respublika.lt

2018 birželio 23, šeštadienis

Atkuriamos ir tokios sodybos, kurių nebuvonuotraukos

2018 kovo mėn. 08 d. 16:12:44
Danas NAGELĖ

Kas nori atstatyti sodybą gražiame miške kur nors netoli vaizdingo ežero ar upokšnio, dabar tą gali padaryti laisvai. Net nebereikia archyvinių dokumentų, įrodančių, kad ji kada nors iš viso egzistavo. Kuo žmogus įtakingesnis, tuo teismai mieliau pripažįsta, kad koks nors vaizdingoje Lietuvos vietoje stūksantis ar net specialiai atvežtas akmuo buvo sodybos pamatų dalis. Tačiau tokiems gudročiams gyvenimas gali greitai apsunkti.

 

Šiuo metu galiojantis Miškų įstatymas numato, kokiais išimtiniais atvejais miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis (žmoniškai kalbant - iškirsti). Viena iš tokių išimčių - buvusių sodybų atstatymas. Galima būtų diskutuoti, teisinga leisti šiuo tikslu kirsti mišką, ar ne, tačiau akivaizdu, kad palikta landa: atstatyti neišlikusią sodybą privačioje miško žemėje turi teisę ne tik tie, kurie jos buvimo faktą įrodo archyviniais dokumentais. Užtenka nustatyti juridinį faktą - parodyti kokį nors apžėlusį akmenį, kuris neva priklausė sodybai. Tiesa, sodybas gali atstatyti tik buvę jų savininkai bei pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.

Ką reiškia „nustatyti juridinį faktą“? Į šį klausimą „Vakaro žinioms“ vaizdingai atsakė parlamentarė Virginija Vingrienė, pateikusi pataisas, kad sodybų atstatymui būtų būtini jų buvimą įrodantys archyviniai dokumentai.

„Kadangi norint atstatyti neva buvusią sodybą šiandien nereikia archyvinių dokumentų, žmonėms suteikiama teisė miško paskirties žemę pasikeisti apgaulingu būdu. Pavyzdžiui, išdėliojant apsamanojusius akmenis ir taip bandant įrodyti, kad tai kažkada buvo sodybos pamatai. Ir dar įkalbėti kaimynus, kad tai paliudytų. Todėl būtina šitą landą užtaisyti“, - įsitikinusi V.Vingrienė.

 

Situaciją komentuoja Seimo Antikorupcijos komisijos narys, Seimo Audito komiteto vicepirmininkas Naglis PUTEIKIS:

- Kodėl šiuo metu teismai neretai pripažįsta sodybą buvus, jei gudročiai ten atveža akmenų ir imituoja buvus pamatus, o kitiems leidimų atstatyti neišduoda net ir esant akivaizdiems požymiams, kad sodyba kadaise stovėjo?

- Situacija tikrai dviprasmiška. Yra žinoma atvejų, kai pamatai buvo klastojami, juos atvežant iš kitos vietos. O archeologai arba jais apsimetantys asmenys išrašydavo liudijimus, kad sodyba tikrai buvo. Kolegės pataisa, matyt, turėtų būti kaip prevencija nuo tokių atvejų. Tačiau svarstant pataisą Seime reikėtų pasirinkti tokį variantą, kuris tenkintų visas puses. Pavyzdžiui, kad archyvinės pažymos būtinos visais atvejais, bet padaryti išlygą: jei archyviniai duomenys sudegę arba nėra prieinami, kad būtų galima vadovautis archeologiniais tyrimais, atliekamais vietoje. Nes archeologinius tyrimus galima patikrinti, o suklastoti juos - sudėtinga.

- Susidaro įspūdis, kad žmonėms, prieinantiems prie valdžios, daug lengviau įrodyti net tai, ko nebuvo.

