Nuo rugpjūčio „Swedbank“ klientai negalės banko skyriuose išsigryninti 50 Eur, kad paskolintų savo pusseserei ar draugei iki algos. Ne, taip nebus. Pasakė švedų bankas. Arba iškart išsigrynink 2000 Eur, arba iš viso į banką bei jo filialus nelandžiok. O jei tokios sumos tavo sąskaitoje nėra, jei tokia suma tik svajonė, iš viso po kojomis nesipainiok. Esi be polėkio. Negiminingos natūros. Bankams patinka klientai, kurie jei vogs tai tik milijoną, nes iš tokių ir uždirbti galima atitinkamai. Su tokiais klientais malonu ir naudinga asmeniškai bendradarbiauti. O kas taip negalvoja, kas netgi skursta, tegul drožia prie bankomato. Jei tokį provincijoje dar ras. Ir jei banko kortelę turės.
Švedas tyčiojasi? Aišku, tyčiojasi! O kodėl nepasityčiojus iš pačių skurdžiausių lietuvių jei galima. Jei La Varas šaipėsi iš Prienų, tai ir bankui galima. Matyt, lietuvis prasideda nuo 2000 Eur santaupų, o kas turi mažiau - tai tik bankininkystei neperspektyvi žmogiškoji atlieka. Džiaukimės, kad „Swedbank“ nepalieka Lietuvoje tik vieno bankomato. Kur nors prie Seimo. Ir nesurengia eikliąsias vietinių aborigenų lenktynes, kas greičiausiai prie bankomato pribėgs. Paskelbę, jog greičiausiai pribėgęs bus apdovanotas nykštuko Nilso kepure. Ir vienkartiniu leidimu išsigryninti banko filiale mažesnę sumą nei 2000 Eur.
Negi Lietuvos bankas, visų kadencijų Seimai bei visos vyriausybės nematė ir nemato, kaip užsieniečiai bankai su mūsų žmonėmis eksperimentuoja. Ypač su socialiai pažeidžiamiausiais. Ne, visi girdi, mato, bet net nebando su komerciniais derėtis. Lietuvos bankui svarbiau išleisti proginę 2 Eur monetą, skirtą jubiliejinei Dainų šventei. O visų Seimo kadencijų Biudžeto ir finansų komitetai vėlgi ramiai stebėjo ir stebi, kaip iš vargingiausių lietuvių tyčiojamasi. Tesingai! Kam stengtis dėl ubagų, iš kurių per rinkimus gal išpeši, o gal ir neišpeši vieną balsą. Pinigas gerbia tik pinigą. Didesnį. O visa kita - tik nenuoširdūs pavapaliojimai vietinei faunai. Lietuvos banko duomenimis, bankai Lietuvoje per tris 2018 m. mėnesius gavo 83,8 mln. Eur pelno.
Šie duomenys nėra slapti. Politikai šiuos skaičius žino. Tačiau net diplomatiškai, labai atsargiai necypteli: „Gal galėtumėte lietuvius klientus smaugti kiek subtiliau? Pvz., taikant dalinę narkozę? Juk ir taip uždirbate. Negi buvo gyvybiškai būtina kelti tarifus?“
Galų gale, Skandinavijos bankai nėra švedų princesė-būsima monarchė. Politikams būtų galima reikšti savo mintis ir įžūliau. Tačiau nėra noro. O kodėl noro nėra? Lietuvoje norai-nenorai tiesiogiai sutampa su kokiomis nors slapčia gaunamomis lengvatomis. Pvz., asmenine paskola. Gauta lengvatinėmis, itin palankiomis sąlygomis. Juk ne visi ima dėžutėmis nuo brendžio ir ne visi tokiomis dėžutėmis duoda. Įsiteikti politikams galima visiškai teisėtai. Parinkus palankiausią paskolos mokėjimo planą ar jo šeimos verslui geranoriškai suteikus papildomą finansavimą. Gal pirks traktorių, o gal - kombainą ar bekonienos gamybos liniją. Lygią kaip liniuotę. Tarptautiniai bankai turi šimtus būdų visai legaliai daryti įtaką vietiniams papuasų parlamentams. Nes politikai yra naudingi papuasai. O nenaudingi papuasai yra tie, kurie neturi sąskaitoje net 2000 Eur.