respublika.lt

Ar VSD paskelbė visas grėsmes Lietuvos saugumui?

(0)
Publikuota: 2017 gegužės 22 08:10:45
×
nuotr. 1 nuotr.
PASLAPČIŲ DIENA. Šiemet balandžio 3-iąją Darius Jauniškis ir Remigijus Baltrėnas paviešino grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą. Dainiaus Labučio nuotr.

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, buvęs VSD generalinis direktorius ir buvęs diplomatas Mečys LAURINKUS, Seimo narys Artūras SKARDŽIUS, europarlamentaras, buvęs aplinkos ministras Valentinas MAZURONIS ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras PAULAUSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Pastaraisiais metais VSD, Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos departamentas teikia grėsmių Lietuvai ataskaitas. Jos nuolat kelia diskusijų. Pernai buvo minimi signatarai, kad jie kelia grėsmę Lietuvai (!). Šiemet mūsų pažymų turinys buvo paviešintas per Prancūzijos, Belgijos televizijas, pasipylė skambučiai, kas čia vyksta, kad esą Lietuvą Rusija gali okupuoti per vieną valandą... Kas tokiomis sąlygomis norės pas mus investuoti?

A.PAULAUSKAS: Ataskaitos skelbiamos jau penktus metus. Tai daroma priėmus naują Žvalgybos įstatymą. Visokių sulaukiama reakcijų - ir nepasitenkinimo, ir didelio žiniasklaidos dėmesio. Lietuvoje dar nėra priprasta, kad žvalgybos institucijos teiktų tokias ataskaitas, nors tokia tradicija Vakarų bei NATO valstybėse yra. Visai neseniai mūsų spaudoje buvo cituojama Nyderlandų žvalgybos institucijų ataskaita, kurioje yra pateikiami konkretūs pavyzdžiai, kad vis dėlto Rusija bandė kištis į jų rinkimų kampaniją. Ar tai pavyko, ar nepavyko, bet šitie dalykai buvo aprašyti.

Kai svarstėme, ar reikia mūsų visuomenei tokių ataskaitų, supratome, kad galbūt jai bus šokas, kad taip atvirai viskas bus sakoma. Bet turbūt geriau yra pasakyti kad ir sunkią tiesą (kaip gydytojas kartais pasako ligoniui), bet pasakyti. Galbūt iš pradžių psichologiškai bus sunku, bet pamažu žmogus apsipranta ir gali savo gyvenimą dėlioti taip, kaip jis nori.

Jeigu ataskaitą skaitytume ne kaip vientisą, o ištrauktume tam tikras atskiras pastraipas - iš to galima padaryti tikrai didelę bombą ir skandalą. Tarkime, apie tas valandas, per kiek laiko mes galime būti okupuoti. Ataskaitoje kalbama ne apie valandą, bet apie 24-48 valandas ir ne tai, kad Lietuva gali būti okupuota, o kad Rusijos karinės pajėgos yra stiprinamos mobilumo ir atgrasymo linkme ir kad jų vidinė struktūra yra keičiama. Ten kalbama apie bataliono taktines grupes, kurių dabar sukurta net 125. Jų mobilumas yra tiek sustiprėjęs, kad per 24 valandas jie gali susiruošti tokiai atakai ir tokiai operacijai.

Aišku, neatidžiai skaitant gali ir toks įspūdis susidaryti. Ar reikia tai sakyti? Ataskaitos karinės žvalgybos dalyje rašoma, kaip keičiasi Rusijos ginkluotosios pajėgos, koks finansavimas, kokie nauji pajėgumai yra kuriami, kaip ginkluojamasi, kaip persiginkluojama. Pateikiama visa panorama. Ji nėra ypač slapta, atviruose šaltiniuose galima rasti labai daug faktų apie naujas divizijas, apie tas pačias bataliono taktines grupes. Bet kai žmogus koncentruotai gauna informaciją šitame dokumente, jam galbūt pasirodo, kad čia kažkas naujo. Kaliningrade nuolat stiprinami kariniai pajėgumai. Vakarų kryptimi, kur yra kuriamos trys naujos divizijos, ir t.t.

