respublika.lt

Ar išdrįs politikai apmokestinti bankus?

(0)
Publikuota: 2019 rugsėjo 20 07:00:29, Deimantas KNIŠKA
×
nuotr. 7 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

Finansų ministras Vilius Šapoka atskleidė, kad Lietuva ruošiasi papildomai apmokestinti komercinius bankus. Ir ne tik todėl, kad taip būtų papildytas šalies biudžetas bei ištaisyta nelygybė, mat bankai daugybę metų pelno mokestį mokėjo daug mažesnį nei kiti ūkio subjektai. Dar viena priežastis - panašų mokestį ketina įvesti Švedija, o tai reikštų, kad per šalyje veikiančius švediškus bankus mūsų mokėtojai pildytų Švedijos biudžetą.

 

Į Seimą vakar finansų ministrą Vilių Šapoką iškvietė opozicinių liberalų ir konservatorių frakcijų atstovai, kurie jam raštu iš anksto buvo pateikę 10 klausimų. Į visus klausimus ministras atsakė itin išsamiai, tačiau parlamentarams to nepakako.

Konservatorius Mykolas Majauskas tiesiai šviesiai išrėžė netikintis V.Šapokos pateiktomis Finansų ministerijos prognozėmis dėl algų augimo kitais metais.

„Drįsčiau lažintis su jumis. Daug pinigų neturiu, bet šimtą eurų pastatyčiau, kad ekonomikos raidos scenarijuje numatytas darbo užmokesčio augimas 7,4 proc. yra pernelyg optimistinis. Panašiai galvoja SEB, „Swedbank“ ekonomistai, kurie prognozuoja 5-6,5 proc. augimą“, - sakė M.Majauskas.

Tačiau V.Šapoka atkirto, kad visiškai pasitiki Finansų ministerijos analitikais, kurie yra pripažinti geriausiais dešimtmečio prognozuotojais visoje ES. Be to, anot ministro, analitikai remiasi visais statistiniais duomenimis, į kuriuos įkalkuliuoja jau priimtus sprendimus: kolektyvines sutartis, sprendimus dėl minimalios algos didinimo ir t.t.

„Lažintis iš šalies ekonomikos augimo, iš atlyginimų augimo, manau, būtų ciniška“, - pastebėjo V.Šapoka.

Liberalas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas prof. Kęstutis Glaveckas sakė naujienų agentūros „Bloomberg“ puslapyje skaitęs, kad Švedijos parlamentas ruošiasi patvirtinti vadinamąjį bankų mokestį, o dalis surinktų pinigų bus skirta šalies gynybai.

„Lietuvos bankų rinkoje yra Skandinavijos, Švedijos bankai. Praktiškai išeitų tokia situacija, kad ir Lietuvoje veikiantys Švedijos bankai, jų filialai taip pat turėtų mokėti tokį mokestį. Kitaip sakant, mūsų mokesčių mokėtojai turėtų tokį mokestį mokėti per banką ne kam kitam, o Švedijos biudžetui. Sakykite, ar Finansų ministerija, ar Lietuvos bankas turi savo požiūrį, interpretaciją į šį klausimą ir sprendimą, ar jis dar tik formuojamas? Kokia situacija?“ - klausė K.Glaveckas.

V.Šapoka sakė kaip tik prieš kelias dienas šiuo klausimu išsamiai bendravęs su Švedijos finansų ministre, teiravosi, dėl kokių priežasčių toks mokestis planuojamas.

„Bankų mokestis įvedamas stiprinant gynybos pajėgumus. Šioje srityje su Švedija mes tikrai bendradarbiaujame. Kalbant apie vidines diskusijas, tai jos Lietuvoje nėra pasibaigę. Tokia idėja buvo iškelta ir ne pirmą kartą. Manau, kai įsibėgėsime ir priimsime sprendimą, tikrai visi sužinosime vienu metu. Žinoma, kad yra ir tam tikrų skirtumų tarp Lietuvos ir Švedijos rinkos.

Lietuvoje rinka šiuo požiūriu yra labai koncentruota. Ir kuomet konkurencija yra silpnesnė, papildomą mokestį perkelti ant vartotojų yra lengviau. Kodėl atkreipiu dėmesį į vartotojus? Nes didelės įmonės turi derybinę galią ir kažin ar bankai sugebės perkelti ant didelių įmonių. Jei priimame tokį mokestį, tai reikia ieškoti subalansuoto varianto. Manau, visas alternatyvas įvertinsime kaštų ir naudos požiūriu ir tik tuomet priimsime kokį nors sprendimą“, - teigė V.Šapoka.

Švedija nebūtų pirma valstybė, įvedusi bankų mokestį. Tai dar 2016 m. padarė Lenkija, joje mokestį moka ne tik bankai, bet ir kitos kredito įstaigos ir net draudimo bendrovės. Mokesčio dydis - 0,44 proc. valdomo turto vertės. Jei toks modelis būtų pritaikytas Lietuvoje, vien bankai per metus sumokėtų apie 130 mln. eurų, mat jų valdomo turto vertė bent jau šių metų pradžioje siekė 28,6 mlrd. eurų.

Komentuoja ekonomistas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius Rudys:

Bankų mokestis ne tik galimas, bet ir reikalingas. Ir nebūtinai gynybos reikmėms. Taip, tą mokestį bankai gali užkrauti vartotojams, kaip ir kiekvieną mokestį verslas gali užkrauti. Pavyzdžiui, kai didinamos algos, galutinis didinimo šaltinis vis tiek yra ne verslo pelnas, o pinigai, kuriuos sumoka klientas parduotuvėje, kirpykloje ar kur kitur.

Jei bankai didins naštą vartotojams, tai gali atsisukti prieš juos pačius. Gali kaip konkurentas atsirasti naujas bankas, nes atsiras stimulas ateiti. Galų gale turime kredito unijas, kurioms liko labai nedaug iki to, kad jos taptų bankinėmis sistemomis. Pagaliau valstybė galės pasakyti: įvedame naują mokestį, tačiau jei jį užkrausite vartotojams, mes Lietuvos pašto pagrindu sukursime jums rimtą konkurentą - valstybinį banką. Tam tereikia politinės valios.

Bankus galima pastatyti į vietą, jei valstybę valdo ne tų bankų statytiniai. Jei valdo statytiniai, tada, aišku, tie bankai neliečiami. Lenkijos pavyzdys yra puikus, kaip ir Švedijos ketinimai. Ir nebūtinai mokestį galėtume skirti gynybai. Valstybė gali turėti tikslinius fondus, kurių pinigai gali būti panaudojami tik konkrečioms reikmėms. O gynybos lėšos yra bendros biudžeto lėšos. Tad jei būtų priimtas bankų mokestis, pinigai galėtų būti naudojami tiek gynybai, tiek mokykloms, tiek kelių tiesimui.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s