respublika.lt

Aukštojo mokslo reforma. Ir kūrė, ir jungia užsimerkę

(0)
Publikuota: 2017 lapkričio 24 08:15:56, Justina GAFUROVA, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Ir kūrė, ir jungia užsimerkę. Eltos nuotr.

Po ilgų diskusijų šią savaitę Vyriausybė jau padėjo tašką universitetų jungimo vizijoje. Nors buvo žadėta, kad po reformos Lietuvoje liks 7 universitetai, galutiniame plane šviečia 9 išlikusieji. Švietimo ir mokslo ministerija mano, kad tokie žingsniai išgelbės aukštąjį mokslą, nors patys pedagogai įsitikinę: jei reforma baigsis tik universitetų skaičiaus pakeitimu, apie aukštesnę kokybę nereikėtų nė svajoti.

 

Nors dėl universitetų jungimo žodį dar turės tarti Seimas, pagal Vyriausybės viziją šalyje pagrindiniai liks šie valstybiniai universitetai: Vilniaus universitetas, prie kurio prijungiamas Šiaulių universitetas, Kauno technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), jau pradėjęs jungimą su Lietuvos edukologijos (LEU), ir Aleksandro Stulginskio universitetais (ASU), Vilniaus dailės akademija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, prie kurio turėtų būti jungiamas Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, kurį ketinama sujungti su besipriešinančiu Lietuvos sporto universitetu, Klaipėdos universitetas ir Lietuvos karo akademija.

Tiesa, ne visi universitetai laukė valdžios sprendimų, kai kurie savo iniciatyva pradėjo jungtis. Štai prieš dvejus metus jungimąsi pradėjo VDU su LEU ir ASU. „Vakaro žinių“ kalbintas VDU rektorius Juozas AUGUTIS sako, kad tikrai ne universitetų skaičius ir ne butaforinės reorganizacijos lemia, kokia bus šalies universitetų kokybė. „Manau, žingsnis jungti universitetus buvo teisingas, tačiau kokybę nulemia ne universitetų skaičius. Jeigu iš tiesų norime pakelti studijų ir mokslo kokybę, tikėtis, kad užteks vien tokių mechaninių veiksmų kaip studijų kartelės kėlimas ar universitetų sujungimas, nereikėtų.

Šiuo metu esu Seulo nacionaliniame universitete, kur kalbuosi su jo rektoriumi apie tai, kas lėmė, kad kai kurios šalys padarė tokius didelius šuolius. Jų atsakymas ir yra toks, kad į universitetus buvo investuota, o tai padėjo išlaikyti aukštų standartų sistemą. Ir visa tai atsiliepia šalies gyvenimui. Manau, mes turime visas sąlygas pasielgti taip pat. Nes dabar sakome, kad siekiame kokybės, bet daromi daugiau organizaciniai veiksmai, o ne rimta mokslo ir studijų politika. Ir jeigu neturėsime rimtų lėšų visai sinergijai sutvarkyti, prisimenant ir visus žmogiškuosius faktorius, rezultatą galime pasiekti net blogesnį, nei buvo iki šiol“, - sako J.Augutis.

Rektorius neslepia, kad pritaria universitetų specializacijos išlaikymui: „Pasikeitė laikai ir požiūris į studijas. Nebegalime rengti mokytojų uždaroje seminarijoje ar labai specializuotame universitete. Juk ir į inžinerinius mokslus vis labiau įtraukiama socialinių dalykų. Bet nėra reikalo padaryti Lietuvoje dešimties plataus profilio universitetų, dirbančių vienodai. Profiliavimas tikrai reikalingas. Klausimas: kaip stipriai tai galima įgyvendinti? Ar technologijos universitetuose turėtų būti filosofijos programa? Tikrai ne. Bet filosofijos dėstytojai būtini“, - sako J.Augutis.

Interviu su Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktoriumi Miša Jakobu:

- Ar universitetų jungtuvės pakeis kaip nors jaunuolių apsisprendimą rinktis vienas ar kitas studijų programas?

- Kaip švietimo darbuotojas manau, kad universitetų tikrai tiek daug nereikia mūsų mažai valstybei ir jau seniai apie tai reikėjo galvoti. Nereikėjo kurti universitetų užsimerkus ir nereikėtų dabar atsibudus suprasti, kad štai ir pinigų jų finansavimui neužtenka, ir kokybė dėl to nukentėjo. Visad priimant sprendimus reikia vertinti perspektyvą. Žinoma, tai ne vienintelė klaida Lietuvoje.

Aš linkęs manyti, kad klausimas, kuo būti, yra vienas iš rimčiausių gyvenime. Nes nuo to, kas tu būsi, priklauso tavo būsimos šeimos gerovė ir gyvenimas apskritai. Todėl į šį pasirinkimą reikia pažiūrėti labai rimtai, o svarbiausia - apsisprendžiant labai kritiškai įvertinti patį save.

