respublika.lt

2017 spalio 24, antradienis

Aplinkos ministerija pjudo žemaičiusnuotraukos (3)

2017 rugsėjo mėn. 28 d. 08:07:35
Justina GAFUROVA, zinios@vakarozinios.lt

Kuo toliau, tuo labiau profesionalų Vyriausybė stebina ne tik kitus politikus ir kolegas, akademikus, bet kartais ir paprastus, gal kiek mažiau kompetencijos turinčius žmones. Mat profesionalūs sprendimai dažnu atveju su profesionalumu mažai ką turi bendro. Kaip ir Aplinkos ministerijos užsimota saugomų teritorijų reforma, patiems aplinkosaugininkams jau sukėlusi galvos skausmą ir daugybę klausimų.

 

Dar metų pradžioje Aplinkos ministerija kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą bei valstybinių parkų ir rezervatų direkcijas informuodama, kad netrukus planuojama saugomų teritorijų reforma. Esą visi suinteresuoti asmenys gali teikti savo pastabas ir siūlymus, kaip pagerinti saugomų teritorijų sistemos valdymą. Tiesa, kodėl reikalinga reforma, ministerija aiškiai pasakyti nesugebėjo iki šiol. Kol kas tik spėjama, kad planuojama iš 34 saugomų teritorijų direkcijų palikti 8, o gal tik 6 administracinių vienetų struktūrą.

Vienas jau dabar įvardijamų galimų reformos sprendimų palies Žemaitijos nacionalinį parką. Sklando idėja atimti iš nacionalinio parko statusą iš parko direkcijos Plateliuose ir jį atiduoti Varniams, suteikiant čia veikiančiam regioniniam parkui nacionalinio parko statusą. Esą nieko sudėtingo, Žemaitijos nacionalinis parkas tiesiog perkeliamas iš Platelių į Varnius.

Šiuo metu Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai priklauso 38 darbuotojai. O Varnių regioninio parko direkcijoje - vos 11 darbuotojų. Ar negali būti, kad baimė tiems 11 darbuotojų likti be darbo po saugomų teritorijų reorganizavimo, kai administracijos liks tik prie nacionalinių parkų, verčia prašytis iš ministerijos malonės paaukštinti parko statusą?

Ministras laiko nerado


Vakar Vilniuje ietis surėmė tiek Plateliuose parką išlaikyti siekiantys kraštiečiai, nuo 1991 m. gyvenantys Nacionalinio parko kaimynystėje, tiek linkintieji aukštesnio statuso Varnių parkui. Konferenciją pradėti turėjo pats aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Tiesa, ministras nepasirodė, jį pavadavo viceministras Martynas Norbutas. Pagal ministro darbotvarkę kaip tik 10 val., kaip ir numatytas renginys, Seime prasidėjo ir Kaimo reikalų komiteto posėdis. Matyt, todėl ir negalėjo dalyvauti. Nors ši priežastis nebuvo kliūtis į diskusiją atvykti net pačiam Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Andriejui Stančikui, kuris kiek pavėlavęs, bet salėje pasirodė.

Viceministras M.Norbutas, pradėjęs renginį, deja, viešai tiek aplinkosaugininkų, tiek parko direkcijų atstovų, tiek visuomenininkų keltus klausimus dėl parko statuso pakeitimo ir saugomų teritorijų reformos atsakymų ar argumentų taip ir nepateikė.

Idėjų autoriai kalbėtis nenori

„Įdomiausia, kad oficialios pozicijos nežinome iki šiol. Pagrindinė mums žinoma informacija buvo viešai išplatinta deklaracijų principu, bet argumentų ir rimtos kalbos nebuvo. Tikimės, kad diskusijoje dalyvaus ministras ir galėsime išgirsti argumentuotus faktus, o ne tik politinius sprendimus. Man nesuprantama, iš kur kilo tokių idėjų. Atlikus tyrimą, kas buvo parke prieš ketvirtį amžiaus ir ką dabar jau pasiekėme, paaiškėjo, kad vertybių nesumažėjo, o parko infrastruktūra gerokai pagerinta per visus šiuos metus. Todėl objektyvių priežasčių mes nematome. Už ministrą atsakyti negalime, o gyventi nežinioje nėra gerai.

