respublika.lt

2017 spalio 17, antradienis

Ar tikrai turime savivaldą Lietuvoje?nuotraukos (3)

2017 birželio mėn. 18 d. 08:00:56
Respublika.lt

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo nariai Povilas URBŠYS, Kęstutis MASIULIS, Šiaulių meras Artūras VISOCKAS ir humanitarinių mokslų daktaras Antanas KULAKAUSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Kodėl demokratinėje mūsų valstybėje užgniaužiama savivalda?

P.URBŠYS: Jaučiame tam tikrą tendenciją - savivaldos teisių ribojimą. Savivaldoje yra problemų dėl skaidrumo. Dabar inicijuojami tam tikri įstatymo projektai, kurie neva padėtų kovoje su korupcija. Bet iš tikrųjų tai orientuota į savivaldos teisių ribojimą.

Seimas vis dėlto apsisprendė išimtiniais atvejais leisti savivaldybėms organizuoti vidaus sandorius. Akcentuojama, kad socialiniams poreikiams tenkinti ne visada gali būti vadovaujamasi komerciniais sumetimais.

Turime iki galo neišspręstą problemą. Norima reaguoti į bet kokią veiklą, kurioje atsiranda piniginis atsiskaitymas. Pavyzdžiui, jeigu savivaldybė nusprendžia organizuoti teatrų festivalį ir jame yra bilietai, tai jau traktuojama kaip ūkinė veikla. O jeigu yra ūkinė veikla, tada rinka pirma turėtų nuspręsti, kas teiks paslaugą, tuomet savivaldybė gali pasirinkti savo įstaigą.

Yra problema ir dėl veto teisių. Dabar yra įstatymo projektas, kuriuo siekiama savivaldybėms apriboti veto teisę. Pavyzdžiui, kai sprendžiamas klausimas dėl ūkinės veiklos pradėjimo savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės taryba dėl piliečių socialinių poreikių tenkinimo gali neleisti atsirasti verslo projektui konkrečioje savivaldos teritorijoje.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo iš viso nebuvo suformuotas naujas požiūris į savivaldą. Europos savivaldos chartijoje, kurią mes ratifikavome, labai aiškiai yra apibrėžta, kad savivalda yra demokratinės santvarkos pagrindas.

Pas mus buvo išlikęs neutralitetas, kad savivalda yra ne demokratijos pagrindas, o daugiau ūkinių reikalų tvarkymas.

Dabar turime hibridinį požiūrį. Viena vertus, dominuoja sovietinis požiūris į savivaldą. Ignoruojama piliečio atstovavimo institucija, yra tik ūkinis reikalų tvarkymas. Kita vertus, iškeliamas rinkos dominavimas, kad viską turi išspręsti rinka. Tokie prieštaravimai ir pagimdo įstatymo projektus, kurie yra orientuoti į savivaldos teisių ribojimą.

K.MASIULIS: Prezidentė aršiai bandė pateikti vidaus sandorius kaip blogį. Man atrodo, konceptualiai ji klysta. Vidaus sandoris negali būti nei blogis, nei gėris, kaip ir viešieji pirkimai nėra nei blogis, nei gėris. Ar viešieji pirkimai yra gėris? Kiek matome skandalų viešuosiuose pirkimuose.

Pasižiūrėkime Vilniaus situaciją. „Grinda“ prieš metus buvo nuostolinga įmonė. Atėjo naujas vadovas, dabar matome - įkainiai sumažėjo, darbų padaryta daugiau, metų rezultatai - plius 1 milijonas.

Buvo visokių šalnų, balandį prikrito labai daug sniego, lūžo medžiai. Dabar jūs numatykite, kad balandį bus šalnų, reikės medžius masiškai vežioti. Nenumatysite. Paskelbkite konkursą, „Grinda“ turės dalyvauti lygiomis teisėmis su kažkokiu privačiu subjektu.

„Grinda“ turės įrašyti visokias force majeure aplinkybes. Anie pagalvos, gal mes tokių situacijų nenumatome, na, jeigu sąlygos reikalaus, tada numatome.

