Ar Visagino AE pritarta bent skaičius Koncesijos sutartį?

Šis dokumentas kartu su vos septynių punktų įstatymu dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo VAE projekte jau guli ant Seimo narių darbo stalų. Paskubomis patvirtinus sutartį bei priėmus jos įstatymą Lietuva įsipareigos sumokėti apie 747 mln. litų netesybų, jeigu paaiškėtų, kad VAE nebus statoma.

- Ar Vyriausybės nariai turėjo galimybę vos per kelias dienas suprasti, ką mūsų valstybė įsipareigotų pasirašiusi VAE Koncesijos sutarties dokumentus? - „Respublika“ paklausė Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktoriaus Martyno NAGEVIČIAUS.

- Reikia tik stebėtis, kaip į tokios apimties medžiagą ministrai galėjo įsigilinti per mažiau nei savaitę, įskaitant ir savaitgalius. Beje, vieša kol kas tėra tik pati Koncesijos sutartis, o visa esmė glūdi projekto verslo plane, kurį apskritai dar mažai kas matė.

Turėjau progos Koncesijos sutartį pastudijuoti tik porą dienų ir supratau, kad joje galima galvą nusisukti. Tai yra angliškos teisės dokumentų neoficialus ir kiek kreivokas vertimas į lietuvių kalbą.

Man tikrai kilo klausimų, ką iš tiesų suprato ministrai, jeigu net energetikos specialistui reikia tikrai daug laiko suvokti sutarties esmę. Bet, kiek suprantu, šią sutartį Seime bus ketinama prastumti kuo greičiau, lyg kokį paprastą, visiems aiškų įstatymo projektą.

- Ką įsipareigoja Lietuvos valstybė šia sutartimi?

- Viskas būtų tarsi labai gerai, jeigu Lietuva išties apskaičiavo VAE naudą ir tikrai statys naują reaktorių. Tačiau jeigu mūsų planai iki 2015 metų pasikeis, patirsime didelių nuostolių.

Koncesijos sutartyje yra aiškiai numatyta, kad Lietuvai pasitraukus iš VAE projekto, privalėtume kompensuoti savo partnerių išlaidas, o tai sudarytų apie 280 mln. JAV dolerių (apie 747 mln. litų). Tiek kainuotų pirmieji projektavimo etapai, o juk VAE projektuotų ne lietuviai, o japonų „Hitachi“ pasamdyta JAV kompanija „Exelon“.

Jeigu iki pasirašant sutartį Lietuva turėtų savo partnerių - Latvijos ir Estijos - garantijas, netesybas tektų dalytis į tris dalis. Šiandien nei latviai, nei estai mums nėra įsipareigoję, todėl ir išlaidos liktų vien Lietuvai.

Gerai yra bent tai, kad mūsų Finansų ministerija jau yra pateikusi savo išvadas dėl visų galimų Lietuvos rizikų ir gresiančių sankcijų.

- Energetikos ministras yra teigęs, kad VAE kainuos 17 mlrd. litų, tačiau dabar jau girdime apie kitą kainą, kuri gali siekti 20 ar net 23,5 mlrd. litų?

- Ir aš, ir ekonomistas Raimondas Kuodis esame skelbę, kad VAE statybos kainuos tikrai daugiau nei 17 mlrd. litų, nes į sąmatą būtina įtraukti bankų palūkanas. Jos būtų skaičiuojamos ir statybų metu, t.y. objektui negaminant elektros, neduodant jokių pajamų. Tad 17 mlrd. litų suma buvo sakoma be palūkanų.

- Ūkio ministras Rimantas Žylius džiaugėsi, kad VAE neš pasakiškus pelnus, elektrinė kasmet Lietuvai atneš po kelis šimtus milijonų litų, bet ar šie skaičiai gauti atsižvelgiant į tai, kad jokie reaktoriai nedirba ištisai, yra stabdomi remontams ir t.t.?

- Visų keturių pasaulyje veikiančių, tiksliau, Japonijoje pastatytų verdančio vandens reaktorių, koks numatytas ir Visaginui, naudingumo koeficientas siekia 62,5 proc.

Tačiau iš bendrovės VAE vadovo Rimanto Vaitkaus reakcijos supratau, kad į mūsų reaktoriaus skaičiavimus jie įtraukė kone 90 proc. naudingumo koeficientą. Toks optimizmas išties didina elektrinės pelningumą.

Kalbant apie tokį, vos ne ištisai dirbsiantį reaktorių, buvo pateiktas keistas argumentas - esą pasirinktas VAE projektuotojas yra labai geras, nes „Exelon“ projektuotų elektrinių naudingo darbo koeficientai yra dideli. Nesuprantu, kuo dėtas projektuotojas ir pats įrenginys - branduolinis reaktorius, kurį gamina „Hitachi“?

