A.Svitojus: iniciatyvos iš apačios gali užtikrinti proveržį gaivinant kaimą

- Kurią iš žemdirbiams aktualių problemų linkę labiau akcentuoti susitikę su ministru, - gal pirmiausia dėmesio skirsite daugiausiai ūkininkams nerimo keliančios šiemetės sausros padarinių kompensavimui?

- Esame arčiausiai žmogaus ir esame įtakingiausia žemdirbių savivaldos interesams atstovaujanti organizacija, teikianti racionalius siūlymus ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Akivaizdu, kad šiandien sulaukiame daug nepasitenkinimo ir žemdirbių pasipiktinimų dėl sausros padarinių, kurie sukėlė didžiulių praradimų. Bet valdžios institucijos nekuria pagalbos schemų, kad būtų populiarinamas pasėlių draudimas, kad jis būtų kuo labiau pritaikomas ūkininkaujančių poreikiams. Turėtų būti numatyta žalą atitinkanti išmoka, ūkininko riziką atitinkanti paslaugos kaina, adekvatus stichinės sausros paskelbimo mechanizmas ir kiti svarbūs dalykai. Tiek ŽŪR nariai, tiek pavieniai ūkininkai mus aktyviai ragina kreiptis į valdžios institucijas bei derybininkus (su Europos Komisija), kad patirti nuostoliai būtų kompensuoti bent iš dalies. Beje, šiuo klausimu į EK jau kreipėsi Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Lenkija, Vokietija.

Aktualių klausimų ir problemų žemės ūkyje netrūksta, tuo labiau kad Rūmai vienija net 48 organizacijas, - žemdirbių, maisto produktų gamintojų ir perdirbėjų, taip pat - kaimo bendruomenes, kultūrines ir profesines asociacijas. Valdžios institucijoms teikiama konsoliduota bei ŽŪR valdymo organuose daugumos narių balsų patvirtinta nuomonė/pozicija. Narių interesams atstovaujama ir tarptautiniu mastu. Džiaugiuosi motyvuota ŽŪR administracijos komanda, kuri aktyviai dirba ne tik centre Kaune, bet ir 31 šalies kaimiškajame rajone. Žinoma, tenka apgailestauti, kad dėl lėšų stokos net 20-yje šalies kaimiškųjų rajonų neturime Savivaldos organizatorių, kas neleidžia užtikrinti Žemės ūkio ministerijos priemonės „Žemdirbių savivaldos stiprinimas“ tolygaus įgyvendinimo.

- Kas dar spręstino labai aktualu žemdirbiams pastaraisiais metais?

- Žinom, kad žemės ūkio sektoriuje yra trumpalaikių einamųjų ir sisteminių perspektyvinių klausimų bei problemų. Ministerija, pasitelkdama socialinius partnerius - ŽŪR, bando po truputį tai spręsti. Dar birželio 7-ąją Žemės ūkio rūmų Tarybos posėdyje įteikėme naujajam žemės ūkio ministrui visų ŽŪR narių aptartą net 43 probleminių klausimų sąrašą. Jame - žemės ir miško, melioracijos problemos, aplinkosauginiai, AKM, gyvulininkystės plėtros, paramos klausimai ir ūkininkų mokesčiai, žemdirbių švietimo ir mokymo, techninių taisyklių tobulinimo ir paprastinimo, inovacijų skatinimo, kaimo gyvybingumo, jaunimo įtraukties į žemės ūkio sektorių, tinkamų įrankių kooperacijai skatinti kūrimo bei kiti dalykai.

- Tarybos dienotvarkėje yra ir klausimas dėl valstybei nebūdingų funkcijų perėmimo. Pasirodo, kad tos funkcijos Rūmams neperduodamos jau ne vienerius metus, nors atitinkami sprendimai dėl to priimti ir Seime, tai kas šiuo atveju kliūva?

- Vyriausybė išsikėlė tikslą - sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą ir užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę juose, suteikiant galią vietos partneriams, bendruomenėms, verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms. 2017-ųjų rugsėjo 18 dieną ŽŪR Tarybos posėdyje vienbalsiai buvo nuspręsta bei Žemės ūkio ministerijos vadovybei pasiūlyta vykdant ministerijos valdymo pertvarką iki tų metų pabaigos apsispręsti dėl jai nebūdingų funkcijų delegavimo žemdirbių savivaldai.

Lietuvos kaimo gaivinimo potencialas - nevyriausybinis sektorius. Vadinasi, tik iniciatyva iš apačios gali užtikrinti tam tikrą proveržį. Kad valdžios institucijos išgirstų „apačios“ nuomonę, būtina stipri ir vieninga savivalda.