- Taip ir yra. Tai yra korupcija. Mes ir Antikorupcijos komisijoje gauname daug nusiskundimų. Tiesa, jie daugiausiai susiję ne su sodybų atstatymu, bet su kitais dalykais. Dažniausiai - su žemėtvarkininkų veiksmais. Ypač kai keliukas užgrobiamas įtakingų kaimynų. Tada paprastam žmogui apsiginti būna labai sunku. Neturint užtarėjų valdžioje, sakyčiau, netgi neįmanoma. Mat žemės užgrobimu užsiima ne eiliniai, o tie, kurie turi didelę įtaką vietos valdžioje arba centrinėje.

Pareigūnai už kyšius pasirašo priešingus visuomenės interesams sprendimus, suteikdami naudą saujelei žmonių, nors žalą patiria visuomenė ar gamta. Kita problema - jei pareigūnai ką nors tikrina, tai tik silpnus, o įtakingų neliečia. Juk daug lengviau nubausti kokią nors našlę už tai, kad saugomoje teritorijoje jos trobos stogas neatitinka reikalavimų, nors visai šalia įtakingas veikėjas savo vila pažeidžia daugybę aplinkosaugos reikalavimų, bet yra nebaudžiamas. Nuo silpnų lupami devyni kailiai - kad būtų pataisoma statistika ir parodoma, jog kovojama su pažeidimais.

- Tačiau kodėl teismuose nepavyksta įrodyti teisybės? Juk prezidentė tiek kartų akcentavo, kad teismų sistemą apvalė, galimai nesąžiningi Temidės tarnai atleisti, naujiems taikomi dideli reikalavimai.

- Beveik visos be išimties šalys teismuose taiko atstovavimo visuomenei principą. Ypač korupcinėse, rezonansinėse bylose dalyvauja tarėjai ar prisiekusieji. O pas mus būna dažnai, kad didelės vertės kyšio ar PVM grobstymo byloje sprendimus priiminėja vienas teisėjas. Prezidentė teismų pertvarką turėjo pradėti nuo visuomenės delegavimo į teismus. Nes per dažnai vienam teisėjui patikime sprendimus, kurie gali sužaloti žmonių likimus. Prisiminkime, kad praėjusios kadencijos Seimas patvirtino pataisą, jog teismų sprendimus gali skųsti tik advokatas. Tačiau šimtai tūkstančių žmonių neturi pinigų advokatui, bet nemokamos teisinės pagalbos kriterijų neatitinka. Ir jie lieka neapginti. Prezidentė tikrai privalėjo vetuoti tokį Seimo sprendimą, bet pasirinko kitą kelią. Labai gaila.

- Užsiminėte, kad nuo vieno teisėjo priklauso svarbūs sprendimai. Prisiminkime trijų žmonių, gynusių Kauną nuo medžių iškirtimo, istoriją. Buvo trys bylos. Dviem atvejais teisėjai nusprendė, kad gynėjai kalti, vieną - už tą patį „nusikaltimą“ reabilitavo. Kaip taip gali būti?

- Viena teisėja buvo principinga ir, pamačiusi raštiškus žmonių argumentus, kad tie medžiai negali būti kertami, savo byloje žmogų išteisino. Manau, kad ir kitos dvi bylos, kuriose žmonėms priteistos administracinės baudos, bus laimėtos europiniuose teismuose.


Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GORILA KOKO: Kalifornijoje ketvirtadienį nugaišo ženklų kalbą mokėjusi ir milijonų žmonių širdis pavergusi gorila Koko; 1973 metais San Francisko zoologijos sode gimusi Koko tapo vienu žymiausių tyrimų subjektų apie tai, kaip beždžionės vartoja kalbą; Koko nugaišo sulaukusi 46 metų.
  • TERORAS: Turkijos institucijos penktadienį sostinėje Ankaroje sulaikė 14 įtariamų „Islamo valstybės“ grupuotės narių, kaltinamų planavus surengti išpuolius prieš šį sekmadienį vyksiančius šalies prezidento ir parlamento rinkimus.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar švenčiate Jonines?

balsuoti rezultatai

Ar kada buvote apgauti, kai nuomojotės būstą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +11   +13 C

   +9  +10 C

 

   +10  +12 C

  +15   +23 C

   +18  +20 C

 

   +16   +17 C

    8-13 m/s

   1-2 m/s

 

    1-3 m/s

 

reklama
Ukis 2018