respublika.lt

2017 liepos 28, penktadienis

Ar reikia investuoti į partijas?nuotraukos (20)

2017 liepos mėn. 02 d. 11:49:14
Rasa NAVICKAITĖ

Prezidentės metiniame pranešime nuskambėjo frazė, kad reikia stiprinti tradicines partijas, investuoti į partijas. Kodėl? Apie tai „Vakaro žinių“ ringe diskutavo Seimo narys Povilas URBŠYS ir buvęs europarlamentaras, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ilgametis Lietuvos Parlamento narys diplomatas Justas Vincas PALECKIS. Ringe teisėjavo Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Išverskite į lietuvių kalbą, ką reiškia investuoti į partijas įstatymų lygmeniu. Dabar suformuota visuomenėje nuomonė, kad visuomeniniai judėjimai yra pranašesni, palyginti su partijomis.

P.URBŠYS: Kai politinės partijos praranda žmonių pasitikėjimą ir nebegali spręsti jų esminių problemų, būtent visuomeniniai, nepartiniai judėjimai tampa tam tikra pasirinkimo alternatyva. Galų gale priverčia partijas atsinaujinti. Atsigręžę į tai, kas buvo prieš 27 metus, galime konstatuoti, kad vienos partijos monopolis ir atvedė prie tam tikros politinės krizės, kuri reikalavo permainų. Tada ir susiformavo Sąjūdis - nepartinė alternatyva, visuomeninė organizacija. Tai lėmė, kad buvo reformuota ne tik politinė sistema, bet ir pasikeitė mūsų valstybingumas. Bet keičiantis valstybinei santvarkai pasikeitė ir politinė paletė. Atsirado naujų partijų, kurios vienaip ar kitaip tapo realia jėga, galinčia prisiimti atsakomybę už žmonių problemų sprendimą. Įdomiausia tai, kad dar iki 1995 m. Rinkimų įstatyme buvo apibrėžimas, susijęs su visuomeninėmis organizacijomis. Bet būtent tos politinės jėgos, kurios atsirado kaip Sąjūdžio pasekmė, nors daugelis tų partijų įkūrėjų ar atkūrėjų buvo aktyvūs Sąjūdžio dalyviai, inicijavo įstatymo pataisas, kuriomis buvo panaikinti visuomeniniai politiniai dariniai ir atsirado tik partinis monopolis atstovauti būtent žmonių-rinkėjų interesams. Taigi turėjo praeiti net 20 metų, kad nepartiniams vėl atsirastų galimybė dalyvauti rinkimuose.

Dabar visoje Vakarų Europoje stebima bendra nusivylimo tradicinėmis partijomis tendencija. Viena iš pagrindinių priežasčių - partijos prarado politinę tapatybę. Matome, kad ir toje pačioje Ispanijoje atsiranda ir kairiojo, ir dešiniojo flango judėjimų. Italijoje taip pat stebime tam tikro judėjimo atsiradimą, galų gale pastarieji rinkimai Prancūzijoje, kuriuos vis dėlto laimėjo politinis darinys, tačiau jis susiformavo visai neseniai ir daugiau buvo pozicijonuojamas ne kaip politinė partija, o kaip judėjimas.

Todėl keista, kai prezidentė dirbtiniu būdu nori stabdyti šitą atsinaujinimo procesą ir ragina investuoti į partijas, kad šios atsinaujintų. Tada turėtų paaiškinti, kas į jas turi investuoti, nes tikrai yra nemažai korupcinių bylų, susijusių su tomis investicijomis. Manyčiau, dar per anksti kalbėti, kad viskas gerai ir politinės partijos yra tas vienintelis ir nepakartojamas pasirinkimas žmonėms.

G.JAKAVONIS: Bet Sąjūdis buvo nacionalinis pasipriešinimo judėjimas, sutelktas vienam tikslui - nepriklausomybei pasiekti, kuris vienareikšmiškai turėjo baigtis daugpartinės sistemos atsiradimu besikuriančioje valstybėje.