Šiandien daug kas trokšta būti gydytojais, tačiau ar tu sugebėsi dirbti ne 8 valandas, o neribotą laiką? Ar sugebėsi po penktadienį atliktos operacijos atvykti pas savo pacientą šeštadienį visai ne darbo metu tik tam, kad pasiteirautum, kokia jo savijauta? Jis tavęs laukia, o ne to gydytojo, kuris tik stovėjo šalia prie stalo. Ar tam užteks kantrybės ir noro? Juk ne paslaptis, šiandien dar ne visi žmonės vaikšto su kaklaraiščiais ir ne visi prausiasi du kartus per dieną. Bet, gerbiamas gydytojau, kai pacientas nusirengs ir galbūt nekvepės „Chanel“, ar tu sugebėsi patikrinti jo spaudimą, paklausyti plaučius ir gal net ausį pridėti prie jo krūtinės? Apie tai reikia galvoti sprendžiant, kuo norėsi ateityje būti. Ir viskas nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Tad renkantis specialybę reikia galvoti apie sritį, kur tu gali kažką padaryti, o gal dar ir paklausyti, ką į ausį šnibžda ponas Dievas. Reikia įsiklausyti į tai, ką sako tavo vidus, o ne draugai.

- Šiandien Lietuvos universitetų žemėlapyje labai daug panašių ir net besidubliuojančių specialybių. Ar specializuoti universitetai padėtų lengviau apsispręsti būsimiems studentams?

- Žinoma. Kuo universitetas bus labiau išskirtinis, tuo bus lengviau surinkti studentus. Žinoma, tai yra didelis darbas, bet man atrodo, kad universitetų rektoriai turėtų sėsti prie apskrito stalo, žiūrėdami į viską pragmatiškai ir gal net iš valstybės vadovų pozicijos. Reikėtų pasidalinti vieniems su kitais informacija, kokios yra jų bazės ir galimybės, o tada ir patys universitetai laimės. Deja, Lietuvoje nėra tiek daug studentų, jog galėtume leisti sau, kad ir viename, ir kitame universitete būtų dėstoma apie tą patį. Iš to nieko nebus. Kiekvienas universitetas turi turėti savo veidą. Kaip ir kiekviena mokykla turi turėti savo išskirtinumą. Ir reikia stengtis nebūti panašiems į kitus.

- Mokyklose programos perkrautos ir mokiniai vos paveža, o neretai įstoję studijuoti tarsi atsikvepia. Per didelis pasirinkimas paskandino kokybę?

- Mokyklose mes dabar iš tikrųjų susiduriame su didžiuliais krūviais, ne tik vaikai, bet ir tėveliai skundžiasi, kad vaikai turi dirbti labai daug, jei nori ko nors pasiekti. Mes per daug reikalaujame mokyklose iš vaikų. Ir būna atvejų, kai buvę abiturientai ateina į mokyklą pirmaisiais studijų metais ir pasakoja, kad juos atleido nuo anglų kurso pusei metų, kad matematikos egzamino nereikės laikyti, nes jis jau ir taip puikiai viską moka. Nes mokyklose mes einame tokius dalykus, kuriuos dėstyti turėtų aukštoji mokykla. Kai aš mokiausi, buvo laikai, kai aukštojoje mokė tokių dalykų, kokių nemokė mokykloje. Ir buvo tvarka.

O dabar ar anglų kalbos mokyklose mes reikalaujame per smarkiai? Jei visose aukštosiose mokyklose turi būti mokomasi anglų kalbos, tai ir mokykite jos, gerbiami kolegos profesoriai, tos anglų kalbos. Ir vaikams būtų mažesnis krūvis mokykloje. Nes jei dabar anglų mokytojai rimtai žiūri į paruošimą egzaminams, jie ir reikalauja iš mokinių. Aš juk negaliu pasakyti mokiniams, kad jie nesimokytų, o mokytojai nemokytų.

- Universitetinis išsilavinimas Lietuvoje tapo mada, nors nuolat girdime, kad trūksta specialistų, nes būti šaltkalviu ar suvirintoju mums atrodo gėda?

- Pažiūrėkime į kitas šalis. Štai man puikiai pažįstamas Izraelis, kur verda gyvenimas. Čia gausu didesnių ir mažesnių fabrikų, kur gaminami baldai, cementas, kiti dalykai. Tokioje visuomenėje net vaikas, kuris nėra labai gabus, mokosi, įgyja specialybę, eina dirbti, išlaiko šeimą ir sėkmingai gyvena. Lietuvoje vaikams platus pasirinkimas, nors populiariausia veikla - pirkimas ir pardavimas, o baigę teisę jaunuoliai dirba vairuotojais.

O taip atsitiko, nes mes negerbiame žmogaus. Taip, mums atrodo, kad jei žmogus kloja plyteles, tai jis vargšas, nes tokį darbą dirbti kitiems gėda. Kažkada mums sakė, kad mokslo visai nereikia, nes tapti milijonieriumi užtenka tik turėti ilgą paltą ir mobilųjį telefoną. Tuomet nuvertinome mokslą, bet puolėme kurti verslus. Ir smarkiai apsirikome.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s