„Grinda“ surašys, kad bus darbas savaitgaliais, vakarais, nenumatytas, visoks viršvalandinis. Anie surašys, kad pas mus žmonės dirba tik puse etato. Nelygios sąlygos, nelygiai surašys. Ten įkainiai bus parodyti daug mažesni, čia bus parodyti normalūs.

Tokioje situacijoje nugalės tas, kuris teikia neva pigesnes paslaugas. O kai tik reikės šalinti nulūžusį medį, kas bus? Sakys, čia gi visai nenumatyti atvejai, čia kiti įkainiai, reikia papildomų sutartėlių, papildomų darbų.

Štai ir turime tokį atvejį, kai nėra kam paskambinti, reikia skirti papildomų pinigų. O tuo metu yra įmonė, kuri gražiai sutvarko nenumatytus, force majeure dalykus.

Visiškai suprantu savivaldybių vadovus, sakančius, kad svarbu turėti tokius instrumentus, kurie leidžia būti lankstiems ir išspręsti tokius dalykus. Būna, kad pratrūksta vamzdis, pasninga net gegužę. Biudžetas neturi tam paskyręs pinigų, o darbus reikia padaryti. Vidaus sandoriai leidžia išspręsti tas problemas.

A.VISOCKAS: Vidaus sandoriai yra būtina ūkinės veiklos dalis, nes viso gyvenimo į įstatymą nesurašysi. Dalį tikrai turi patikėti savivaldai, kad savivalda iš tikro, o ne blefiniu būdu vykdytų savarankiškas funkcijas ir neapgaudinėtų žmonių, tyčia nedidintų kainų.

Pavyzdžiui, jau 40 metų miesto centre kaba lynai, ant kurių kabinamos vėliavos. Kilo mintis patikrinti, ar tie lynai nėra surūdiję. Ką turėtume daryti? Imtis kažkokių procedūrų. Vietoj to mes pakvietėme gatvių apšvietimo įmonę, kuri yra mūsų pačių įmonė. Kad atvažiuotų, pažiūrėtų, ar stiprūs tie kabliai, ar galima perkabinti lynus. Tai išsprendžiama tiesiog per valandą. O jeigu tu įsiveli į procedūrą, tai spręsi tą klausimą savaitę, gal dvi, gal ir mėnesį, dar pakliūsi, neduok Dieve, į teismus. Taip ir liks tie lynai nepakeisti ir nukris žmogui ant galvos.

Kitas pavyzdys - kur Konkurencijos taryba yra aktyvi dalyvė, reikalauja to, kas nenaudinga žmonėms. Kodėl ji to reikalauja, nežinau. Yra viešasis vežėjas. Mūsų kaina yra mažiausia ir mes galime tapti pavyzdžiu visai Lietuvai, jeigu leistų dirbti taip, kaip savivalda privalo dirbti.

Vyriausybės nutarimu administracijos direktorius asmeniškai yra atsakingas už „uabų“, viešųjų įstaigų rezultatus. Kita vertus, jį spaudžia sunaikinti šitą įmonę.

Kodėl taip sakau? Buvo atvažiavusi Konkurencijos taryba. Klausė paprasto klausimo: jūs mus verčiate dalyvauti konkurse, kokia apimtimi dalyvauti? Atsakymas - visa. Tai jeigu dalyvausime visa apimtimi, ar mes galėsime sąlygose įrašyti tuos autobusus, kuriuos turime? Ne, negalėsite. Nes tu jau derini sąlygas prie savo įmonės, taip negalima daryti. Vadinasi, turėsi įrašyti kažkokį rodiklį. Ar norėsi įrašyti, kad autobusai būtų ne senesni kaip 20 metų? Tada ateis privatus vežėjas, nenorėsi. Rašysi, kad autobusai nebūtų senesni negu 5 metai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad iš tavo 100 autobusų lieka 10, visus kitus turi dirbtinai pastatyti prie tvoros. Ir kur po to su jais eiti? Tai visiška katastrofa.

Duokite man dar dvejus metus, tik nesikiškite. Leiskite daryti vidaus sandorius, ir mūsų kaina bus mažiausia Lietuvoje.

Šalia yra Jelgava, mes draugaujame su ja. Labai nesunku nupirkti naujų autobusų ir padaryti konkursą, bilieto kaina - euras. Pas mus - 49 centai. Todėl, kad tu darai tuos dalykus optimaliai ir taip, kaip reikia.

