respublika.lt

2017 rugpjūčio 19, šeštadienis

Bėgte pas naują šeimininką, arba kodėl lietuviai nenori gyventi savarankiškainuotraukos (29)

2017 gegužės mėn. 18 d. 07:54:52
Ričardas Čekutis, zinios@vakarozinios.lt

Lietuva viena pirmųjų Europoje (mus aplenkė tik Latvija) rengiasi ratifikuoti pernai spalį pasirašytą ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartį (CETA). Vyriausybė vakar sprendė dėl Užsienio reikalų ministerijos parengto nutarimo projekto, kuriuo bus prašoma prezidentės Dalios Grybauskaitės pateikti Seimui ratifikuoti minėtą sutartį.

 

Anot ministerijos, susitarimas pagerins sąlygas lietuviškoms prekėms ir paslaugoms patekti į aukšta perkamąja galia pasižyminčią Kanados rinką ir suteiks galimybę Lietuvos įmonėms dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose. Verslas per metus sutaupys net (!) milijoną eurų, išleidžiamų mokesčiams.Kaip visada, apie pavojingus šios sutarties niuansus nekalbama: kad prarasime negaudami iš Kanados įmonių muito mokesčių, kad užplūs genetiškai modifikuoti produktai ir kt.


„Vakaro žinios“ pakalbino Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarą politikos apžvalgininką Rolandą Paulauską.


- Lietuvoje, kaip visada, apie neigiamus ar pavojingus CETA aspektus nekalbama, o dėstoma tik apie pasakišką naudą. Kam ši sutartis naudingiausia?


- Gali pasirodyti, kad Kanada nėra labai didelė valstybė, tad ko čia labai jaudintis... Bet dėl šios sutarties kilo daug aistrų Europoje ir štai kodėl - todėl, kad Kanada laikoma Jungtinių Valstijų filialu, o JAV juk norėjo pasirašyti su ES Transatlantinę prekybos sutartį. Ir štai būtent dėl šios sutarties Europoje kilo labai daug ginčų ir problemų. Dabar yra manoma, kad ES neratifikavus tos Transatlantinės sutarties, tos kompanijos, kurios norėjo ateiti į ES, padarys tai per Kanadą. Bet kodėl Europoje kilo tos aistros? Pirmiausia, firmos, kurios veikia Jungtinėse Valstijose, naudojasi gerokai žemesne gamybos standartų baze, palyginti su ES, o tai iškart toms firmoms suteikia konkurencinių pranašumų. Į tai įeina patys įvairiausi standartai - nuo higienos bei pramonės produkcijoje naudojamos chemijos iki genetiškai modifikuotų organizmų. Antras dalykas - finansiniai pajėgumai, nes tų JAV veikiančių kompanijų finansinės galimybės dažnai yra gerokai didesnės negu ES firmų ar net atskirų šalių. Trečias dalykas - yra šia sutartimi suinteresuotų kompanijų pačioje ES. Pavyzdžiui, vokiečių kompanija BASF, kuri turi daug filialų Jungtinėse Valstijose būtent dėl tų žemesnių gamybos standartų, todėl jai būtų naudinga savo ten gaminamą produkciją realizuoti Europos rinkose.

- Visa tai yra grynai ekonominio pobūdžio ar konkurencinės kovos klausimai. Bet europiečiai juk baiminasi ir grynai teisinių bei politinių pasekmių, ratifikavus tokias sutartis?

- Štai čia ir priėjome prie paties svarbiausio dalyko, dėl kurio ir kilo daugiausia aistrų. Čia dar reikėtų paminėti, kad ta Transatlantinė sutartis su visais jos priedais ir punktais yra sunkiai pasiekiama net europarlamentarams, kurie visiškai pagrįstai ir klausia: o ką gi ten ta sutartis slepia tokio svarbaus? O pats svarbiausias dalykas joje - specialūs teismai, kurie veiktų tos Transatlantinės sutarties ir, matyt, CETA bazėje. Į šiuos teismus gali kreiptis firmos ir kelti ieškinius valstybėms, jeigu, jų manymu, tos valstybės įstatymų bazė pažeidė jų „teisėtus lūkesčius“ dėl pelno. Tų teismų jurisdikcija nieko bendro neturi su nacionalinių valstybių jurisdikcija, be to, nežinia, kokie teisėjai ten teisėjaus tokiose bylose... Kitaip sakant, atskiros Europos valstybės netenka galimybių suvereniai reguliuoti savo įstatymų bazę ir ekonominę veiklą savo teritorijoje. Žodžiu, ateis kokia nors transnacionalinė kompanija, pasakys, kad negavo planuoto pelno, ir išsireikalaus tuos pinigus iš mūsų mokesčių mokėtojų. Dėl to visoje Europoje kyla daugiausia aistrų. Bet štai čia gali kilti klausimas: jeigu Europa tam priešinasi, tai kodėl tas pats JAV prezidentas D.Trampas, atėjęs į valdžią, lygiai taip pat nenori ratifikuoti šitos sutarties? Atrodytų, kad čia yra prieštaravimas, tačiau jokio prieštaravimo čia nėra, nes šitos sutartys pirmiausia yra naudingos tik didžiulėms transnacionalinėms kompanijoms. Jos nesiskaito ne tik su ES valstybių interesais, bet ir su Jungtinių Valstijų interesais, o D.Trampas tą nori pakeisti, kad darbo vietos liktų JAV ir kad valstybei visi mokėtų mokesčius. O toms kompanijoms atskirų valstybių interesai neįdomūs.