Viską reikia sakyti atvirai. Manau, kad žmogui geriau žinoti. Galima liūliuoti, kad pas mus nėra asmenų, galinčių tai padaryti, bet kai įvyksta koks nors terorizmo aktas, visi klausia, kodėl mūsų neperspėjo, kur buvo mūsų tarnybos. Kodėl niekas nesakė ir niekas nesaugojo. Manau, kad šiuo atveju ribos sunkiai nubrėžiamos. Ir klausimas dėl investicijų yra pagrįstas. Bet yra verslas, kuris rizikuoja, kuris eina nežiūrėdamas kur. Pvz., šiandien labai daug mūsų verslininkų dirba Ukrainoje, Gruzijoje, nors ten taip pat neramu. Ten irgi vyksta kariniai konfliktai, atskeltos teritorijos, bet verslas, jeigu mato naudą ir galimybę užsidirbti, eina.

Mes esame demokratiškai valdomi žmonės ir valstybė. Mūsų vertybės ir mūsų apsisprendimas kuria tam tikrą stabilumą. Tuo labiau kad visose ataskaitose konvencinės grėsmės, t.y. tiesioginio kontakto, karo tikrai niekur nėra prognozuojama ir niekur apie tai nekalbama. Taigi manau, kad tas verslininkas, kuris rimtai studijuoja situaciją, tai, kas parašyta, neturėtų ko nors ypač bijoti. Nors toks klausimas yra pagrįstas.

G.JAKAVONIS: Ar tikrai reikia visą laiką pirmiems įsivelti į kaimynų erzinimą?

V.MAZURONIS:
Pirmiausia akivaizdu, kad geopolitinė įtampa kyla arba stiprėja ir dėl konkrečių Rusijos žingsnių. Okupuojant Krymą ir palaikant karą dalyje Ukrainos. Ir jų karinė retorika stiprėja. O iš to kyla įtampos.

VSD pradėjo rašyti ataskaitas prieš 5 metus. Manau, tai yra gerai, VSD turi bendrauti su visuomene. Kitas, mano nuomone, geras dalykas yra tas, kad kiekvienąkart ieškoma informacijos pateikimo formų. Darant tam tikras išvadas neabejotinai padaroma ir klaidų. Pvz., kai buvo paminėta vieno žurnalisto pavardė ar tautinės mažumos įvardytos kaip galimai keliančios pavojų. Tai klaidingi dalykai. Bet pats ieškojimas ir bendravimas yra būtinas.

Dabar kalbame apie konkrečius dalykus. Iš tikrųjų toje ataskaitoje, kaip ir buvo sakyta, parašyta, kad jie gali pradėti puolimą per 24-48 val. ir pan. Mano nuomone, į tai turi atkreipti dėmesį ir VSD.

Vienas dalykas yra imtis realių žingsnių, kad mūsų saugumas didėtų, ir tai daroma. Kaip žinote, mūsų partnerių NATO daliniai ir kariai atvyksta su technika ir stiprina gynybą. Tai yra labai gerai. Bet noriu pasakyti, kad valstybės saugumas priklauso ne tik nuo karinių pajėgų buvimo, bet ir nuo investicijų kiekio, nuo mūsų dalyvavimo Vakarų struktūrų ekonominiame gyvenime.

Man buvo šiek tiek keista, kai mes agitavome ir labai džiaugėmės norėdami pakviesti „Teslą“ į Lietuvą, bet tuo pat metu praslydo informacija, kad yra tikimybė, nors gal ir nedidelė, kad po Ukrainos Rusijos tikslas bus Baltijos valstybės, Lietuva. Ką reiškia, kad per tas 24 valandas galime būti okupuoti, „Teslos“ vadovams, kurie turi pasirinkti tarp mūsų, Portugalijos ir tarp kitų valstybių? Mano nuomone, tai nesustiprina jų noro ateiti pas mus. Aišku, jie analizuoja, turi ir kitos informacijos. Tačiau tai, ką mes pateikiame užsieniui, kuria mūsų valstybės įvaizdį.

Neužmirškite, kad mūsų pareiškimais neabejotinai naudojasi oponentai. Ir ta pati Rusija. Net per kitas valstybes. Ji turi gana stiprią sistemą ir nebūtinai rusų televizijos kanalas turi tai pranešti. Iš esmės sukuriamas nepasitikėjimo mūsų valstybe įvaizdis ir tai yra mums nenaudinga.

G.JAKAVONIS: Santykiai su Rusija gana įtempti ir turi įtakos mūsų verslui. Į Vakarus kelių neturime, o Rytuose juos praradome.

