisva nebūna, todėl ją užėmė įvairūs judėjimai, komitetai ir pan. Bet aš matau, kad tą dalyką bandoma reglamentuoti ir įstatymais. Gal iš judėjimų išaugs partijos ar partijos su judėjimais sudarys koalicijas, kad turėtumėm politikus, kuriais pasitikima nacionaliniu mastu, pasitiki vietinė bendruomenė, savivaldybės. Žmonės taip pat nori permainų, matydami tą viešąją erdvę, kai partijos yra koneveikiamos ir t.t. Tačiau partinė sistema mūsų valstybėje turi būti.

V.MACIJAUSKAS: Aš manau, kad judėjimai turi perspektyvą vietinėje valdžioje vien todėl, kad savivalda yra mažiausias partinės politikos darinys, ten ideologijos praktiškai nėra. Savivalda yra ūkiniai sprendimai. Judėjimai jau kuriasi ne vertybiniu požiūriu, o vadovaudamiesi idėja, kaip padaryti, kad būtų geriau. Tačiau valstybės lygmeniu partinė sistema turi išlikti ir ji turi stiprėti, bet niekas nesustiprins partijos taip, kaip ji pati. Šiandien mes matome, kaip jos viena kitą taško, skaldosi. Aš manau, kad priežastis - lyderių nebuvimas arba lyderių užsibuvimas. Tai yra du blogi dalykai. Juk ne veltui yra kadencijos net ir verslo struktūrose. Direktorius pabuvo ketverius metus ir arba jis auga, arba išeina. Žmogus negali tempti į priekį būdamas vienoje vietoje.

A.PAULAUSKAS: Gali. Aleksandras Lukašenka.

V.MACIJAUSKAS: Kad nebūtų tokių atvejų, kai savivaldybėje konservatoriai dirba kartu su socialdemokratais, kairieji su dešiniaisiais. Šia prasme judėjimai savivaldoje turi perspektyvą. Tačiau nemanau, kad jie turi perspektyvą valstybės mastu.

V.MICEVIČIUS: Partijose, kaip ir versle, turi būti tam tikra konkurencija, visos mūsų didžiosios partijos jau per ilgai užsisėdėjo. Galima sakyti, jos užmigo ant laurų galvodamos, kad taip ir bus, tačiau komitetai sudaro joms konkurenciją. Kalbant apie šeimininką, pažvelkime į Druskininkų merą. Jis yra nepriklausomas nuo partijų ideologijų ir, manau, kad turi didesnes galimybes susitvarkyti savo mieste. Aš nežinau, kaip ir kas vyksta tose partijose, kaip jos tvarkosi, tačiau jeigu meras yra partinis, tikriausiai jis negali visko laisvai daryti.

G.JAKAVONIS: Ar tie judėjimai yra mūsų dar jaunos demokratijos bruožas, ar vis naujų partijų, naujų judėjimų kūrimasis jau yra pastovi mūsų būsena?

A.PAULAUSKAS: Senojoje Europoje irgi kuriasi naujos partijos. Italijoje rinkimų metu atsiranda naujos partijos, Olandijoje taip pat. Matyt, tas procesas nėra baigtinis, visą laiką atsiranda kažkas naujo. Aš nemanau, kad judėjimai yra gerai, o partijos yra blogai. Aš nekeliu tokio klausimo. Manau, viskas priklauso nuo žmonių brandos, o mes iš tikrųjų esame dar tokio vaikiško amžiaus. Mes gyvename kintančiame pasaulyje, esame šiek tiek provincialūs, tačiau, manau, kad viskas susistatys į savo vietas. Šiandien aš matau, kad mes esame gilioje partijų sistemos krizėje, ir kol ta krizė nepraeis, bus visokių kitokių darinių ir visokių formų.

Konferencijos filmuotą medžiagą rasite čia.


Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (11)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSITIKIMAS: Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei trečiadienį vyks į Briuselį, kur su Europos Komisijos (EK) vadovu Žanu Klodu Junkeriu (Jean-Claude Juncker) aptars susitarimo dėl Europos Sąjungos ir Londono santykių po „Brexito“ projektą, pranešė T. Mei biuras.
  • AVARIJA: Ispanijoje, netoli Barselonos miesto, antradienį dėl liūčių sukeltos nuošliaužos nuo bėgių nuvažiavo priemiestinis traukinys; vienas žmogus žuvo, dar 44 buvo sužeisti, trys iš jų sužaloti sunkiai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar esate patenkinti, kaip veikia demokratija Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar reikia referendumo dėl lito grąžinimo?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +1 C

    -4   -2 C

 

   -3   -1 C

 +1  +3 C

    0  +2 C

 

   -1   +2 C

 3-8 m/s

 2-3 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1427 PLN - 4.3293
RUB - 75.2885 CHF - 1.1391
GBP - 0.8908 NOK - 9.6493