- Jei mažai kas prieina prie tokių sutarčių visų priedų bei papildomų protokolų. Kodėl mūsiškiai taip aklai puola viską ratifikuoti, kas mums tik pakišama? Nejaugi jiems kas nors davė paskaityti visus sutarčių priedus, o ten parašyta, kad semsime tik begalinę naudą?

- Nežinau, kas ir ką jiems davė, ar kas nors apskritai ten skaitė CETA sutartį, ar tik klausėsi įvairiausių „ekspertų“ pasakojimų apie Lietuvos neva gaunamą naudą... Nežinau, ar buvo kažkokia polemika ir ar jie žino šiuos faktus, apie kuriuos čia šnekame... Aš labai abejoju, ar dauguma mūsų politikų apskritai susigaudo, už ką jie balsuos. Tai yra įprasta mūsų Seimo praktika. Prisiminkime, kaip jie balsavo už Europos konstituciją, jos neskaitę - ji, beje, net į lietuvių kalbą nebuvo išversta... Mūsų įvairiausi seimai yra priėmę gausybę tokių įstatymų, kurie iš esmės keičia Lietuvos situaciją, nežinia į kieno rankas atiduodami mūsų suverenitetą. O šis Seimas, mano akimis žiūrint, yra pats prasčiausias iš visų buvusių - ten yra didelė dalis žmonių, kurie į Parlamentą pakliuvo atsitiktinai, jie nesusigaudo nei užsienio politikoje, nei ekonomikoje, galbūt jie geri specialistai savo siaurose srityse, tačiau to nepakanka... Pagrindinė Seimo nario savybė turi būti sugebėjimas kompleksiškai pažiūrėti į visus reikalus, o tam reikia turėti specifines smegenis, kasdien dirbti, kad tą visumą matytum - žodžiu, tai reikalauja labai didelių pastangų ir potencijos. O daugumai žmonių apskritai šitos savybės yra svetimos, todėl Seimas greičiausiai nubalsuos „taip, kaip reikia“.

- Skaityti jokių sutarčių nebūtina, nes įvairūs „ekspertai“ bei aukštieji politikai visus „reikalingus“ argumentus pateikia iš anksto: esą Kanada mums atvers savo rinką ir kaipmat suklestėsime. O ką mes ten galime eksportuoti?

- Žinau jų visus argumentus. Jie džiaugiasi, kad esą atsiveria Kanados rinka, o per Kanadą - ir Jungtinių Valstijų rinka... Bet jie užmiršta, kad įsivelia į nelygiavertį žaidimą. Tai yra tas pats, jeigu paties lengviausio svorio boksininkas džiaugtųsi, kad jam leidžiama ringe susikauti su paties sunkiausio svorio boksininku asu... Tas lengvas boksininkas dabar kupinas džiaugsmo, bet jis net nesupranta arba nenori suprasti, kad gaus per nosį pačiame pirmame raunde ir, nukritęs ant ringo grindų, daugiau nesikels... Aišku, yra atskirų segmentų net Lietuvos ūkyje, kurie gali tikėtis šiokios tokios naudos. Pavyzdžiui, tikėtina, kad Kanadoje jie su gintaro dirbiniais didelės konkurencijos nesusilauks. Tačiau ir tai - jeigu tik paaiškės, kad iš to gintaro galima gauti didelį pelną, atvažiuos protingi vyrukai, nupirks čia visą gintaro pramonę, ir baigsis visas biznis... Na, gerai, sutikime, kad atskiri smulkūs segmentai kažkokį nedidelį pelnelį ten gaus, bet mes kalbame apie stambius, esminius dalykus.