Tačiau net ir sudėjus į VAE verslo planą pačius optimistiškiausius ekonomikos parametrus, mano nuomone, nieko gera neišeina. Net jeigu ir optimistinė elektros kilovatvalandės savikaina yra 7-10 centų, prie to privalome pridėti paskolų kainą. Tai kilovatvalandę pabrangina dar 8-15 centų.

Lietuvos valdžia džiaugiasi, kad VAE gamins elektrą, kurios savikaina bus 15-25 centai. Visuomenei sakoma, kad pirmus aštuonerius metus vartotojai turės smarkiai pakentėti, dar dešimt metų - kiek mažiau pakentėti, o tuomet esą jau gaus elektrą už savikainą.

Man tai primena milijono investiciją į mažą bandelių fabriką, kuris per metus atneš vos 15 tūkst. litų pelno, o investicijos atsipirks po 60 metų.

Jau apskaičiuota, esą per savo 60 metų darbą VAE uždirbs 38 mlrd. litų pelno, bet ateities pelnai dabartine verte juk nieko verti.

Šis atominis projektas tėra didelių pinigų praradimas, nors tomis lėšomis galima pasinaudoti naudą gaunant iškart. Pavyzdžiui, grąžinus Lietuvos nacionalinę skolą, milijardus uždirbtume vien nebemokėdami palūkanų.

- Ar tiesa, kad prie 20-23,5 mlrd. VAE statybų išlaidų reikėtų pridėti ir energetinių sistemų sinchronizavimo jungčių su Vakarų Europa kainą - apie 6 mlrd. litų?

- Taip, maždaug tiek mums dar kainuotų papildomai. Bet VAE statyba net komplikuoja šių jungčių atsiradimą.

Naujas reaktorius yra labai didelis įrenginys, o 2015 metais ketiname į Lenkiją nutiesti tik 500 megavatų ir 2020 metais - dar 500 megavatų galios jungtis.

VAE reaktoriaus galia siektų 1350 megavatų, todėl kyla rimtas techninis klausimas - ar bus įmanoma sinchronizuoti galias, kai vieno įrenginio galingumas yra didesnis nei jungčių galimybės.

Europos Komisija yra numačiusi finansuoti tyrimą, kuris turėtų pasakyti, kaip Baltijos šalių energetinę sistemą įmanoma sinchronizuoti su Europos Sąjunga. Tyrimų duomenys turi būti paskelbti vos kitų metų pabaigoje, o tuomet gali ir paaiškėti, kad mūsų VAE turimų galių neįmanoma sinchronizuoti su ES jungtimis.

- Ar pagrįstai premjeras Andrius Kubilius, ministras A.Sekmokas džiaugiasi, kad VAE pagaminta elektra bus konkurencinga regiono rinkoje?

- Lietuva visu rimtumu ketina VAE elektrą per naują jungtį su Švedija siūlyti skandinavams. Tačiau dar praėjusią vasarą Švedijos aplinkos apsaugos agentūra kreipėsi į Lietuvos aplinkos ministeriją, klausdama, ar mūsų šalis norėtų dalyvauti rengiant naujo švedų vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje aplinkos vertinimą. Ministerija atsakė, kad šis švedų projektas Lietuvos nedomina.

O išties tai yra labai rimtas projektas. Švedija jau suplanavo Baltijos jūros seklumoje, prie savo krantų, pastatyti net iki 1000 megavatų galios vėjo jėgainių parką, kurio galios beveik prilygs VAE galingumui.
Baltijoje ypač žiemą siaučia labai stiprūs vėjai, todėl kai švedai pastatys šį parką, visi „BaltPool“ biržos tinklai bus užimti pigios ir žaliosios Švedijos vėjo elektros transportavimu.

Žinant ES teikiamą pirmenybę žaliajai energijai, nei VAE, nei Rusijos branduolinė elektra šiuose tinkluose nebus pageidaujama. Aš nemanau, kad Lietuva sugebėtų sustabdyti švedų vėjo jėgainių projektą vien tam, kad rastų rinką mūsų atominei elektrai.

Elektros biržos statistika rodo, kad mūsų regione elektros kainos nė kiek nedidėja, o pernai buvo net mažesnės nei užpernai. Lietuvos politikai viliasi, kad kai veiks VAE, elektros kainos bus smarkiai pakilusios.

Tačiau Danijos energetikos agentūra prognozuoja, kad 2025 metais šioje rinkoje elektros kaina sieks apie 18 lietuviškų centų, tad kur mes dėsime brangesnę VAE produkciją, sunku paaiškinti. VAE projektas labai rimtai kliūva įvairiais aspektais, bet politikai jį siekia žūtbūt prastumti, o vėliau, matyt, kaltins tik vieni kitus.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"