Kitas atvejis - „Šiaulių energija“. Ji neva elgiasi blogai, neva prieštaravo Šilumos ūkio įstatymui. Bet ji yra svarbiausia Lietuvoje ir į ją dabar orientuojamasi. Kodėl? Todėl, kad mes elgiamės pagal elementarią logiką. Savo rankose išlaikėme tą investiciją.

Įsivaizduokite, miesto gyventojai investavo į puikų įrenginį, jis kainavo 106 milijonus litų. Jeigu pritaikytum Šilumos ūkio įstatymą, šis įrenginys stovėtų. Ir reikėtų atidavinėti pinigus. „Šiaulių energija“ bankrutuotų. Neprisileidome to dalyko. Kas išėjo? Dabar mes gaminame kilovatvalandę pigiausiai Lietuvoje, uždirbame daugiausia Lietuvoje ir tie pinigai grįžta atgal žmonėms.

Mes stengiamės laviruoti tarp įstatymų pinklių ir vykdyti Konstituciją tikrąja to žodžio prasme.

G.JAKAVONIS: Varėnoje vyksta namų renovacijos konkursai. Už mažiausią kainą laimi firma, padariusi renovaciją, išnyksta ir viskas pradeda byrėti. Nėra iš ko pareikalauti atsakomybės. Kas čia darosi, kad atsiranda tokie įstatymai? Meras rūpinasi savo žmonėmis, kad jo žmonės turėtų darbus. O kas dabar būtų, jei Grybų šventės konkursą Varėnoje laimėtų ne varėniškiai verslininkai, kurie jau 200 metų tai daro ir yra tokia tradicija?

A.KULAKAUSKAS: Matau demokratijos siaurinimo ir oligarchinio valdymo įsitvirtinimo siekius. Tai daroma kovos su menama korupcija motyvais.

Tai yra iš pasaulyje dominuojančios, bet dabar per visas siūles braškančios ekonominio neoliberalizmo doktrinos išplaukiantys politikos modeliai. Lygiai taip pat žiūrima ir į aukštąjį mokslą, ir į visas kitas optimizacijas.

Pats valdžių atskyrimo principas ne tik nacionaliniu, bet ir teritoriniu lygmeniu yra demokratijos vertybė. Šitos vertybės nepaisymas reiškia ne susirūpinimą demokratija, o jos siaurinimą.

Kai yra oligarchinė valdžia, kova su korupcija iš principo negali būti efektyvi. Pati kova su korupcija gali virsti dar viena korupcijos forma, nebūtinai tiesiogine pinigine, bet ir politine prasme. Tai politinis nepotizmas. Sena bėda, kad daugeliu atvejų mes nevadiname daiktų savais vardais.

G.JAKAVONIS: Yra autobusų parkas ir atsiranda privatininkai, kurie pradeda teikti transporto paslaugas. Jie tą kainą kuriam laikui gali numušti, kad bankrutuotų savivaldybės autobusų parkas. Bet kai to parko neliks, jie patys kainas pakels. Tai ar galima leisti privatizuoti savivaldos infrastruktūrą? Kur yra ribos?

P.URBŠYS:
Dabar norima susiaurinti savivaldos teises. Tarsi siekiama kovoti su korupcija. Bet kartu tai gali pagimdyti kitą korupciją.

Visi žinome, kokiomis rinkos sąlygomis konkuravo ūkio subjektai, kurie norėjo gauti savivaldybių užsakymus. Pripažinkime, konkurencijos sąlygos tikrai buvo neskaidrios. Ir tie ūkio subjektai, kurie dabar dominuoja atskirose rinkose, yra atėję nenatūralios konkurencijos būdu. Didesnė dalis atėjo per politinę korupciją, per neskaidrius santykius.

Dabar yra kitas etapas, kai jie nori įsitvirtinti savo užimtose rinkose. Konkurencijos taryba tarsi tampa vedančiąja institucija ir jiems padeda įgyvendinti savo planus.

