2018 metai paskelbti Sąjūdžio metais. Birželio 3-iąją sukanka 30 metų, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. „Respublika“ kalbina Sąjūdžio kūrėjus - iniciatyvinės grupės narius.
- Kas labiausiai įsiminė iš tų dienų, kai susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė? Kas jus atvedė į Sąjūdį?
- Į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę buvau pasiūlytas „už akių“. Tą atmintiną 1988 metų birželio 3 dienos vakarą kartu su „Antimi“ koncertavau Vilniaus sporto ir koncertų rūmuose. Koncerto metu, berods, Alvydas Medalinskas užlipo ant scenos ir paskelbė tūkstantinei miniai, kad esu išrinktas į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę ir viešai paklausė, ar sutinku. Kas man beliko...(tą akimirką nežinojau, nei kas tas Sąjūdis, nei ką reikės daryti). Pakėliau mikrofoną ir viešai pareiškiau, kad dirbsiu.
- Lietuva pirmoji iš visų buvusių sovietinių respublikų atkūrė nepriklausomybę. Kaip manote, kodėl? Tai lėmė asmenybės ar mūsų tautos laisvės idėja buvo labiau subrendusi?
- Labai didelę reikšmę turėjo keli dalykai. Visų pirma, lietuviai su dideliu entuziazmu ir pasitikėjimu priėmė Sąjūdį. Vos per kelis mėnesius Sąjūdis tapo galingu Tautos Atgimimo judėjimu. Lėmė ir subjektyvios sąlygos: ryžtinga Vytauto Landsbergio, Romualdo Ozolo, Arvydo Juozaičio ir kitų sąjūdiečių politinė laikysena. Reikia pripažinti, kad prie Nepriklausomybės atkūrimo labai daug prisidėjo Kauno Sąjūdžio aktyvistai: Algirdas Patackas, Saulius Gricius, Valdas Katkus, Egidijus Klumbys, Rolandas Paulauskas, Česlovas Stankevičius, Algirdas Saudargas, Vidmantas Povilionis, Aleksandras Abišala, Audrius Butkevičius ir kiti. Kauniečiai buvo Sąjūdžio raketos variklis.
- Sąjūdžio judėjimą vainikavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas kovo 11-ąją. Ar tuo Sąjūdžio misija ir baigėsi?
- Po pirmų demokratinių rinkimų Sąjūdžio lyderiai persikėlė į LTSR Aukščiausiąją tarybą ir įvykdė savo pagrindinę misiją - atkūrė Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau nereikėjo sustoti. Manau, kad 1992 metais Seimui paskelbus priešlaikinius rinkimus, buvo padaryta klaida. Seimas turėjo dirbti iki kadencijos pabaigos ir padėti pamatus svarbiausioms šalies reformoms. Galų gale, Sąjūdis suskilo į kelias konkuruojančias politines jėgas ir prarado savo triuškinančią galią.
- Kodėl taip vieningai stovėję Baltijos kely, vėliau net patys Sąjūdžio aktyvistai pasuko skirtingais keliais?
- Laisvės akivaizdoje nelengva būti pragmatišku. Laisvė leidžia kurti naujas idėjas, programas, partijas. Tai natūralus dalykas. Be chaoso nebus kosmoso, be entropijos nebus kokybės. Įvairovė yra tvarumo pagrindas. Todėl tie, kas idealistiškai įsivaizduoja homogeniškai vieningą Lietuvą, yra naivūs žmonės. Vienybė įmanoma nebent nelaisvėje arba didelės, egzistencinės grėsmės akivaizdoje.
- Nepriklausomybė - neginčytina vertybė. Bet iš kur toks nusivylimas dabartimi - kas žmones nuvylė?
- O jūs paklauskite keturiolikamečio paauglio, ko jis nepatenkintas, ko maištauja prieš jį visa kuo aprūpinusius tėvus. Taip ir mes idealizuojame ateitį, užsikeliame lūkesčius, o kai gyvenimo realybė nesutampa su iliuzija - nusiviliame ir pykstame. Tiesiog mums trūksta išminties, kaip pasidalinti ir pasidžiaugti tuo, ką turime. Žinoma, turime ir problemų, ir nevykusių politinių sprendimų.
- Kokie šiandienos politiniai sprendimai jums atrodo pavojingiausi?
- Didėja biurokratija, didėja draudimai, didėja suvaržymai. Taip mes prarandame laisvę kurti ir motyvaciją būti. Dėl tos priežasties nesustoja emigracija. Dėl to atsiranda nusivylimas savo valstybe. Nėra konstruktyvaus dialogo. Nesibaigia Seimo feodalinės kovos dėl valdžios. Daug triukšmo ir mažai pozityvių rezultatų.
- Ar švęsite Sąjūdžio gimtadienį? Kaip, jūsų manymu, reikėtų švęsti Sąjūžio 30-metį?
- Puikiai atšvenčiau Valstybės atkūrimo šimtmetį. Supratau, kad su Lietuva viskas bus gerai. Dėl to Sąjūdžio gimtadienį švęsiu kukliai - tai ne valstybinė, o asmeninė šventė.
- Kaip vertinate tai, jog Kultūros ministerija, „neradusi“ pinigų jubiliejaus renginiams, Sąjūdžio Vilniaus tarybai pasiūlė šventę organizuoti savo lėšomis?
- Gal ir teisingai nusprendė. Kuo dėta Kultūros ministerija? Gal atkurkime Propagandos ministeriją - tada tikrai gausime šventei lėšų (šypsosi).
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“