A.SKARDŽIUS: Mano akimis žiūrint, valstybė turi būti pasirengusi, kiek jos išgalės leidžia, užtikrinti krašto gynybą ir saugumą. Kaip elgiasi Lietuva? Manau, būtent iš konteksto ištrauktais fragmentais naudojasi kai kurios politinės partijos, kurių visas žaidimas susiveda į tai, kad priešas užpuls, o mes jus apginsime, mūsų vienintelė partija, mes vieninteliai esame gynėjai, o visi kiti yra išdavikai. Kai kurios politinės jėgos, jų neminėsiu, taip elgiasi nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Tai, be abejo, didina įtampą pačioje visuomenėje.

Manau, skatina net ir emigraciją, nes jauni žmonės nori savo vaikus auginti saugesnėje visuomenėje. Ir ekonomiškai saugesnėje.

Verslas taip pat kapitalą stengiasi diversifikuoti ir iškelti. Lietuviškas verslas. O investicijos ateina ten, kur yra kvalifikuotos darbo jėgos. Bet kvalifikuota darbo jėga dėl ekonominių, dėl saugumo motyvų, įgijusi čia išsilavinimą, pridėtinę vertę kuria užsienio valstybėse.

Kaip mes elgiamės? Ar mes esame patys nesaugiausi trijų Baltijos valstybių sesių būryje? Iš estų, iš latvių, kurie yra kur kas nesaugesni, tokios eskalacijos aš negirdžiu. Galbūt jie neturi tokių kraštutinių dešiniųjų partijų, bet jie taip nesielgia.

Kokie ekonominiai santykiai? Tarp Ukrainos verslo ir Rusijos realizacijos rinkų santykis yra kur kas glaudesnis nei tarp Lietuvos ir Rusijos. Tada pasakykite, kas kariauja? Ar Rusija su Ukraina, ar Lietuva su Rusija? Reikia aiškiai atsakyti į tuos klausimus. Ir išskirti vien tik grėsmes, žiūrėti taip, kaip arklys lenktynėse bėgdamas užrištomis akimis viena kryptimi, negalima. Mes turime žiūrėti ir įvertinti ekonominį valstybės saugumą. Mes koncentruojamės į smulkmenas, o prarandame globaliai. Mes tampame ekonomiškai nepajėgūs, prarandame savo potencialą. Žiūrėkite, net ir neturinčios tokios ginkluotės, karinio pasirengimo Afrikos, Azijos šalys sugeba priešintis dešimtmečiais. Ir kur kas prieš stipresnes pajėgas nei Rusijos kariuomenė.

M.LAURINKUS: Viešos ataskaitos Europoje pradėtos rengti nuo 1997-1998 metų. Amerikoje gerokai anksčiau. Septintajame dešimtmetyje Amerika buvo paskelbusi įdomią ataskaitą apie tai, kas būtų, jeigu valstybė kištųsi į naftos kainų reguliavimą. Amerikiečiai įsakinėja įvairiems institutams, kad duotų vertinimus.

Žvalgybinę informaciją sudaro keturios dalys. Pirma dalis - rinkimas, antra - patikrinimas, trečia - interpretacija, ketvirta - paskirstymas. Iš esmės tai, kas dabar yra paskelbta, yra interpretacijos lygio. Interpretacija turi atsakyti į tokį klausimą, kaip tai vyksta iš tikrųjų ir ką tai reiškia. Jeigu atsakoma į tuos klausimus, tada surinkta informacija tampa žvalgybine. Bet šiuo atveju kol kas tai yra interpretacijos lygio informacija, ji nėra žvalgybinė.

Kiek svarbus yra atskyrimas? Pats svarbiausias yra informacijos apie kitų valstybių planus atskyrimas. Galimybes atskirti nuo ketinimų. Galimybės gali būti labai plačios ir labai įvairios. Gali būti ir karinio biudžeto didinimas, kariuomenių permetimai, kas tik nori. Visame pasaulyje dabar permetamos kariuomenės. Galima kariuomenę telkti prie kokios nors sienos ir kiek tik nori. Jis gali turėti visiškai kitą tikslą, kad ir dėl pusiausvyros išlaikymo. Gali būti daugybė kitų dalykų, bet, pvz., ketinimų įsiveržti į kokią nors valstybę gali ir nebūti. Tai ir yra esminė skiriamoji linija.

Tai, kas mums pateikta, kas vadinama grėsmių vertinimu, netgi nėra ataskaita. Greičiau tai politologizuota interpretacija. Kartais gana stipriai politologizuojamas būtent situacijos vertinimas. Bet ketinimo linijos čia nėra.