Dėl vidaus sandorių. Įsivaizduokite, Konkurencijos taryba apklausė 28 įmones, kurios galėtų rinkti atliekas. Iš tų 28-ių keturios įmonės pareiškė norą dalyvauti konkursuose visoje Lietuvoje, t.y. kad galėtų teikti paslaugą visoje Lietuvoje. Tada Konkurencijos taryba daro išvadą: vadinasi, galima naikinti vidaus sandorius, nes tikrai atsiras privačių ūkio subjektų, kurie galėtų konkuruoti ir teikti paslaugas visoje Lietuvoje. Bet apie ką mes kalbame? Mes kalbame apie keturių įmonių protegavimą. Ar tai ne korupcija?

Įsivaizduokite, jeigu aš, Seimo narys, pareikščiau Seimo salėje: aš apklausiau 28 įmones, iš 28-ių keturios įmonės pasakė, kad gali teikti paslaugą. Todėl jums, Seimo nariai, aš teikiu siūlymą naikinti vidaus sandorius. Iš karto būtų susižvalgyta ir manęs paklausta, kiek aš dėžučių, kuriose prikimšta banknotų, įsidėjau į savo bagažinę. Bet kažkodėl tai institucijai galima proteguoti keturias įmones be jokių pasekmių.

Dėl viešųjų pirkimų apimčių. Per penkerius metus viešųjų pirkimų suma sudaro 26 milijardus eurų. Vidaus sandoriai sudaro tik 420 milijonų eurų.

Vidaus sandoriai dominuoja daugiausia trijose savivaldybėse. 53 proc. vidaus sandorių įvyksta Kauno savivaldybėje, 13 proc. - Panevėžio savivaldybėje, 10 proc. - Šiaulių savivaldybėje. Likusiose 57 savivaldybėse tie sandoriai yra labai mažos apimties.

Jeigu įtariama, kad yra problemų dėl vidaus sandorių, kad tai yra korupcinė landa, tai yra tos trys savivaldybės. Yra visos institucijos, ir FNTT, ir STT. Vos ne per mikroskopą jos gali žiūrėti, kas ten yra neskaidru. Bet kažkodėl to nedaroma.

Tarsi norima pavaizduoti, kad kovojama su korupcija, bet iš tikro norima apriboti savivaldos teises ir proteguojami tik privataus kapitalo įmonių interesai.

K.MASIULIS:
Savivaldai reikėtų daugiau suteikti teisių. O vidaus sandoriai yra taikomi visur, privačiame versle taip pat.

Teisingose ir švariose rankose kiekvienas instrumentas gali būti labai geras, o blogose rankose gali tapti ginklu, purvinu arba nusikalstamu instrumentu.

Vidaus sandoriai yra naudojami ir įvairiose verslo įmonėse. Vieni jų nemėgsta, bando veiklas išskaidyti į pirkimus, logistiką, išgryninti, kad matytų, kur formuojasi nuostoliai. Kiti, atvirkščiai, mano, kad taip jiems geriau: greičiau įvyksta susitarimai, greičiau pristatoma prekė.

Vidaus sandorio specifika yra tokia, kad jis duoda tai, ko negali duoti pirkimai. Kai vienas iš kito perka, tada visados reikia pirkti, visados reikia derėtis. Kažkas buvo nesuderėta, kažkas nenumatyta, ir vėl teks mokėti, vėl derėtis. O vidaus sandoris yra vis dėlto šeimyninė ranga, kai tu gali daug daugiau ir daug pigiau gauti. Tai apsimoka. Apsimoka ir savivaldybėse, apsimoka ir įmonėse.

Kai balsuodamas palaikiau vidaus sandorius, gavau net laiškų, kaip čia aš, toks modernus, nepalaikau tokio modernumo. Aš kaip tik matau, kad čia ne modernumas iš prezidentės ateina, bent aš nesuprantu tų intencijų.

G.JAKAVONIS: Išeina taip, kad jau nebesi savo miesto šeimininkas, lieka tik ūkinės funkcijos, ir tos apribojamos.

A.VISOCKAS:
Visa sistema turi atitikti elementarią logiką. Visi sprendimai turi būti tokie, kad tu galėtum, išėjęs į gatvę, bet kuriam žmogui paaiškinti, ką tu kalbi, ką darai.

Iš principo esu už verslą, už konkurenciją. Bet, norėdamas konkuruoti, iš pradžių turi turėti visiškai lygias konkuravimo sąlygas.

