A.Valinskas prieš A.Sacharuką: Kuris meluoja?nuotraukos (29)

2018 birželio mėn. 13 d. 10:08:11 Perskaitė 3369

Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas teigia, kad Aleksandras Sacharukas yra patologinis melagis. A.Valinsko teigimu, A.Sacharukas ir dar dešimt frakcijos narių iškart po Seimo nario priesaikos 2008 m. ėmė veikti Gedimino Žiemelio verslo imperijos naudai. Jie siekė perimti ne tik politinę įtaką, bet ir partijos finansus.

 

- Duodamas interviu televizijai sakėte, kad „MG Baltic“ tėra ledkalnio viršūnė. Ir įvardijote Gedimino Žiemelio verslo imperiją, kuri irgi veikė per politikus. Vienas jų esą buvo Aleksandras Sacharukas. Jis pats sako, kad jūsų žodžiai yra melas ir žada pateikti tai įrodančius dokumentus, - „Vakaro žinios“ pradėjo pokalbį su Arūnu VALINSKU.

- Kokius dokumentus jis gali pateikti? Šitas žmogus yra patologinis melagis ir dabar gali vėl imti sekti pasakėles. Ką jis pateiks? Psichologo ar psichiatro išvadas, kad nėra susijęs su Gediminu Žiemeliu? Yra netgi liudininkai, aš kalbu apie Vadovybės apsaugos departamento darbuotojus, kurie matė A.Sacharuką atitinkamoje aplinkoje. Nes departamento darbuotojai saugo prezidentą, Seimo pirmininką bei premjerą ir visuomet iš anksto apžiūri vietą, kur vyksta šių politikų susitikimai, tikrina aplinką.

Jei jau A.Sacharukas yra toks aiškintojas, paklauskit jo, už ką jis balsavo per naktinę mokesčių reformą. Jis palaikė konservatorius ir balsavo „Už“, kaip ir visa mūsų frakcija. Tai buvo koalicinė programa ir mes palaikėme koaliciją.

Be to, 2009 metų rugpjūtį, jis, užsidėjęs trispalvę kepuraitę, kas sukėlė visiems daug juoko, atvyko į konservatorių suvažiavimą. Šmirinėjo ten tarp palapinių, kalbėjosi su visais ir reikalavo tų postų.

- Minėjote, kad dėl jų keliamų problemų vykdavo susitikimai?

- Jau sakiau, kad tuo metu didžiausios problemos buvo tos, kurias keldavo visa G.Žiemelio kompanija. Buvome susidėlioję tokį formatą, kad susitikdavo - jie trys ir mes trys. Iš jų pusės dažniausiai būdavo Gediminas Žiemelis, Saulius Žentelis ir Aleksandras Sacharukas.

- Ko siekė atskilę kolegos?

- Konkrečiai siekė tam tikrų postų ir jiems labai nepatiko, kad nepavyksta daryti tokios įtakos, kurią jie įsivaizdavo galintys daryti mūsų partijai. Todėl pradėjo užsiiminėti griaunamaisiais veiksmais. Pirmas dalykas, kurį pradėjo iš karto po Seimo nario priesaikos, tai - iš aštuoniolikos narių daugumą reikėjo patraukti į savo pusę. Taip ir nutiko, kad iš aštuoniolikos septyni liko mano pusėje, o vienuolika atsidūrė anoje barikadų pusėje.

- Viso to iniciatorius buvo A.Sacharukas?

- Aš nekalbu apie A.Sacharuką, ko jis ten norėjo, ar ko nenorėjo. Kalbu apie grupę, kurios interesams jis atstovavo, ir ko norėjo būtent jie. Čia yra toks dvigubas žaidimas, spekuliacija: aš nieko nenorėjau, man nieko nereikėjo. Tai vaikų žaidimas. Jis atstovavo būtent tai verslo grupei ir labai konkrečiai buvo pasakyta, kad jie nori perimti abi ministerijas (Kultūros ir Aplinkos - aut. past.), perimti ministerijų kontrolę. Kitas dalykas - jie labai norėjo perimti mūsų partijai valstybės skiriamą dotaciją. Todėl bandė pakeisti ir partijos įstatus, ir tarybą, ir prezidiumo sudėtį. Jei pamenate, buvo netgi užsiundę antstolį, kai pasakiau, kad nepasirašysiu jų išrinkto prezidiumo parengtų naujų partijos įstatų. Siuntinėjo antstolį į Seimą, o apsaugos vyrai turėjo išprašyti jį iš Seimo rūmų. Buvo antstolis ir su juo vienas žmogelis, kuris turėjo filmuoti, kaip įteikiamas tas reikalavimas arba, kaip aš atsisakau jį priimti.