A.PAULAUSKAS: Netgi dirbdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete esu keliskart sakęs, kad ataskaita panaši į politologinį situacijos vertinimą. Tai nėra blogai, galbūt profesionaliau išdėstoma, negu koks nors žvalgybininkas išdėstytų profesine kalba. Čia yra žvalgybinė informacija, tik galbūt pateikiama daugiau iš viešų šaltinių, nes iš tų neviešų šaltinių ne taip daug galima teikti informacijos, nes gali būti nustatyti šaltiniai.

Girdėjau priekaištą, kodėl nėra socialinės dalies, kodėl nėra kitų dalių, kur irgi mūsų nacionaliniam saugumui yra tam tikros grėsmės. Yra nacionalinio saugumo strategija. Iš tikrųjų surašyta, kas turi būti daroma, kad būtų užtikrintas mūsų nacionalinis saugumas. Aš irgi jį pavadinčiau ne ataskaita, o grėsmių vertinimu. Tai daugiau toks žvalgybinis politologinis dokumentas, kuris žmonėms leidžia susiorientuoti situacijoje. Aišku, žvalgybininkai ne per daug ir nori rašyt apie socialinės atskirties dalykus, apie ekonominę nelygybę ir taip toliau. Visa tai surašyta mūsų nacionalinio saugumo strategijoje. Šituos klausimus turėtų kelti tie, kurie atsakingi už ekonomiką, socialinę politiką.

G.JAKAVONIS: Amerikoje vienas dokumentas rengiamas vienam žmonių sluoksniui, tarkime, politikams, kitas - plačiajai visuomenei, trečias - tik spec. tarnyboms. Kur tas aukso vidurys, kurio reikėtų visuomenei?

A.PAULAUSKAS: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams buvo pateikiama visiškai kita informacija, nei skelbiama vieša. Daug išsamesnė. Ten tikrai būdavo ataskaita - kas padaryta, struktūra, kaip keitėsi grėsmių vertinimas. Mes komitete galėdavome ir paklausti, mums ir pasakydavo daugiau, vadinasi, yra kitas lygis, tas neskelbiamas lygis. Manau, jis yra skirtas vadovams, komitetui. Dokumentas, kuris yra viešas, šiek tiek paremtas ir slapta informacija, tiek, kiek jos galima teikti. Yra tam tikra gradacija. Nėra taip, kad viskas tik vienu egzemplioriumi ir kitokių nėra. Pas mus bent jau pastaruoju metu žvalgybinė informacija buvo analizuojama gana išsamiai.

V.MAZURONIS: Ten yra ir ataskaitos elementų - kiek įmonių patikrinta, kiek ir kokių leidimų duota, kiek žmonių patikrinta. Ką VSD darė, kiek tikrino, leidžia susidaryti vienokį ar kitokį vaizdą. Dabar nebeatsimenu skaičių, kiek buvo patikrinta, kiek žmonių buvo neleista įvažiuoti, kiek steigti bendras įmones ir panašiai. Aš manau, kad šita dalis yra teisinga, paremta faktais.

Bet kai pereinama į vadinamąjį politizavimą, politinį pamąstymą ar dėstymą, tai jau subtilesni dalykai. Viena, kai tuos pamąstymus arba savo vizijas dėsto politologai, politikai, turintys nuomonę, ir visiškai kas kita, kai tas vizijas dėsto oficiali institucija VSD. Tada tas politizavimas, tam tikros politinės įžvalgos įgauna šiek tiek kitokį pobūdį. Nes į tai jau žiūrima tarsi kaip į oficialią valstybės poziciją. Tai lemia ir ekonominius reikalus, investicijų atėjimą.

Aš suprantu, departamentas nori parodyti, kad dirba, kad aktyviai analizuoja variantus, bet, manau, šiuo atveju VSD turėtų galvoti ne tik apie savo įvaizdį, norą pasirodyti, bet ir kaip visa tai atsilieps mūsų valstybei. Galbūt kartais kai kuriais klausimais geriau patylėti.

