respublika.lt

Bankai tuoj skirs lietuviui jo pašaro normą

(0)
Publikuota: 2015 birželio 06 08:00:20, Olava STRIKULIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
Stasys Kropas. Stasio Žumbio nuotr.

„Respublikos“ savaitės žmogus - Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas. Pamiršęs Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro priedermę atstovauti ne komercinių bankų finansiniams interesams, bet Lietuvos valstybės ir jos piliečių prigimtinėms laisvėms.

 

Bet koks laisvas individas savo pinigais gali disponuoti kaip nori ir kiek nori. Lygiai taip pat kaip disponuoti nuosavu paltu. Tačiau Lietuvoje gyvenantys piliečiai savo pinigus gali matyti tik kompiuteriuose. Nes jie bankų sąskaitose yra elektroniniai. Ir, norėdami išsigryninti daugiau nei 500 elektroninių eurų, jau privalės mokėti komerciniams bankams atitinkamą mokestį. Kažkoks kosminis mokestis. Nors žmogus yra tiesiog gyvas. Ne kosminis, ne elektroninis, ne kortelinis. Tačiau bankininkų jau įsivaizduojamas kaip elektroninis ir kortelinis.

Valio! Jei jau tapome elektroniniais-korteliniais, tarsi kažkokie naujos veislės zombiai, tai norėtume tiesiogiai pabendrauti su ne tikru, bet elektroniniu-korteliniu S.Kropu. Iš kur mums žinoti, signataras ar ne signataras taip įnirtingai atstovauja komercinių bankų interesams. Jei žinotume S.Kropo slaptažodį, kodą, paspaudytume kompiuterio klavišus ir išsiaiškintume. Nebent 1990 metais Lietuvos valstybė buvo atkurta tik tam, kad taptume elektroniniais-korteliniais komercinių bankų pastumdėliais.

Jei negaudo kontrabandininkų, tai ir nepagauna


Valdžia, atitardama komerciniams bankams, džiugiai pakrykštauja, kad, sukišę visų piliečių pinigus į elektroninę erdvę, suduosime galingą smūgį šešėliniams pinigams. Nuo kada bankai tapę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir muitininkų padaliniu? Valstybė, turinti mažiau nei tris milijonus gyventojų, visų specialiųjų tarnybų ir taip turi būti kiaurai peršviečiama. Valstybė, telpanti į vieną Kairo, Delio ar Niujorko gatvę, operatyviniu požiūriu yra lobis. Jei visas kaimas žino, kas prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis ar verda naminę, keista, kad to nežino policininkas. Jei pro sieną pravažiuoja kontrabandos prikrautas autofurgonas, daug didesnis už musę ar pelę, keista, kad jo nepastebi muitininkas ar pasienietis. Ir visai keista, kad policininko, muitininko, pasieniečio funkcijos perleidžiamos komerciniams bankams. Ir kvaila įsivaizduoti, kad kontrabandininkas tiesiu taikymu dunda į banką. Kad „paslėptų“ nelegalius pinigus. Apsišviestų. Jei slapsto, tai tikrai ne čia.

Elektroninio euro porno


Žmonės lankosi ir pornografinėse interneto svetainėse. Tad kodėl komerciniams bankams nesugalvojus klientų spoksojimo į savo elektroninius pinigus mokesčio. Vujarizmo ar fetišizmo mokesčio. Tarkime, lietuvis banko klientas X nutaria slapčia kiek paspoksoti į savo elektroninius pinigus. Kaip į fetišą. „Ai, kokie jūs gražūs. Ai, kaip jūs mane jaudinate. Ai, kokie jūs pupuliai. Na, pasisukite profiliu. Ai, kaip už jus nusipirkčiau automobilį, bet nenoriu už išgryninimą mokėti. Ai, gal nupirkčiau sau ir žmonai turistinį kelialapį. Ai, gal burlentę, Uch, ach! Kaip gražiai tas skaičiukas po kablelio atrodo. Ir prieš kablelį toks fotogeniškas.“ Žmogus įsijaučia, o kompiuterio ekrane fetišas staiga prašampa. Išdygsta komercinio banko solidus pranešimas. „Mielas kliente, pranešame, kad vujarizmu užsiiminėjote 5 min. ir 30 sek. Vujarizmo neapmokestinamas limitas viršytas 1 min. ir 3 sek. Jei laiku nesumokėsite, skola bus išieškoma skolų išieškojimo bendrovės. Dėkojame, kad naudojatės mūsų paslaugomis. Smulkesnės informacijos teiraukitės savo asmeninės banko vadybininkės. Patars nespoksoti.“

Jei bankams leidžiama mūsų negerbti...

