respublika.lt

Ar jau baigėsi II pasaulinis karas?

(0)
Publikuota: 2015 gegužės 09 08:07:17, Ričardas Čekutis, „Respublikos“ žurnalistas
×
nuotr. 3 nuotr.
Ar jau baigėsi karas? EPA-Eltos nuotr.

Antrojo pasaulinio karo įvykiai ir jo paminėjimo formos iki šiol kelia aistras pasaulyje ir net diktuoja santykių raidą tarp atskirų valstybių. Apie šio karo pasekmes, Lietuvos vaidmenį, netektis bei šios tragedijos paminėjimo aspektus „Respublika“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docentu dr.Algirdu Jakubčioniu.

 

- Kiekviena pasaulio valstybė šiame kare turi ką prisiminti. O koks buvo Lietuvos vaidmuo Antrajame pasauliniame kare?

- Atsakymas paprastas: Lietuva buvo auka. Nes prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Lietuva buvo Sovietų Sąjungos okupuota. Pirmajame Antrojo pasaulinio karo etape Sovietų Sąjunga buvo valstybė agresorė nuo pat 1939 m. rugsėjo 1-osios dienos. Lietuva tapo trečiąja Sovietų Sąjungos imperijos auka šiame kare. Pirmąja tapo Lenkija, kuria J.Stalinas draugiškai pasidalijo su A.Hitleriu. Paskui 1939 m. rudenį - 1940 m. žiemą sovietai pradėjo karą su Suomija. Na, o trečia auka buvo Lietuva lygiagrečiai su kitomis Baltijos valstybėmis.

- Šiame kare Lietuva patyrė nemenkų nuostolių, nepaisant oficialaus neutraliosios valstybės statuso. Žinoma, pokalbyje neįmanoma išvardyti visų mūsų šalies netekčių, tačiau kokias svarbiausias netekčių ar šio karo aukų grupes išskirtumėte?

- Pradėkime chronologiškai. Sovietams okupavus Lietuvą, o pirmiausia užėmus Vilnių ir Vilniaus kraštą 1939 m. rugsėjo mėnesį Sovietų Sąjunga ėmė represuoti vietinius gyventojus. Netrukus šiame regione patyrėme ne tik gyventojų, bet ir teritorinių praradimų. Juk 1939 m. spalio mėnesį Lietuvai buvo grąžinta tik dalis Vilniaus krašto - 6909 kv. km teritorija su 490 000 gyventojų, t.y. tik vienas penktadalis, nors kiek vėliau prijungta dar viena dalis. 1940 metais, sovietams okupavus jau visą Lietuvą, prasidėjo masinės represijos ir gyventojų tremtys. Žiūrint toliau, prasidėjus nacių okupacijai Lietuvoje iš esmės buvo sunaikinta visa žydų bendruomenė. Taip kad šis karas ir skirtingos okupacijos vienas po kito nešė Lietuvai didžiulius gyventojų nuostolius. O jeigu dar šiek tiek pažvelgsime į priekį, tai pagal Sovietų Sąjungos ir prosovietinės Lenkijos vyriausybės susitarimus Lietuvos gyventojai lenkai buvo repatrijuojami iš viso 1939 m. prijungto regiono į Lenkiją. Kitaip sakant, vyko tas pats procesas, kaip ir Vakarų Baltarusijoje ar Vakarų Ukrainoje. Taigi, kalbant apie Lietuvos teritoriją, tai šiame kare nuostolius patyrė ištisos tautos.

- Dabar daug kalbama apie sovietų karo nusikaltimus Europoje. Su naciais viskas kaip ir aišku - buvo Niurnbergo procesas, gausybė kitų, daug smulkesnių visos Europos denacifikacijos procesų, o štai sovietų nusikaltėliai jokio teisinio įvertinimo nesulaukė iki šiol. Ar įmanoma šiais laikais suskaičiuoti, kiek žmonių Europoje realiai nukentėjo nuo sovietų „išvaduotojų“?

- Dabar jau pamažu pradedama pateikti ir tikroji Sovietų Sąjungos padarytų nusikaltimų istorija, taip pat atsiranda vis daugiau duomenų apie tai istorikų darbuose ir susidaro vis tikroviškesnis Antrojo pasaulinio karo vaizdas. Yra toks istorikas Markas Soloninas, kuris bene pats pirmasis rusų kalba yra parašęs istorinę studiją apie rusų kareivių prievartautas vokietes. Vakaruose, maždaug prieš 10 metų, kai man reikėjo parengti vieną paskaitą apie 1945 metus Vokietijoje, mačiau, kad šie duomenys buvo pateikiami jau tada. Yra net suregistruota, pavyzdžiui, kiek Austrijoje į ginekologus kreipėsi moterų po patirtų prievartavimų, kiek tokių atvejų buvo Vokietijoje ir pan. Tad Sovietų Sąjungos elgesys, okupuojant ar užimant šiuos kraštus, buvo iš tikrųjų negailestingas. Kartais sakoma, kad sovietai taip keršijo už nacių nusikaltimus. Iš tikrųjų naciai į slavus nežiūrėjo kaip į visavertę rasę ir elgėsi tikrai žiauriai. Tačiau ar galima į tai atsakyti tokiu aklu ir buku kerštu civilizuotu save laikančiam kraštui, jeigu jis nesilaiko jokių krikščionybės postulatų bei dėsnių? Bet kokiu atveju, tų nusikaltimų buvo tikrai daug, jie buvo vykdomi masiškai ir jų niekaip neįmanoma pateisinti.