Jie norėjo perimti visą kontrolę ir taip toliau. Tai aš ir pasakiau: frakcijos kontrolę jūs perėmėte, bet partinės kontrolės negausite. Jie norėjo perimti ir visus finansus. Bet nepavyko. Mes jau supratome, kur jie lenkia, ir nusprendėme: jokių nuolaidų. Tada jie perėjo į agresyvų puolimą, pasakė, kad mane atstatydins. Atsakiau: prašau.

 

Buvusio Seimo nario Aleksandro Sacharuko komentaras

Mane nustebino ir pribloškė A. Valinsko interviu paskutinėje LRT “Savaitės” laidoje.

Tiksliau, tai buvo ne žurnalistės interviu, o dviejų buvusių Seimo kolegų papolitikavimas apie kadaise šlovingos Tautos prisikėlimo partijos likimą. Nenoriu šioje laidoje paskleisto melo ir dezinformacijos apie mane palikti likimo valiai, todėl esu priverstas išdėstyti tikruosius faktus. Visų pirma, šį, mano įsitikinimu, tendencingą pokalbį LRT eteryje vertinu ne kaip eilinį interviu, o kaip buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko sekretoriato vadovės Nemyros Pumprickaitės įvykdytą grasinimą kada nors atkeršyti. Tokį grasinimą išgirdau viešai, girdinti keliems žmonėms, dar 2009-ųjų rugsėjį, kuomet jie neteko pareigų Seime.

Pradėsiu nuo tikrosios tiesios: jį tarp LRT laidoje minėtų sąmokslo teorijų yra tik ta, kad Arūnas Valinskas jau kelis mėnesius po Tautos prisikėlimo partijos (TPP) laimėjimo 2008-ųjų Seimo rinkimuose, kaip ir teigė eteryje, nevaldė situacijos partijoje ir jos frakcijoje Seime. Tam, kad suprasti, jog A. Valinsko teiginiai, jog TPP atstovai “iš karto buvo fokusuojami į tai, kad jie tą frakciją ateityje planuoja turėti kaip nuosavą” yra melagingi, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Prisiminkime, kas buvo tie A. Valinsko minimi frakcijos 11 žmonių, kaip minėta televizijos laidoje, buvusių “anoje pusėje”.

Tai buvo artimiausi A. Valinsko gyvenimo bendražygiai, tikri jo draugai, tokie kaip Donalda Meiželytė, Ligitas Kernagis, a.a. Rokas Žilinskas, Laimontas Dinius ir kiti. Tarp jų nebuvo nė vieno žmogaus, galbūt išskyrus Roko rekomenduotą bičiulę Zita Užlytę, kurie nebūtų senais gerais asmeniniais A. Valinsko draugais.

Įsivaizduokite, kiek reikėjo turėti arogancijos ir nesiskaitymo su kolegomis, kaip, tiesiogine to žodžio prasme, nachališkai bendrauti, kad su dauguma draugų susipykti nuo Seimo rinkimų 2008-ųjų spalį iki TPP suvažiavimo 2009-ųjų kovą. Tie, kas domisi politika, puikiai prisimena, kad tuos Seimo rinkimus laimėjo ne partija, o draugų būrys. Realus partijos kūrimas prasidėjo jau po laimėtų rinkimų, tam reikėjo daug ir sunkiai dirbti, o realus darbas nevyko. Galima dėl to kaltinti verslo imperijas, kaip tai interviu darė A. Valinskas, tačiau galima pažiūrėti į realybę. Šiuo atveju ji buvo tokia - dauguma Tautos prisikėlimo frakcijos narių norėjo dirbti, o kitoje pusėje liko to nenorintis arba nesugebantis A. Valinskas.

Be kita ko, interviu paskleistas šmeižtas, kurį galima apibendrinti fraze – draugai susimokė už nugaros atimti valdžią. Taip nebuvo, nes tuo metu, apie kurį pasakoja Arūnas Valinskas, naktį prieš jo minėtą eilinį partijos suvažiavimą po Seimo rinkimų mes praleidome dviese kartu ieškodami būdų, kaip kartu dirbti toliau. Man teko konstatuoti akivaizdžią ir A. Valinskui nemalonią tiesą, kad faktiškai jis praranda lyderystę, nes su tokiu vadovavimo stiliumi žmonės Seimo frakcijoje negali susitaikyti. Nepaisant to, visi stengėmės laikytis kartu.