J.PALECKIS:
Atvirai kalbant, prezidentės pozicija man patiko. Patiko ta prasme, kad prieš 8 metus prezidentė kalbėjo visai kitaip. Ji sakė, kad partijos uzurpavo valdžią. Iš politologinio taško tai buvo, švelniai tariant, nelabai apgalvotas teiginys.

G.JAKAVONIS: Nonsensas?

J.PALECKIS:
Taip, kadangi pritaikant V.Čerčilio (W.Churchill) formulę apie demokratiją galima pasakyti, kad daugpartinė sistema, kai partijos pasikeisdamos yra valdžioje, yra blogas dalykas. Bet žmonija nieko geresnio nesugalvoja. Tačiau aš visiškai sutinku dėl visuomeninių judėjimų. Be abejo, turi būti natūrali konkurencija. Teisingai, partijos suvienodėjo, prarado savo veidą, dešiniosios elgiasi kaip kairiosios ir atvirkščiai. Todėl atsiranda niša pamėginti sukurti ką nors geresnio. Bet yra daug problemų, tiek pliusų, tiek minusų.

Paminėjote Sąjūdį. Prisimenu, tuo metu vienas iš garsių Sąjūdžio žmonių, kuris buvo išrinktas į TSRS liaudies deputatus, žurnalistas, rašytojas, pareiškė, kad su Sąjūdžio vėliava gali būti išrinktas ir orangutanas. Nelabai gražiai tuomet ta frazė nuskambėjo, bet tikrai tuomet rinkdavo bet ką, kas eina su ta vėliava. Yra ir dabar toks pavojus, kad atsitiktiniai žmonės gali patekti į valdžią, jeigu jie eina „ant bangos“. Kaip šį kartą buvo su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nors ji, man atrodo, tikrai ne be pagrindo laimėjo, nes parengė solidžią programą ir užėmė tą nišą, kurią turėjo užimti socialdemokratai, t.y. kairiąją nišą. Atsidūrė valdžioje ir, man atrodo, stengiasi daryti tai, ką gali.

P.URBŠYS: Mūsų Vyriausybė nuo Europos Sąjungos valstybių vyriausybių skiriasi tuo, kad joje daugiausiai nepartinių. Pasirinktas būtent vertybių ir kompetencijų kriterijus. Vyriausybė buvo formuojama ne pagal principą, kad kiekviena politinė jėga turi turėti savo ministeriją tam, kad padėtų įsisavinti lėšas, ir tam, kad įdarbintų saviškius, o pirmiausia pagal programines nuostatas. O ar šitas pasirinkimas pateisins žmonių lūkesčius, pamatysime.

Kita vertus, atsiradusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politinė jėga verčia tiek patiems socialdemokratams, tiek konservatoriams apsibrėžti savo tapatybę. Nes šios politinės jėgos supranta, kad jeigu jos nesikeis, bet kokiu atveju pralaimės ir kitus rinkimus. Man atrodo, mes atliekame pozityvų vaidmenį ir prisidedame, kad politinės partijos vis dėlto atsinaujintų ir sugrįžtų prie savo politinių vertybių.

Prezidentė kitados kalbėjo apie tai, kad politinė žmonių valia yra uzurpuota partijų, o dabar kažkodėl kalba apie tai, kad viskas gerai. Galima pasakyti, kad ji subrendo kaip politikė, o aš galiu pasakyti, kad ji tapo tos sistemos dalimi. Kol ji nebuvo tos sistemos dalis, kol ji neturėjo suformavusi savo galių per teisėsaugos struktūras, per politines partijas, tada ji sakė, kad šitos galios uzurpuotos partijų. O kai ji per pusantros kadencijos suformavo savo politinę galią per partijų pažeidžiamumą, per korupcines bylas, per savo perteklinę įtaką teisėsaugos institucijoms ir jai jau nebereikia dalytis tų galių su žmonėmis, man atrodo, yra logiška, kodėl ji sako, kad reikia nieko nebekeisti, grįžti prie to, kas yra. Bet mes turime prisiminti, kad valstybės politinė galia nesusidaro iš prezidentės politinės galios, taip pat Vyriausybės, Seimo ar partijų.