Rūmai drauge su kitomis nevyriausybinėmis kaimo organizacijomis gali daug nuveikti, diegiant naujus rinkodaros ir vadybinius modelius bei keičiant tradicines verslo ir socialines organizacijas į lankstesnius, greičiau prie aplinkos pokyčių galinčius prisitaikyti ir mažiau biurokratizuotus organizacinius darinius.

Lietuvos žemės ūkio rūmai vienija 48 organizacijas, šalyje veikia 51 vietos veiklos grupė (VVG), per 1,7 tūkst. kaimo bendruomeninių organizacijų, kitos nevyriausybinės organizacijos. Pakanka potencialo spręsti kaimo gyventojų užimtumo, socialinės įtraukties problemas ir galių kurti kaimo ekonominę, socialinę struktūrą bei ryšius inovatyviais būdais.

ŽŪR tarybos nuomone, siekiant mažinti administracinę naštą ir efektyviau vykdyti valstybinę veislininkystės priežiūrą, kompetentingos institucijos funkcijas turėtų vykdyti pačios veislininkystės asociacijos, kaip yra visose pažangiose ES šalyse. Savivaldos organizacijos galėtų stipriai prisidėti prie trumposios maisto grandinės planų įgyvendinimo, kooperacijos skatinimo, mokymų poreikio nustatymo ir kokybės stebėsenos, specializuotų parodų, tikslinių mugių bei švietėjiškų renginių organizavimo ir dalyvavimo tiksliniuose renginiuose tarptautiniu mastu. ŽŪR veislininkystės asociacijų nariai turėtų dalyvauti Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR), Europos gyvulininkystės produkcijos gamintojų asociacijos (EAAP), Tarptautinio bulių vertinimo komiteto (INTERBULL) veikloje. Iki šiol ten dalyvauja Žemės ūkio ministerijos atsakingi asmenys.

Deja, kol kas savivaldos organizacijoms jokios valstybės institucijoms nebūdingos funkcijos nebuvo perduotos. Taigi apie tai kalbėsime ŽŪR Taryboje.

- Kokį žadate patvirtinti Rūmų Tarptautinių ryšių komiteto sprendimą, ar bus jis naudingas ūkininkams bei kitiems Jūsų vadovaujamiems Rūmams priklausantiems žemdirbiams?

- Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių savivaldos organizacijos rugsėjo 13 dieną, iš karto po COPA/COGECA posėdžio Briuselyje, planuoja paminėti trijų šalių Nepriklausomybės šimtmetį. Į priėmimą, kuris bus surengtas Lietuvos nuolatinės atstovybės ES patalpose Briuselyje, numatoma pakviesti kolegas iš COPA/COGECA, trijų Baltijos šalių EP narius, EP Žemės ūkio komiteto narius, EK komisarą Philą Hoganą ir trijų Baltijos šalių EK komisarus bei šalių ambasadorius, žemės ūkio atašė bei ŽŪM vadovus. Tai - gera proga susitikti ir pabendrauti neformaliai bei pažymėti Lietuvos šimtmetį.

Taip pat bendradarbiaujant su kitomis ES šalimis, planuojama protesto akcija dėl Bendros žemės ūkio politikos biudžeto išlaikymo ir sąžiningos konkurencijos sąlygų. Ji būtų organizuojama Briuselyje, Vadovų Tarybos posėdyje spalio 18 dieną. Jei ŽŪR Taryba pritars tokiai protesto akcijai, pavesime Rūmų administracijai organizacinius protesto akcijos klausimus.

Dar noriu priminti, kad šių metų liepos 5-ąją ŽŪR organizuotoje Trijų jūrų regiono žemės ūkio rūmų ir žemdirbių savivaldos organizacijų konferencijoje pasirašėme komunikatą, kuriame Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos ir Kroatijos žemės ūkio rūmai, Bulgarijos grūdų augintojų organizacija bei Latvijos ūkininkų parlamentas, atstovaujantis šios mūsų kaimynų šalies žemdirbiškoms organizacijoms, priėmė rimtų nutarimų.

Tai padaryta apsvarsčius Europos Komisijos teisinius pasiūlymus dėl 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos ir Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reglamentų, Nuspręsta tęsti bendrą darbą siekiant, kad ši politika po 2020 metų atitiktų bendrus pasirašiusių valstybių žemdirbių interesus. Taip pat - siekti, kad sprendimai tose srityse, kuriose pasirašiusiųjų valstybių žemdirbių interesai išsiskiria, būtų palikti valstybių narių kompetencijai. Ir dar pripažinti, kad žemdirbių lygiateisiškumas, vienodos galimybės ir sąžininga konkurencija turėtų būti pamatinės vertybės, kuriomis grindžiama Europos Sąjungos politika. Šių užsibrėžtų tikslų numatyta siekti vykdant bendrus politinius veiksmus bei kampanijas, kartu, jei prireiktų, pasinaudojant galimybe organizuoti protesto akcijas ES lygmeniu.