Latviai iš manęs ėmė interviu ir klausė apie D.Trampą (D.Trump). Tai buvo dar prieš Sirijos įvykius, prieš D.Trampo duotą nurodymą paleisti raketas. Sakau, klausykit, ko jūs apie tą Trampą šokat, jis vienoje vietoje vieną pasakė sakinį, kitoje vietoje - kitą sakinį. Beje, jo vienas sakinys vienoks, kitas sakinys tai paneigiantis. Jūs žiūrėkite, ką jis daro realiai. Žiūrėkite į jo veiksmus. Ir jeigu tie veiksmai pasirodys pavojingi, tada tuos veiksmus kritikuokime. Jis padidino išlaidas gynybai... Jis paprašė, kad visos NATO valstybės susimokėtų tai, ką prižadėjusios.

Mano nuomone, jis pasielgė teisingai. Tvarkingai, iš lėto. Jeigu ta suma per didelė, tai susėskim prie stalo, tarkimės, ar ją padaryti mažesnę, o gal didesnę. Juokingas tas kai kurių mūsų politikų šokinėjimas.

M.LAURINKUS: Aš pats buvau pasikvietęs į departamentą, kai vadovavau, politologą, protingą žmogų. Jis išdėstė, ką reikš žmonių skaičiaus mažėjimas gynybai. Mažesnę gynybą. Jis konkrečiai ir argumentuotai išdėstė pagal visą socialinį spektrą. Ir labai protingai. Pvz., departamentas net savo vardu galėtų pateikti tokią studiją, nes emigracija konkrečiai kerta per nacionalinį saugumą.

G.JAKAVONIS: Lietuva iki šiol valdoma slaptosiomis pažymomis. Kaip tą ligą išgydyti?

A.SKARDŽIUS:
Ką kalba Konstitucinio Teismo teisėjai? Buvę teisėjai, teisės profesoriai? Sako, nesileiskite, kad jus valdytų pažymos.

Štai naujųjų mūsų koalicijos partnerių, naujųjų parlamentarų nesupratimas ir iniciatyva, kad operatyvinės veiklos priemonės būtų taikomos tiriant ne tik sunkius, bet absoliučiai visus nusikaltimus. Vos ne administracinius pažeidimus. Būtų beveik kaip stalininėje Rusijoje. Viena pusė visuomenės seka kitą ir tada esą tvarka bus. Maždaug toks įsivaizdavimas demokratinės valstybės, kuri trečią dešimtmetį yra nepriklausoma.

Kalbėjausi su valstybės išdavimu kaltinamu kolega Mindaugu Basčiu. Tos operatyvinės pažymos kelia siaubą. Kažkas kažkada teisėtu, neteisėtu ar pusiau teisėtu būdu rinko medžiagą apie M.Bastį vos ne nuo gimimo. Ir dabar jis yra didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui. Kodėl jis nebuvo siūlomas žemės ūkio ministru? Jeigu ir buvo siūlomas, tai kodėl jis juo netapo? Aš jaučiuosi kaip Šiaurės Korėjos, o ne nepriklausomos Lietuvos pilietis.

Noriu grįžti prie ekonominio aspekto. Be abejo, nesaugios aplinkos eskalavimas tikrai atbaido investicijas. O investicijos yra būtinos. Priešingu atveju kvalifikuota darbo jėga, į kurią mes investavome 20-22 metus, nuo gimimo iki baigimo universitetų, kada jau turi duoti grąžą visuomenei, išvažiuoja kurti BVP į Airiją, Angliją ar dar kur nors. Šiuo požiūriu nacionalinio saugumo ataskaitos, kiek jų čia buvo, manau, buvo neišsamios.

Man teko bendrauti ir su komitetų pirmininkais, ir su VSD vadovais, ir su dabartiniu VSD vadovu apie ekonominio saugumo aspektą. Tiek strategijoje, tiek pačiose ataskaitose. Atsakymas būdavo toks: mes nevertiname, nes neturime tokios užduoties ir neturime gebėjimų tą padaryti. Kas formuoja užduotį? Valstybės gynybos taryba ir Vyriausybė.

Bet palaukite, juk vienas iš pagrindinių tikslų ginkluotos agresijos yra kažkaip ekonomiškai išnaudoti užkariautas teritorijas. Ar tai naftos karai, ar kiti interesai. Dabar yra kitokių priemonių, kaip užkariauti valstybę ir priversti ją dirbti kitos valstybės labui. Be brutalios jėgos, be tankų. Šiandien tokių tendencijų ar praktinių veiksmų Lietuvoje nepastebime?