Šilumos ūkyje konkuravimo sąlygos buvo skirtingos, viešajame transporte jos yra skirtingos. Kas privalu savivaldai, tas nebūtinai privalu privatininkui. Konkuruoti reikia sąžiningoje erdvėje ir tinkamai suprantant, kas vyksta.

Dėl šilumos ūkio. Ką aš daryčiau, jeigu būtų mano valia? Protinga būtų kalbėti apie perteklinį šilumos supirkimą privalomąja tvarka, kad per kaminą nešvilptų į orą. Tuo labiau kad perteklinė šiluma nieko nekainuoja, yra tikimybė, kad ją labai pigiai parduos.

Bet kai tau liepia supirkti privačią, o tavo įrenginiai stovi, negana to, neturi galimybės pats pigintis, vadinasi, tu nekonkuruoji ir dovanoji rinką. O kodėl dovanoji? Juk konkurencijos tikslas yra mažesnė kaina. Ar aš neteisus?

G.JAKAVONIS:
Yra tų, kurie pasiskubino privatizuoti infrastruktūrą - vandentiekį, šilumos tinklus. Gal privatininkas pakels kainas. O jeigu ta įmonė yra savivaldos, meras trenks kumščiu per stalą, lieps ir mažinsime.

A.KULAKAUSKAS:
Tai yra intelektualinis iškrypimas. Yra komunalinės paslaugos. Ką reiškia žodis „komunalinis“? Bendruomeninis. Kai jos privatizuojamos, tai kaip čia išeina? Taip ir valstybę galima privatizuoti. Gal skelbiame konkursą prezidentui, kas geriau pasiūlys.

Lygiai tas pats ir su savivalda. Yra pažodinis, su sveiku protu ir logika prasilenkiantis sekimas ideologija. Kai kažkokie tos ideologijos naujakrikštai pasidaro šventesni už popiežių.

Buvau prieš 15 metų instituto direktorius, kaip dabar sakytų, dekanas. Tada universitete nebuvo privalomų viešųjų pirkimų. Universitetas kanceliarinėms išlaidoms skirtas lėšas tiesiog kaip kvotas padalindavo fakultetams. Kai baigiasi popierius ar tušinukai, pasakai sekretorei, nueina į artimiausią parduotuvę ir nuperka. Nebuvo jokių konkursų ir nebuvo problemų. Visada išlaviruodavai iki metų pabaigos.

Kai atsirado viešieji konkursai, universitetas ėmė pirkti centralizuotai. Dažniausiai kažkodėl kelis mėnesius pabaigoje lieki be popieriaus. Ir dar neaišku, ar pigiau jis buvo nupirktas.

Skaičiau apie kelias stambias JAV verslo organizacijas. Jos neva konkuravo tarpusavyje. Kai pradėjo gilintis, pasirodo, visose tose organizacijose 40 proc. akcijų turi tie patys fiziniai asmenys. Vadybininkai konkuruoja, o šeimininkai kiekvienam pasako, kaip reikia konkuruoti.

A.VISOCKAS: Dėl mūsų autobusų parko. Konkurencijos taryba reikalauja, kad būtinai padarytume privatų vežėją, nes tik tada Aplinkos ministerija duos 12 autobusų pagal klimato kaitos programą.

Privatus vežėjas laimi su savo kažkokiais autobusais, tada mums duoda 12 naujų autobusų. Kas toliau? Tuomet aš privačiam vežėjui sakysiu: tu patrauk savo autobusus, su kuriais laimėjai, dabar imk 12 naujų, nes tik su tokia sąlyga duoda. Jis sakys: palauk palauk, o kam man reikia naujų, aš laimėjau su tais. Visiška painiava.

Kodėl viešajam vežėjui, kuris nesiekia pelno, kuris skaičiuoja 4 ar 5 proc. pelną, valstybė, šiuo atveju ministerija, neduoda naujų autobusų, o iškelia sąlygą, kad būtinai turi būti privatus vežėjas?

G.JAKAVONIS: Tai ką daryti, kad Lietuvai būtų geriau?

A.VISOCKAS:
Jeigu savivaldybės išnyks, tai išnyks ir Lietuva. Savivaldybė yra demokratijos pagrindas.

