respublika.lt

Ar V.Putinas išrinks mums prezidentą?

(0)
Publikuota: 2017 birželio 23 07:50:46, Respublika.lt
×
nuotr. 2 nuotr.
Ar V.Putinas išrinks mums prezidentą? Eltos nuotr.

Kyla nauja diskusijų banga, reikia ar nereikia Lietuvoje įteisinti elektroninį balsavimą. Vieni sako, kad tokia naujovė sustiprintų emigrantų ryšius su Tėvyne. Kiti sako, kad atsirastų galimybė kažkam balsuoti už tuos, kurie apskritai nebalsuoja. Treti aiškina, kad rinkimų rezultatus galės nulemti savus rinkimų interneto sistemą valdančius žmones turinčios mūsų politinės jėgos. Ketvirti baiminasi užsienio valstybių atakų. O penkti pateikia faktus apie nepasiteisinusį internetinį balsavimą: Estijoje bei Šveicarijoje. Kaip elgtis Lietuvai?

 

Apie tai „Vakaro žinių“ ringe diskutavo Seimo narys, buvęs europarlamentaras, Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus GENTVILAS ir buvęs Seimo narys, buvęs Seimo pirmininkas ir laikinai valstybės vadovo pareigas ėjęs Artūras PAULAUSKAS. Ringe teisėjavo Gediminas Jakavonis.

- Dabar viešojoje erdvėje netyla kalbos apie rusų programišių daromą įtaką per rinkimų balsavimus įvairiose šalyse. Ar nemanote, kad esant akivaizdiems pavojams siūlymai dėl elektroninio balsavimo yra per ankstyvi?

E.GENTVILAS: Tikrai nenoriu ignoruoti dalykų, kurie dabar pasaulyje akivaizdžiai matomi. Esame įsitikinę, kad ne koks nors 14-metis įsilaužėlis iš Novosibirsko bandė paveikti Amerikos prezidento rinkimų rezultatus.

O dėl skubotumo... Kiek pamenu, pirmą kartą tokį dalyką pasiūlėme 2004-aisiais. Tada buvo sakoma, kad per anksti, per daug skubotai. Praėjo 13 metų, per tą laiką tris ar keturis kartus Seimas svarstė, bet irgi nesiryžta. Mano manymu, technologijos tobulėja, tiesa, jos tobulėja abiejose pusėse. Ir tų, kurie kuria, ir tų, kurie sugeba įsilaužti. Tai bus amžina problema, amžina dilema. Esminis dalykas, ypač kai didėja emigravusių Lietuvos žmonių skaičius ir jie mažai dalyvauja Lietuvos gyvenime, taip pat ir rinkimuose, kaip juos integruoti. Mano supratimu, valstiečiai apskritai pasiūlė nonsensą. Palikti 101 Seimo narį, nes sumažėjo Lietuvos gyventojų. Bet Lietuvos piliečių juk nesumažėjo. Todėl mes turime ieškoti būdų, kaip juos integruoti, o elektroninis balsavimas, palengvinantis daugelį dalykų, iš tiesų yra vienas iš tokių galimų tautiečių pritraukimo variantų. Aš nemanau, kad dabar turime pulti ir 2019 metais masiškai tai daryti. Šiais metais jau vyko rinkimai Jonavoje, Anykščiuose, dabar vyks rinkimai Marijampolėje, matyt, bus rinkimų 2018 metais. Mes galėtume pabandyti eksperimentuoti, suderinti technologijas ir pasižiūrėti, kaip visa tai vyksta. Žinoma, nemanau, kad Kremlius bandys daryti įtaką Marijampolės mero rinkimams, manau, jie lauktų lemiamų rinkimų.

Lietuva turi kurti mechanizmus, priešnuodžius, kaip būtų galima pasipriešinti. Mano įsitikinimu, mes turime judėti ta kryptimi, nors nesu kategoriškas matydamas geopolitines grėsmes. Kita vertus, mes negalime būti tikri, kad galutiniams mūsų rinkimų rezultatams nėra daroma įtaka net ir dabar. Žmonės balsuoja biuleteniais, ne elektroniniu būdu, tačiau elektroninė duomenų sistema kaupia visus balsavimo rezultatus iš daugiau kaip dviejų tūkstančių balsavimo apylinkių, tad kur garantija, kad šioje vietoje negali įvykti koks nors perskirstymas. Virtuali erdvė nėra saugi - ar taikysi elektroninį balsavimą, ar taikysi esamą balsavimą, kai paprasto balsavimo duomenys apibendrinami elektroniškai virtualioje erdvėje. Zbignevas Bzežinskis yra pasakęs, kad pasaulį valdys tas, kas sugebės valdyti kibernetinę erdvę. Atrodo, kad Rusija gana chuliganiškai imasi intervencijos į tą kibernetinę erdvę.

- Atsimenu, 1997-1998 metų prezidento rinkimų kampanijos antrame ture „užlūžo“ kompiuteriai - kas gali paneigti, kad kažkas tuomet nepaveikė rezultatų. Tuo labiau, tai ne pirmas kartas. Nori nenori, visada kyla kažkokių klaustukų, kad kažkas visgi leteną kiša prie tų rinkimų.


A.PAULAUSKAS: 1997 metai... Man atrodo, ten daugiau rankiniu būdu buvo daroma, galbūt mažiau kompiuterizuotu būdu, bet iš tikrųjų tai rodo, kad pati rinkimų balsavimo ir skaičiavimo sistema nėra ideali ir kad ją reikia tobulinti.