- Dabar daug kalbama apie gegužės 9-osios iškilmes Maskvoje, tačiau stengiamasi nepastebėti esminio paradokso: šventę organizuoja šalis, kuri gali būti laikoma viena šio karo kaltininkių. Kita vertus, kai Rusijai tai naudinga, ji skelbiasi Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, kai tik pradedama kalbėti apie nusikaltimus, iškart aiškinama, kad rusai čia negali būti atsakingi, nes nusikaltimus esą vykdė kažkokie mistiniai „sovietai“. Tai kas už visa tai atsakingas?

- Jeigu žiūrėti grynai preciziškai nuo pat pradžių, kai 1991 metais Sovietų Sąjunga suiro, Rusija pati jau tų pačių metų gruodžio mėnesį pasiskelbė, kad ji perima visas Sovietų Sąjungos tarptautines juridines teises su visomis pasekmėmis ir t.t. iki pat vietos Jungtinių Tautų Organizacijoje imtinai. Taip kad Rusija pati, niekieno neverčiama prisiėmė tai, kas buvo, o visa ši jos retorika apie kažkokius nusikaltėlius sovietus yra tik išsisukinėjimai. Tačiau šiame kontekste reikėtų akcentuoti dar vieną momentą. Kai mes kalbame apie visus šiuos skaudžius karo įvykius, okupacijas, aneksijas ir pan., man visą laiką norisi cituoti Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) žodžius: „Išvadavimas yra tada, kada kariuomenė, išlaisvinusi kraštą, jį palieka. Jeigu kariuomenė lieka tame krašte stovėti, tai yra okupacija“. Šie V.Čerčilio žodžiai yra labai tikslūs ir nubraukiantys visas įmanomas spekuliacijas. Todėl visų „išvaduotojų“ ir derėtų klausti: tai liko jūsų kariuomenė ar kur nors išėjo? Jeigu kariuomenė liko, tuomet ką jūs išvadavote? Štai ties tuo ir turi baigtis visos diskusijos apie kažkieno neva kilnią misiją.

- Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dabar piktinasi, kad didžioji dalis aukščiausių Vakarų politikų neatvyks į Maskvoje organizuojamas iškilmes. Tačiau ar ne keista pati kvietimo forma, primenanti šantažą: jeigu neatvyksti - tu priešas, atvyksti - draugas? Ar taip kviečiama į svečius? Pagaliau ar taip nemonopolizuojama pati pergalė?

- Na, į svečius taip kviesti lyg ir nepriimta... Kadaise aš galvojau, kuo gali džiaugtis Sovietų Sąjungos gyventojai rusai nuo 1917 metų? Jeigu trumpai peržvelgtume visą jų istoriją, tai pamatytume gana šiurpų vaizdą: dešimtys milijonų žuvusių pilietinio karo metais, toliau sekė kolektyvizacija ir masinis gyventojų badas, nusinešęs ne ką mažiau gyvybių, toliau prasidėjo J.Stalino represijos, Antrojo pasaulinio netektys, o po 1945 metų režimas dar labiau sužiaurėjo... O gal galima džiaugtis Nikitos Chruščiovo kukurūzais ar Leonido Brežnevo stagnacija ir amžinu visko deficitu? Iš tiesų, peržvelgus jų naujausių laikų istoriją, pagrindo džiaugsmui nematyti. Ir štai atrandamas vienintelis dalykas: mes laimėjome karą... Todėl visą tą pergalės kare šventimo pompastiką iš jų pusės suprasti galima, tik nežinau, kodėl šį jų supratimą reikėtų primesti visiems kitiems...

- Na, o kaip, jūsų manymu, atsižvelgiant į visas čia aptartas aplinkybes, būtų protingiausia ir teisingiausia šio karo pabaigtuves švęsti ar paminėti Lietuvai?

- Man, žinoma, sunku būtų patarti visoms struktūroms, kurios tokius dalykus sprendžia ar lemia. Bet šiaip, manyčiau, kad Lietuva turėtų minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigą taip, kaip mini normali, civilizuota Europos valstybė. T.y. solidžiai, be ypatingos pompastikos, ramiai, pasvertai. Aš net nemanyčiau, kad būtų nusikaltimas padėti gėlių ir prie žuvusiųjų šiame kare Sovietų Sąjungos karių kapų. Tiesiog reikia suprasti, kad jie žuvo, būdami eiliniais kariais, ne jie norėjo šio karo, o tiesiog tapo politinių aplinkybių aukomis. Ir minėti reikėtų ne tik tai, kad Lietuva buvo auka, bet pažvelgti ir šiek tiek plačiau - ir kitos tautos buvo tokios pat aukos. Ir Europa pergyveno šitą karą, o mes, būdami viena iš Europos šalių, paminėkime šio karo pabaigą kartu, gegužės 8-ąją, pagerbdami visų šio karo aukų atminimą.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s