Jeigu jau kalbama apie paprastų dalykų centralizavimą, tai įsivaizduokite, ką kalbėti apie seniūnijas. Kaip joms laiduoti laisvę?

G.JAKAVONIS: O kiek Naujojoje Zelandijoje bendruomenė turi galių. Sostinės valdžia sumąstė per šešias trobas platinti kelią. Argumentas - reikia valstybei. Gyventojai pasipriešino. Ir turėjo kelią nutiesti aplinkui, nes bendruomenė nenori.

P.URBŠYS: Jeigu norime iš esmės pakeisti situaciją valstybėje, turime kalbėti ne apie ekonomiką, finansus, rinką, o apie piliečio asmeninių galių stiprinimą.

Pagal pilietinių galių suvokimą mes atsiliekame nuo ES vidurkio. Tik tas žmogus, kuris tiki, kad jis kuria valstybę, kad jis atsakingas už savo aplinką, jausis reikalingas.

Savivalda yra arčiausiai toje aplinkoje, kur žmogus gyvena. Ir žmogus turi pajausti, kad ne kažkas už jį sprendžia, o jis sprendžia.

Taip, yra problemų. Kai kurios savivaldybės yra tapusios atskira kunigaikštyste. Žmonės jau susitaikė su tuo, kad merui gali būti iškeltos baudžiamosios bylos ir jį galima vėl tiesiogiai rinkti. Susiformavusi korupcinė sąmonė.

Turintieji politinių galių turėtų suvokti, kad tomis galiomis reikia dalintis. Reikia kalbėti ne tik apie tiesioginius mero rinkimus. Turime kalbėti apie pačius rinkimus į savivaldos tarybą. Reikia galvoti apie pirmąją pakopą - seniūnijų, apie regioninį atstovavimą.

Europos Taryboje mes jau nuo 2012 metų neturime balsavimo teisių Regionų rūmuose, nes pas mus nėra piliečių atstovavimo regioniniu lygmeniu. Jeigu mes sukuriame pilietinę atstovavimo sistemą ir įgaliname žmones joje dalyvauti, mes įgaliname juos ir kontroliuoti. Taip pati pilietinė visuomenė galėtų apsisaugoti nuo korupcinių schemų. Būtų visai kita politinė atsakomybė.

O mes einame centralizavimo, monopolizavimo ir savivaldos teisių mažinimo keliu. Taip sukuriame sąlygas įsitvirtinti iškreiptam santykiui mūsų valstybėje.

K.MASIULIS: Privatus verslas labai nori dalyvauti viešajame sektoriuje, kur yra labai daug klientų. Tai būtų šildymas, vežimas.

Didžiojoje Britanijoje yra toks principas, kad valstybė į viešąsias paslaugas neinvestuoja pinigų tol, kol nėra įrodyta, kad privatus verslas negali kažko realizuoti. Pavyzdžiui, aš sakyčiau, reikia leisti verslui statyti tiltą, kurio nėra ir kurio valstybė net neplanuoja statyti.

Tiek metų mušamasi dėl metro. Sako, mes pastatysime už savo pinigus, bet neatranda būdų. Jau 20 metų girdžiu tą idėją ir niekaip nėra galimybės. Nors yra žmonių, kurie pastatytų už savo pinigus.

Vilniuje, Balsiuose, dar sovietmečiu buvo suplanuotas tiltas per Nerį, kad galėtum išlįsti į Nemenčinės plentą ir nuskuosti link Naujosios Vilnios. Turbūt milijonai jau būtų sutaupyta, jeigu būtų buvęs privatus tiltas su kokia nors rinkliava. Kaip nėra to tilto, taip nėra.

Norvegijoje matau daug tiltų, kur moki mokestį. O po 15 metų jis jau tampa viešas. Jis visą laiką yra viešas, bet jau nemokamas.

Reikėtų tokio instrumento, kad privatus verslas ateitų ten, kur valstybė nepajėgia, neturi pinigų. Mes tokio instrumento neturime, bet lengva ranka leidžiame konkuruoti ten, kur valstybė visai gerai funkcionuoja. Ten, kur gerai, privatininko ir nereikia. O ten, kur trūksta, tai eikite ir darykite.

Demokratija iš tikro gerai veikia ten, kur žmonės patys sprendžia savo reikalus.