Žadėjome daryti išvadas ir rasti jėgų eiti į priekį. Prieš pat suvažiavimą aš dar rekomendavau balsuoti už A. Valinską, įkalbinėjau kolegas pamiršti asmenines nuoskaudas ir užgauliojimus. Mes visi kartu suvažiavime perrinkome A. Valinską partijos pirmininku, o dar po kurio laiko sužinojome, kad jis su 7-iais mūsų frakcijos nariais palieka Tautos prisikėlimo frakciją ir įkuria naują “Ąžuolų” frakciją. Mes, tie vienuolika likome, kaip minėta interviu “kitoje pusėje”. Tik kuri pusė yra kita ir kas tuomet suskaldė partiją ir frakciją?

Kita šmeižto porcija yra apie mano ir daugumos Tautos prisikėlimo frakcijos narių, to mūsų minimo vienuoliktuko, didžiulio noro užkariauti kuo daugiau postų. Visų pirma, aš ir kai kurie kolegos, pavyzdžiui Donalda Meiželytė, Mantas Varaška, prieš pradėdami dirbti Seime pasisakėme prieš dalyvavimą valdančioje koalicijoje ir už tai atidavėme balsus frakcijos posėdyje. Mano manymu, buvome per silpni ir nepatyrę iš karto imtis visos valdžios atsakomybės.

Realiau buvo iš pradžių dirbti opozicijoje ir taip pasiruošti rimtai kovai dėl pokyčių, kuriuos norėjome kurti, tačiau tai neatitiko A. Valinsko ambicijų vadovauti dabar ir daug. Vėliau paaiškėjo, kad kaltindamas mus valdžios užgrobimo planais, buvęs partijos vadovas pats buvo sudaręs konfidencialią sutartį dėl postų dalybų su Liberalų sąjūdžio lyderiu Eligijumi Masiuliu, sutartis pasirašyta tuoj po Seimo rinkimų.

Dviejų buvusių kolegų akivaizdžiai surežisuotame interviu yra daugybė šmeižto ir pripainiotų faktų, kuriais galima suklaidinti politika giliai nesidomintį žmogų, nors bet kuris norintis gali lengvai internete pasitikrinti eilę fak-tų ir įsitikinti, kad jie melagingi. A. Valinskas mini “formatu 3+3” neva nuolat buvusius susitikimus kuriame iš tariamos “anos pusės” “būdavo dažniausiai Gintaras Žiemelis, Saulius Žentelis ir Aleksandras Saharukas”.

Tiesa yra ta, kad S. Žentelis partijoje atsirado gerokai vėliau, apie 2009-ųju vasarą ir todėl tokio “formato” tokiu metu negalėjo būti. Taip pat S. Žentelis nebuvo, kaip interviu teigė A. Valinskas, siūlytas susisiekimo viceministru ir juo paskirtas, akivaizdu, taip pat nebuvo. Jis iš tikrųjų, priešingai nei sako A. Valinskas, negynė manęs jokiam teisme ar jokiu kitu reikalu. Interviu skambantys kaltinimai, kad žaidžiau dvigubą žaidimą su konservatoriais, mat lankiausi jų, tuometinių koalicijos partnerių, sąskrydyje 2009-aisis taip pat yra išsigalvojimas. Ne kartą viešai sakiau, apie tai, kad konservatoriai taip pat dalyvauja “MG Baltic” žaidimuose man tapo žinoma 2010 metų sausio 19 d., minėjau aplinkybes tad nesiplėsiu, kaip ir apie kitus smulkesnius neatitikimus su tikrove.

Kuris laikas nedalyvavau ir nedalyvauju politikoje, džiaugiuosi, kad aiškėja tiesa apie nesąžiningus politikos ir verslo ryšius. Manau, kad nėra blogai, kai politikas siekia valdžios, tai yra panašus dalykas, kaip kareiviui siekti tapti generolu. Taip pat yra natūralu, kad verslininkai turi savų interesų. Blogis atsiranda tuomet, kai valdžia piktnaudžiaujama ir jos siekiama neteisėtai, kai verslininkų interesai tenkinami korupciniu pagrindu, kai į politinius žaidimus įpainiojami žurnalistai. Aš pažįstu Gediminą Žiemelį nuo jaunystės, jis yra mano geras pažįstamas su kuriuo kartais bendrauju iki šiol. Partija, kurios narys buvau, neėmė iš jo paramos, skirtingai nei kitos. Niekada nesuteikiau pagrindo įtarti, kad jo ar kurio nors kito verslininko atžvilgiu elgiausi neetiškai ar siekiau savanaudiškų tikslų. Lengva švaistytis išgalvotais faktais ir skleisti gandus, kad TPP sugriovė piktas verslininkas. Įvertinti klaidas, pripažinti tiesą ir pažvelgti jai į akis yra kur kas sunkiau, bet verta.


Ką apie tai sako verslininkas Gediminas Žiemelis, skaitykite čia.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net