Ūkininkai jau kurį laiką piktinasi, kad nors įstatymas neleidžia įsigyti daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, realybėje tokia tvarka apeinama. Žemės ūkio ministerija įstatymo projektu siekia griežtinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorių kontrolę.
Kreiptasi į Generalinę prokuratūrą
Lietuvos ūkininkų sąjunga akcentuoja, kad tiek privatiems, tiek juridiniams asmenims turi galioti tas pat žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimas. „Tačiau vieni gali nusipirkti 500 ha žemės, o kiti gali ir 25 tūkst. hektarų. Kaip superka? Per juridinius asmenis superka, akcijas superka. Apeinamas įstatymas ir viskas. Reikia ginti viešąjį interesą ir žiūrėti, per kurią vietą pralenda visi, - teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. - Prieš pusantrų metų pasisamdėme advokatą. Parašėme Generalinei prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo.“
Generalinės prokuratūros atstovė Izabelė Bočkienė „Vakaro žinias“ informavo, jog gali patvirtinti, kad toks kreipimasis yra gautas. „Prokurorės, nagrinėjančios kreipimąsi, vertinimu, artimiausiu metu jis turėtų būti išnagrinėtas bei priimtas procesinis sprendimas. Norime pabrėžti, kad pareiškimo nagrinėjimas užtruko dėl itin didelės apimties duomenų surinkimo“, - atkreipė dėmesį ji.
Tikrintų Nacionalinė žemės tarnyba
Žemės ūkio ministerija praneša, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisų projekto tikslas - stiprinti kontrolę, kad žemės ūkio paskirties žemės perleidimo rinkoje nebūtų neteisėtų žemės perleidimo sandorių arba daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise turinčių juridinių asmenų perleidimo sandorių. Arba tokių juridinių asmenų akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorių, kai įgijėjas tampa daugiau kaip 25 proc. tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju. Taip pat siekiama užtikrinti jau galiojančios nuostatos, dėl galimybės viršyti 500 ha ribą gyvulininkystei plėtoti, įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmą.
Kaip papildoma priemonė būtų sudarytų tiesioginių arba netiesioginių žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorių patikrinimas, jį atliktų Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Ji, kilus įtarimui, galėtų patikrinti žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorio atitiktį įstatymui.
Pasak Žemės ūkio ministerijos, nustačiusi įstatymo nuostatų dėl didžiausio įsigyjamo žemės ūkio paskirties žemės ploto pažeidimą, NŽT tokiam įgijėjui turėtų teisę pasiūlyti parduoti žemės ūkio paskirties žemės plotą valstybės nuosavybėn už įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę. Jei su tokiu pasiūlymu nesutinkama, NŽT, gindama viešąjį interesą, pareikštų ieškinį teismui dėl žemės ūkio paskirties žemės perdavimo valstybės nuosavybėn.