- Sugrįžkime prie CETA teismo arba arbitražo, kuris galės absoliučiai nesiskaityti su nacionalinės teisės ypatumais. Apie tai aktyviai svarsto visa Europa, vokiečių spaudoje apie tai diskutuoja visų lygių ekspertai ir politikai. Kodėl pas mus - mirtina tyla? Kodėl mums visiškai nerūpi, pagal kokius įstatymus gyvensime?

- Mūsų visas jaunimas ruošiasi išvažiuoti - matome jau dabar baisią emigracijos statistiką. Jeigu tu ruošiesi emigruoti, tau ne taip ir svarbi šitos valstybės ateitis. Tie žmonės, kurie lieka, stovi nusižeminusiųjų padėtyje apskritai prieš visus Vakarus. Jiems atrodo, kad viskas, kas ateina iš Vakarų, yra neabejotinai gerai. Tai tęsiasi dar nuo bolševikinių laikų. Mes tada gyvendami už „geležinės uždangos“ buvome susiformavę sau absoliučiai neteisingą suvokimą, kas yra pasaulis, kaip jis gyvena. Ir štai šis supratimas mums neleidžia objektyviai pažiūrėti į problemas. Iš esmės mūsų visuomenė ieško sau pono ir tas mane liūdina kaip signatarą, kaip vieną iš tos valstybės kūrėjų... Aš maniau, kad mes, išsivadavę iš Tarybų Sąjungos, tvarkysimės savarankiškai, kad mes to norime, o paaiškėjo, kad didžioji dalis visuomenės norėjo tik pakeisti šeimininką. Ir dėl to jie net nesvarsto - jeigu šeimininkas liepia, vadinasi, tą ir daro...

- Kitaip sakant, jūsų manymu, tiek CETA, jeigu ji bus ratifikuota, tiek Transatlantinė sutartis, jeigu dėl jos bus kada nors susitarta, mums atneš daugiau žalos negu naudos?

- Manau, kad taip... Prisiminkime kad ir žemės pardavimo užsieniečiams reikalus. Vėlgi, Seimas žmonių neparėmė, kai žmonės surinko parašus referendumui - irgi visi šaipėsi, esą kas čia tą žemę išsiveš... O dabar pažvelkime į kaimynę Latviją, kuri paskelbė konkrečius skaičius - ten jau šimtai tūkstančių hektarų yra užsieniečių rankose, o latviai iš jų nuomojasi savo pačių žemę. Atsitiko tai, ką aš visada sakiau, - žemės tai niekas neišsiveš, bet tai yra pinigų darymo mašina, o ši mašina yra arba savo piliečių, arba svetimųjų rankose. Tik toks skirtumas, bet jis ir yra esminis. Taigi latviai dabar dirba užsieniečiams priklausančią žemę ir dar moka už ją nuomą. Mes tokie esame visi - ir latviai, ir lietuviai, ir daugelis kitų Rytų europiečių... Be to, pas mus dar aiškinama, kad jeigu tu blogai atsiliepi apie Vakarų šeimininką, tai būtinai nori grįžti pas Rytų šeimininką. Tai yra pati absurdiškiausia nesąmonė. Tokie žmonės kaip aš nenori nei ten, nei ten - aš tikėjausi, kad Lietuva tvarkysis savarankiškai, bet, kaip matau, didžioji dalis visuomenės to nenori.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

 


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (29)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PADEGĖJAI: traukinių eismas iš Berlyno į Hamburgą ir Hanoverį buvo apribotas po to, kai nežinomi asmenys padegė du geležinkelių transporto objektus Vokietijos sostinės rajone.
  • PASVEIKINO: Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šeštadienį pasveikino Afganistano Islamo Respublikos užsienio reikalų ministrą Salahudiną Rabanį su šios šalies nepriklausomybės diena.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar žinote, kur galima išmesti nenaudojamas padangas?

balsuoti rezultatai

Ar aukojate kraujo Nacionaliniam kraujo centrui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +16 +19 C

   +14  +16 C

 

   +12 +13 C

   +26  +32 C

  +15  +17 C

 

   +14  +15 C

    4-6 m/s

     3-4 m/s

 

      2-3 m/s

 

USD - 1.1740 PLN - 4.2807
RUB - 69.7304 CHF - 1.1287
GBP - 0.9119 NOK - 9.3183
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12