A.KULAKAUSKAS: Kad veiktų demokratija, reikia dviejų dalykų - tam tikru būdu formuojamos bei organizuotos valdžios ir pilietinės visuomenės.

Valdžia turi būti formuojama tam tikru būdu, o ne būti sudaryta iš atskirų individų ir tik rinkimuose dalyvauti. Politikoje atstovaujama ne piliečiui kaip individui, o jo interesams arba teisėms, kurios būdingos visiems.

Didžiausia blogybė ta, kad pas mus politikoje homo ideologus laimi prieš homo sapiens, protaujantį žmogų. Komunizmą statėme, ir ką pastatėme?

Dabar atrodo, kad pasauliniu mastu yra garantuota ekonominio neoliberalizmo pergalė, istorijos pabaiga. Vis kartojame Frensio Fukujamos (Francis Fukuyama) mintis, nors pats autorius parašė dar penkias knygas ir seniai atsisakė savo idėjų, pripažino, kad tai klaida.

Nuo politikų priklauso, ar bus sudarytos sąlygos burtis pilietinei visuomenei. Bet daroma viskas, kad bet kurioje srityje ji nesiburtų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

  • Piksius 2017 birželio mėn. 19 d. 03:45:29

    Dar citata A. Kulalakausko "Nuo politikų priklauso, ar bus sudarytos
    sąlygos burtis pilietinei visuomenei. Bet daroma viskas, kad bet kurioje
    srityje ji nesiburtų." Kas, tamstos, manymu taip daro? Pati visuomenė
    jau, ar dar kas paskatina? Jai kažkas paskatina, tai kas?

  • Piksius 2017 birželio mėn. 19 d. 03:41:42

    Na lyg ir protingi atsakovai...Kiekvienas žino kaip tobulinti valstybę
    ar es. Bet niekaip nesigauna. Tai gal pagaliau pradėkit vardiklius
    kažkokius dėlioti? Kas tuos pagalius kaišioja, kam tai naudinga? Kas
    nori, atimti teises iš savivaldybių (jau nekalbant apie apie
    bendruomenes, bendrijas ar šeimas. Iš visų gi institutų atiminėjamos
    teisės. Kabinkit giliau. Priežasties nesakot, reiškinio kaip tokio. Dar
    citata A. Kulalakausko "Nuo politikų priklauso, ar bus sudarytos sąlygos
    burtis pilietinei visuomenei. Bet daroma viskas, kad bet kurioje srityje ji
    nesiburtų." Kas, tamstos, manymu taip daro? Pati visuomenė jau, ar dar
    kas paskatina?

  • Piksius 2017 birželio mėn. 19 d. 03:08:53

    Na lyg ir protingi atsakovai...Kiekvienas žino kaip tobulinti valstybę
    ar es. Bet niekaip nesigauna. Tai gal pagaliau pradėkit vardiklius
    kažkokius dėlioti? Kas tuos pagalius kaišioja, kam tai naudinga? Kas
    nori, atimti teises iš savivaldybių (jau nekalbant apie apie
    bendruomenes, bendrijas ar šeimas. Iš visų gi institutų atiminėjamos
    teisės. Kabinkit giliau. Priežasties nesakot, reiškinio kaip tokio.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRATYBOS: tvyrant įtampai dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos, JAV ir Pietų Korėja pradėjo dideles jūrines pratybas prie Korėjos pusiasalio krantų.
  • AUKSAS: Estijoje vykusiame tarptautiniame graikų-romėnų imtynių turnyre visi trys varžybose dalyvavę mūsų šalies atletai iškovojo aukso medalius. Turnyro nugalėtojais tapo Joniškio visuomeninio imtynių sporto klubo „Kova“ auklėtiniai Benas Keršys, Martynas Muižys ir Ignas Paulavičius.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kodėl įstatymai galioja ne visiems?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +8   +12 C

   +11  +13 C

 

   +10 +13 C

   +145  +18 C

  +15 +17 C

 

   +13 +14 C

    1-7 m/s

     1-6 m/s

 

      0-7 m/s

 

USD - 1.1803 PLN - 4.2378
RUB - 67.4780 CHF - 1.1514
GBP - 0.8875 NOK - 9.3133
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12