Gal yra kokių nors faktų, kurių mes nežinome. Gal ministras įžvelgia trūkumų tvarkant nacionalinį parką, mes mielai sužinotume ir pasistengtume trūkumus pašalinti. Bet kol kas nieko apie tai neišgirdome ir iki šiol nebuvo jokios diskusijos, kad parkas įsteigtas ne toje vietoje, jo vertybių būtų sumažėję ar kad būtų negrįžtamai sunaikintas etnokultūros paveldas. Jokių signalų mes negirdėjome, todėl labai norėtume išgirsti ką nors konkretaus“, - nuostabos dėl dabartinės situacijos neslėpė dar prieš vakarykštę diskusiją „Vakaro žinių“ kalbintas Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos vadovas Ramūnas Lydis.

Netikėtą žinią, kad norima atimti nacionalinio parko statusą, pasak direktoriaus, skaudžiai priima visa Platelių bendruomenė: „Teko diskutuoti su mūsų socialiniais partneriais, Plungės rajono savivaldybe, bendruomenėmis, vietos verslininkais, ir kol kas visiems sunkiai suprantama situacija ir niekas nežino argumentų, kodėl iškelta tokia idėja.

Tokie pokyčiai turėtų didžiulę įtaką bendruomenei. Jau vien ką reiškia reklama ir komunikacinės žinutės, kurios dažnu atveju būna susijusios su parko pavadinimu ir vietove. Pavyzdžiui, reklamuojant kaimo turizmo sodybą nurodoma, kad ji yra Žemaitijos nacionaliniame parke, o ne kažkur kitur. Rajono savivaldybė, rengdama savo strateginius dokumentus, susijusius su turizmu, taip pat remiasi parku kaip pagrindiniu rekreacinių išteklių šaltiniu. Tad pokyčiai paliestų ne tik patį parką, bet ir visų gretutinių institucijų bei visos bendruomenės poreikius.“

Direktorius prisipažįsta, kad susiklosčiusi situacija skaudina ne tik žmogiškai. Pasikeitus parko statusui, gali atsirasti neigiamų padarinių ir parko teritorijoje. Kad ir nelegalios statybos.


Tebūnie Plateliai

Dr. Romas Pakalnis priminė, kaip vyko Žemaitijos nacionalinio parko steigimas, nukėlė visus į 1969-1970 m., kai prasidėjo pirmoji diskusija apie tai, kur turėtų būti įsteigtas Žemaitijos nacionalinis parkas. Jau tuomet buvo iškelta Varnių, kaip vietovės, turtingos savo istorija ir archeologija, idėja, be kita ko, ir esančios Žemaitijos širdyje. Tačiau dėl intensyvaus žemės ūkio Varnių apylinkėse kurti nacionalinį parką nebuvo įmanoma, todėl Žemaitijos reprezentavimas buvo numatytas Platelių apylinkei. Tad jau 1991 m. balandžio 23 d. įsteigiamas Žemaitijos nacionalinis parkas Plateliuose, puikiai plėtojantis veiklą iki šių dienų.

„Steigti Žemaitijos nacionalinį parką Platelių apylinkėse buvo demilitarizacijos argumentas. Ten buvo raketinė aikštelė, nors dokumentuose to nerasite, nes tuomet Lietuvoje dar buvo sovietų kariuomenė. Nesu tas, kuris dalyvaus priimant sprendimus, tačiau kurti nacionalinį parką antropogeninės veiklos stipriai paveiktame kraštovaizdyje... Nesakau, kad Varnių regioninio parko teritorija menkesnė, tiesiog nesu tik iškabų keitimo šalininkas“, - sakė R.Pakalnis.

Kaip teigė R.Pakalnis, pasauliniame kontekste nacionaliniai parkai steigiami natūraliausiose vietovėse. Vien Platelių ežeras yra unikalus tuo, kad jis susiformavo ne paskutinio ledynmečio metu, o dar anksčiau. Geologų teigimu, toks ežeras yra pats seniausias Baltijos regione ir vienas iš nedaugelio visoje Europoje, savitas forma, dubeniu, vandens balanso savybėmis, pelkių kompleksais.