Normalios demokratinės valstybės politinės galios pagrindas pirmiausia yra pilietinė galia. Pas mus išlikęs tarybinis mentalitetas, kad institucinė ar partinė galia visada atitinka ir atstovauja valstybės ir žmonių interesams. Demokratinėje visuomenėje taip nėra. Būtent tos institucijos, ar jos būtų valstybinės, ar politinės, tarnauja žmonių interesams. Ir pilietinis interesas visada yra aukščiau už bet kokios partijos ir bet kokio prezidento interesą.

J.PALECKIS:
Kai 2009 m. dalyvavau rinkimuose į Europos Parlamentą, buvau maloniai nustebintas, kad Estijoje rinkimus į Europos Parlamentą laimėjo ne partija, o vienas žmogus. Vienas žmogus gavo daugiau balsų negu visa partija. Kadangi jis atstovavo tik sau, o ten rinkimų sistema leidžia kandidatuoti individualiai, jis nieko neatsivedė. Jis vienas pateko į Europos Parlamentą, o kiti pateko pagal partinius sąrašus.

Be abejo, aš būčiau už tai, kad būtų atvertos galimybės konkuruoti su partijomis. Visiškai sutinku, kad tai privers jas keistis, ieškoti tapatybės, sutinku, kad būtų pakeista rinkimų sistema, pasiremiant tuo, kas geriausio yra kitose valstybėse. Be abejo, visi judėjimai anksčiau ar vėliau virsta partijomis arba išnyksta.

Tačiau visos tos nesisteminės partijos greitai gimė, greitai kilo, deja, greitai ir mirė. Vėlgi gimė su fanfaromis, su orkestrais, o laidotuvės buvo labai kuklios, niekas nepastebėjo. Žmonės dažnai užkimba, nes balsuoja ne tiek už naują partiją, kiek prieš sistemą. Jie tikisi, kad nauja partija arba judėjimas pakeis tą sistemą, padarys ją visai kitokią. Bet gyvenimas eina savo vaga, ir vėlgi sakau, kad geresnio recepto kaip partijos neišrasta.

P.URBŠYS:
Kodėl partijos pradeda piktnaudžiauti savo galiomis ir nenori keistis? Nes neatsiranda naujų subjektų. Kitas dalykas - finansavimas. Finansuojamos tik tos partijų kasos, kurios turi savo atstovų Seime. Kitose valstybėse į tai neatsižvelgiama.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (20)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • POILSIAUTOJAI: permainingi vasaros orai iš dalies keičia Lietuvos poilsiautojų planus atostogauti Palangoje, bet matyti ir kita tendencija - mažėja svečių iš Rusijos.
  • PRALAIMĖJO: Samsune vykstančių kurčiųjų olimpinių žaidynių badmintono turnyro vyrų vienetų varžybų pusfinalyje penktadienį lietuvis Kazimieras Dauskurtas 12:21, 8:21 pralaimėjo rusui Artiomui Karpovui.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar savivaldybėse reikia didinti darbuotojų skaičių?

balsuoti rezultatai

Kur dažniausiai vasarą perkate vaisius ir daržoves?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +15  +17 C

   +12  +15 C

 

   +12  +16 C

   +20   +23 C

  +20  +23 C

 

   +24  +26 C

    2-5 m/s

     1-6 m/s

 

      1-4 m/s

 

USD - 1.1694 PLN - 4.2541
RUB - 69.6779 CHF - 1.1232
GBP - 0.8898 NOK - 9.2978
reklama
Velyke2017
reklama
Rokiškio pienas 2017.06