Be apribojimų naudojamas maistas yra tas, kuris yra ne parduotuvėse, bet mūsų šaldytuvuose. Laisvai naudojami pinigai yra ne kompiuterio ekranuose, bet mūsų asmeninėse piniginėse. Koks graikas šiuo metu yra laisvesnis? Ar tas, kuris laikė pinigus banke ar kojinėje? Vokietijoje, Austrijoje, Islandijoje nėra jokių apribojimų atsiskaityti grynaisiais. O Lietuva kažkodėl puolė lygiuotis į Graikiją. Ar ne absurdiška? Europos Sąjungoje užtikrintas laisvas ES piliečių darbo jėgos, prekių judėjimas. Tačiau Lietuvoje, komerciniams bankams užsimanius, suvaržomas laisvas individo nuosavų pinigų atsiėmimas. Ir tam pritaria signataras S.Kropas.

SEB nuo liepos 1-osios leis per mėnesį nemokamai išsigryninti 500 eurų. Bet žmonės, atsiprašant, nėra naminiai gyvuliukai, kuriems zootechnikai nustato pašarų limitą. Tetrūksta, kad paslaugas teikiančios įmonės pradėtų nustatinėti, kiek mums galima išdeginti elektros, suvartoti vandens. Ar kiek kartų leidžiama įlipti į troleibusą ir vaikščioti Žirmūnuose. Kad savo svoriais nežalotume šaligatvių.

Valstybė yra susitarimo reikalas. Pilietis yra žmogus, laisva valia perduodantis valstybei kai kurias valdymo funkcijas. Ir už jų atlikimą mokantis mokesčius. Tačiau ko verta valstybė ir kai kurie jos signatarai, jei leidžia skandinaviškiems bankams Lietuvos piliečius žeminti. Nustatinėti kažkokias neapmokestinamas ar jau apmokestinamas nuosavų pinigų atsiėmimo normas. Mėnesines porcijas. Kaip šieno ar siloso. Prijungia laisvą žmogų prie ne visada ir ne visur veikiančio bankomato. Kai jau ne žmogus, bet bankas sprendžia, kiek žmogeliui pinigų pakaks. Kaip bebūtų, joks bankas nėra Lietuvos konstitucinė valdžia. Ir šakojasi tik tiek, kiek oficiali šalies valdžia leidžia. O ji leidžia per daug.

Tai ir negerbia!

Tetrūksta, kad bankų klientams, per mėnesį išsigryninusiems daugiau nei 500 eurų, būtų pateikti įtarimai. Dėl nuosavų pinigų neteisėto iššvaistymo ir dėl piktnaudžiavimo šašlykais. O mėnesio gale pareikalauta išsamios ataskaitos, pridedant liudininkus, kaip tuos pinigus išleido. Kiek nupirko vaikams ledų porcijų ir kiek statomam namui plytų. O šiaip nustatyta tokia neapmokestinama suma, kad lietuvis mėnesį nebadautų, užsimokėtų už keleivinį transportą, komunalinius mokesčius ir vieną kartą apsikirptų kirpykloje. Tiek jam ir tereikia. O visa kita, anot komercinių bankų, jau prabanga. Jau išpuikimas. O už puikybę reikia mokėti. Jei taip galvotų koks nors XVII amžiaus jėzuitų vienuolis asketas ar Ignacas Lojola, gal ir suprastume. Bet kai taip tramdomi laisvi XXI amžiaus žmonės, yra graudžiai tragikomiška. Kažkoks per didis, perteklinis rūpestėlis dėl Lietuvos piliečių. Galvijai pievose turi elektrinį piemenį. O mes - elektroninį. Nors kiekviena turizmo agentūra įspėja turistus - tik nepamirškite pasiimti grynųjų pinigų. Taip patikimiau. Galų gale valstybė ir jos žmonių išdidumas, buitis, būtis yra daug daugiau nei kompiuteris ar jo programėlės.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s