Dabar keletas sakinių dėl internetinio balsavimo. Turiu prisipažinti, kad kurį laiką tikrai tam pritariau ir maniau, kad reikia tą dalyką forsuoti. Pagrindinis argumentas tada man buvo mūsų tautiečiai, išvykę į užsienį ir negalintys arba, kaip jie sako, neturintys galimybės išreikšti savo valią. Čia į priekį išsiveržė Estija. Ji buvo pirmoji, kuri priėmė įstatymą dėl kibernetinio balsavimo. Aš kaip tik kitais metais buvau pas juos, jau buvo praėję savivaldos rinkimai ir jie laukė parlamento rinkimų. Aš klausiau, ar tai padidino rinkėjų skaičių, ar nebuvo didelių pažeidimų. Tuomet premjeras, pristatydamas tą klausimą, man tiesiai šviesiai pasakė: labai nedaug žmonių pasinaudojo šia sistema, apie keletą tūkstančių, galbūt sistema dar tobulės, galbūt žmonės labiau sužinos, pripras. Visai neseniai, gal prieš kokius 2 metus, aš vėl teiravausi. Didelio šuolio balsuojančiųjų internetu tikrai nėra.

Bet šalia tokių pozityvių argumentų, kaip informacinių technologijų pažanga ir pan., atsirado kita, tamsioji pusė, kur žmonės suprato, kad galbūt nebereikia laužtis į bankus, nereikia plėšti žmonių naktį, kad tą gali padaryti pasinaudodami kibernetine erdve. Nes visas gyvenimas šiandien persikėlė į elektroninę erdvę. Kinija, Rusija, net ta pati Šiaurės Korėja savo kariuomenėse sukūrė kiberkarių grupuotes. Dabar net girdėjau, į tam tikrą kariuomenės vos ne rūšį perauga tos grupuotės. Tai yra žmonės, kurie labai kvalifikuoti, kompetentingi, apmokyti, kaip daryti įvairius kibernetinius pažeidimus ir nauji karo strategai sako, kad pirmas etapas tai tikrai nebus patrankų, tankų ar kokių raketų, bet bus kibernetinis. Vadinasi, visa tai įgauna tokį jau karinį vaidmenį. Ir mes, kai aš dirbau Nacionalinio saugumo komitete, labai atidžiai stebėjome šiuos dalykus. Ir kaip prisimenate, mes buvome tie, kurie inicijavo Kibernetinio saugumo įstatymą. Jis nėra tobulas, bet mes davėme pradžią.

Tačiau pati kibernetinio saugumo sistema mūsų šalyje tikrai dar nėra tinkamai sukurta. Daug žinybiškumo, kovojama tarpusavyje, kas turi kokias funkcijas vykdyti, nekompetencijos. Esant šitai sistemai aš iš tikrųjų šiandien nesu entuziastas, esu daugiau skeptiškas, tikrai manau, kad reikia palaukti, sukurti tobulesnes, idealesnes sistemas.

Juo labiau, kiek žinau, pastaraisiais metais Šveicarija taip pat stabdo šitą balsavimą. Nors ji irgi turėjo tokį balsavimą, bet po tų visų kibernetinių atakų jie stabdo tą procesą.

- Dabar naujos technologijos visose srityse, virtualioji erdvė, mobilieji telefonai ir pan. Viena vertus, technikos pažanga. Tačiau ar yra kokios nors ribos, ar lieka asmeninis privatumas?

E.GENTVILAS: Nėra ribų. Kovo mėnesį buvau parodoje Berlyne būtent ta tema. Ten buvo nuostabių pavyzdžių. Kinų disidentas kalėjime filmuotas visą laiką daug metų, siekiant išsiaiškinti jo įpročius. Moteris Amsterdame persekiota, fiksuojant visą dieną, nuo atėjimo į darbo kabinetą. Atsiradus virtualiai erdvei, privatumo nebeliko.

Grįžtant prie rinkimų, mūsų žmonės turbūt įsivaizduoja, kad įvedus elektroninį balsavimą visi privalės eiti prie kompiuterių ir balsuoti elektroniniu būdu. Ne. Tada, žinoma, kiltų milžiniškas pavojus. Jeigu visi, kurie eina balsuoti, na, tarkime, du su puse milijono Lietuvos rinkėjų, prezidento rinkimuose pusantro milijono balsuoja, ir štai viskas gula vienoje duomenų bazėje, tada viską gali padaryt. Įsivaizduokime, kad Lietuvoje šia galimybe realiai pasinaudotų keliolika tūkstančių. Mes sudarome žmonėms galimybę, suaktyviname juos pilietiškai, politiškai. Net jeigu visus tuos piliečius kaip nors būtų pabandyta nukreipti, tai, ko gero, rinkimų rezultatų iš esmės nepakeistų. Bet mes ir turime kurti kontratechnologijas, kad nevyktų tokie dalykai. Supraskite mane teisingai: aš nesu užsiciklinęs, kad va būtinai čia turi būt, bet mes turime bandyti eiti šituo keliu.

Elektroniniu būdu balsuos keli procentai ir tai nebus lemiamas dalykas. Lemiamas dalykas gali būti, jeigu įlendama jau į balsų skaičiavimą pagal paprastąjį būdą, kur balsuos didžioji dalis. Čia yra didysis pavojus, kuris egzistuoja ir dabar.

Kitas pavyzdys bankai. Žiūrėkite, nė vienas bankas turbūt nesigiria, kad įvyko įsilaužimas. Jie praneša, kad vyko kibernetinė ataka, bandymas. Jeigu ir įvyko koks nors įsilaužimas, turbūt mes neturime pavyzdžių, kad koks nors bankas bankrutavo dėl kibernetinės atakos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s