Be to, Žemaitijos nacionalinis parkas yra vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje aptinkama ežerų kultūros pėdsakų. Aukštesnėse vietose šalia Platelių ežero (Ąžuolų saloje, Kumelkaktėje) mokslininkai aptiko akmens amžiaus žmonių gyvensenos požymių, o Platelių ežere - senovinių luotų. Net 82 proc. Žemaitijos nacionalinio parko teritorijos priklauso Europos svarbos buveinių ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms. Žemaitijos nacionaliniame parke nustatyta 16 (iš 54) Lietuvoje identifikuotų Europos svarbos buveinių tipų. Nacionaliniame parke esantys ūksmingi eglynai sukuria puikias sąlygas gyventi ir veistis Lietuvos raudonosios knygos gyvūnui - lūšiai, o Platelių ežeras yra vienintelis Žemaitijos regione, kur gyvena reliktinė rūšis - ežerinis sykas.

Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje taip pat stovi Žemaičių Kalvarijos šventovė, 1988 m. gegužės 6 d. popiežiaus Jono Pauliaus II paaukštinta į bazilikų rangą. Švč.Mergelės Marijos apsilankymo bazilika yra viena iš 19 Jono Pauliaus II piligrimų kelio vietų. Tai lankomiausia Žemaitijos regiono vieta, patraukli tiek vietos, tiek užsienio turistams. Per metus Žemaitijos nacionaliniame parke apsilanko daugiau kaip 150 tūkst. lankytojų, o tai sudaro 60 proc. visų lankytinų objektų lankytojų Plungės rajone.

Taip pat Žemaitijos nacionaliniame parke yra vienas lankomiausių Lietuvos objektų - Šaltojo karo muziejus, kuriame kasmet apsilanko apie 35 tūkst. lankytojų. 2017 m. Šaltojo karo muziejuje apsilankė beveik visų į Klaipėdą atplaukusių kruizinių laivų keleiviai.


Tebūnie Varniai


Nacionalinio parko statusą Varnių regioniniam parkui siekiantis išprašyti prof. habil. dr. Paulius Kavaliauskas, šią idėją valstybinėms institucijoms siūlo jau kelis dešimtmečius, esą taip bus atkurtas istorinis teisingumas.

Labiausiai geografas sako norintis, kad Varnių parkui būtų suteiktas ne tik nacionalinio parko statusas, bet ir Žemaitijos nacionalinio parko vardas, šį atėmus iš Platelių. Tačiau ir pats P.Kavaliauskas pripažįsta, kad realiai toks scenarijus primena utopiją. Gindamas savo poziciją, P.Kavaliauskas pasakojo jau daug kartų siūlęs suteikti Varnių regioniniam parkui bent istorinio parko vardą, tačiau institucijos nesutardavo, kam toks parkas priklausytų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NEAPSIKENTĖ:: Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į atsakingus politikus ir pareigūnus, atkreipdama dėmesį, kad dažnai mažinimo linkme pakeičiamas maisto produktų svoris ar tūris pakuotėje, bet atitinkamai nesumažinama jo kaina, todėl klausia, ar tai nėra vartotojų apgaudinėjimas.
  • PRALAIMĖJO: Baltarusijos ledo ritulio antrojo diviziono čempionato rungtynėse pirmadienį Elektrėnų „Energijos“ komanda išvykoje 2:9 pralaimėjo Baltarusijos 18-mečių rinktinei.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar šiais laikais lengva įsigyti būstą?

balsuoti rezultatai

Kaip turėtų būti elgiamasi su pertvarkomuose parkuose esančiais medžiais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2    0 C

   0   +2 C

 

   -1   0 C

   +5   +6 C

  +2  +4 C

 

   +2  +3 C

    2-3 m/s

     3-5 m/s

 

      4-5 m/s

 

USD - 1.1740 PLN - 4.2266
RUB - 67.4375 CHF - 1.1581
GBP - 0.8909 NOK - 9.3883
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12