Manau, kad kai kurie sektoriai nebepriklauso Lietuvai. Ir visi tie auksiniai kiaušiniai arba visa višta, kuri deda auksinius kiaušinius, keliauja į kitų valstybių biudžetus kurti jų gerovės. Tai čia yra viena iš priežasčių, kurios mes nevertiname, t.y. nacionalinio ekonominio saugumo. Ir neplanuojame savo veiksmų kitų valstybių atžvilgiu, kaip mes turime elgtis.

Mes kažkaip užmirštame, atidarome duris, jūs, investuotojai, ateikite, bet pamatome, kad atiduodami tie sektoriai, kurie biudžetui galėtų atnešti didžiulę naudą.

Kalbate, kad dabar nacionalinį saugumą politologai aiškina gana kvalifikuotai. Absoliuti poliarizacija arba kai kuriais atvejais aklumas. 2012-2013 metais mūsų nacionalinio saugumo objektą valdė kompanija „Lukoil“, t.y. per „Klaipėdos naftą“ sprendė geopolitinius dalykus, kaip blokuoti naftos perdirbimo įmonę ir jos produktų realizaciją būtent Baltarusijoje. Sprendė savo geopolitiniais instrumentais pasitelkdama Lietuvą. Mes su rusais buvome sąjungininkai prieš Baltarusiją, mūsų kaimynę.

Rusijos kompanija „Nukem“, kuri uždarinėja mūsų atominę elektrinę, vėluoja 6 metus, o mes pervedėme didžiules lėšas. Tuo metu energetikos ministru, rodos, buvo Arvydas Sekmokas.

Po to visokių kamerų pirkimas, sienų stebėjimai per tarpininkus, pasirodo, iš tos pačios Rusijos. Tai arba yra tam tikras neįgalumas nereaguoti, arba tam tikra poliarizacija. Kada norime, nematome. Arba nematome, kada reikia. Būtent šito aš pasigendu tiek apžvalgininkų, tiek VSD veikloje.

M.LAURINKUS:
Mano manymu, su tomis slaptosiomis pažymomis mes nuėjome iki absurdo. Aš suprantu, kad jos yra reikalingos. Ir jas rengia tam tikros institucijos. Jos turi patekti vadovams. Kad ir tas pats M.Basčio atvejis. Tas pažymas bent jau Seimo pirmininkui turėjo pateikti prieš M.Bastį teikiant į Seimo pirmininko pavaduotojus. Seimo pirmininkas tą pažymą perskaitęs sprendžia: arba pasišneka su M.Basčiu, arba su jį delegavusia partija ir pasiūlo ieškoti kito sprendimo. O dabar kas išeina? Tikrai nenagrinėsiu, kiek įsivėlęs, kiek neįsivėlęs, kaltas, nekaltas. Seimo pirmininkas jį teikia pavaduotoju. Dauguma nubalsuoja, o paskui ateina pažyma, kad tas vaikinas negali eiti tų pareigų.

V.MAZURONIS:
Ateina pažyma ne tik pirmininkui. Bet iš pirmininko kažkokiu būdu patenka į viešąją erdvę ir prasideda vieši kaltinimai. Sukuriama komisija. Ką ji nagrinėja, nežinau. Teisinio pagrindo pradėti ikiteisminius tyrimus nėra. Tai - slaptųjų pažymų, kurios turi būti teikiamos vadovams, visiškas diskreditavimas. Jos pasidaro politiniais instrumentais, kovos kamuoliukais.

A.PAULAUSKAS: Seimo pirmininkas nenori prisiimti atsakomybės už savo sprendimą ir mojuoja - neva man davė tokią pažymą. Bet Seimo pirmininkas nedavė leidimo ir jis turi teisme paaiškinti, kodėl.

A.SKARDŽIUS:
Čia yra vienas niuansas. Seimo pirmininkas nusistatė tokius kriterijus, kad Seimo pirmininko pavaduotojui būtinai reikia susipažinti su dokumentais, kurių grifas - „Visiškai slaptai“.

VSD galbūt išreiškia tam tikrą savo poziciją, kad galbūt jis negalėtų tų pareigų eiti. Bet neturėtų taip būti, kad Seimo pirmininkas iš parlamentaro atiminėtų mandatą. Net Baltarusijoje ar Rusijoje nei A.Lukašenka, nei V.Putinas iš oponentų mandatų neatiminėja. Ne pirmininkas, o Tauta suteikė per rikimus tą mandatą. Tai galbūt ne pirmininkas turėtų spręsti apie savo pavaduotojo patikimumo lygį.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s