×
(1/2) Nesvarbu, kad kiekvieną mėnesį sumokate atitinkamus mokesčius - biudžetui to negana, tad mokesčius mokėti tenka ir kaskart pravėrus piniginę
Atsisiųsti
(2/2) Nesvarbu, kad kiekvieną mėnesį sumokate atitinkamus mokesčius - biudžetui to negana, tad mokesčius mokėti tenka ir kaskart pravėrus piniginę. Justo Krilavičiaus koliažas
Atsisiųsti
2 nuotr.
Nesvarbu, kad kiekvieną mėnesį sumokate atitinkamus mokesčius - biudžetui to negana, tad mokesčius mokėti tenka ir kaskart pravėrus piniginę
Prieš dvidešimt metų Lietuvoje buvo įvestas Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Iki naktinės reformos PVM buvęs 18 proc., vėliau šoktelėjo iki 21 proc. Nors daugelis ekspertų šį mokestį vadina savaime ydingu, atrodo, valdžia nė neplanuoja svarstyti jį mažinti. „Vakaro žinios” aiškinosi, kodėl kartą sumokėję valstybei, vos panorėję ką nors įsigyti esame priversti mokėti mokesčius vėl.
Mažinti nesiruošia
Prieš 20 metų, 1994-ųjų gegužės 1-ąją Lietuvoje atsirado PVM. Nuo tada valstybei sumokėta daugiau kaip 90 mlrd. litų PVM. O tai kasmet sudaro apie 41 proc. visų biudžeto pajamų.
Nuo pat PVM įvedimo Lietuvoje iki 2008 metų pabaigos standartinis PVM tarifas siekė 18 proc. Naktinės mokesčių reformos metu jis buvo pakeltas iki 19 proc. Toks tarifas galiojo vos 9 mėnesius - nuo 2009 metų rugsėjo pradėtas taikyti 21 proc. PVM.
Tuo metu, vis dažniau kalbant apie tai, jog per krizę suveržtus diržus pats metas atsilaisvinti, apie ateityje mažėsiantį PVM net neužsimenama.
Reikalingos lengvatos
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis „Vakaro žinias” patikino, jog nesiimama realių veiksmų dėl mažesnio PVM, nesvarstoma grįžti prie 18 proc.
„Yra tik kalbų, bet jų visada yra daug. Atvirkščiai, dabar svarstoma leisti VMI atlikti intensyvius tikrinimus tose įmonėse, kuriose vėluojama sumokėti mokesčius. Bet, mano nuomone, tokie pasiūlymai naudos neatneš, priešingai - sukiršins patį verslą”, - sakė R.Žemaitaitis.
„Aš pasisakau, kad būtų grįžta prie 18 proc. PVM. Tie 3 procentai labai pasijustų versle. Pasijustų įtaka kainoms ir įsiskolinimams. Tuos pinigus būtų galima investuoti į verslą, į naujas technologijas, dėl ko kiltų darbo našumas ir atlyginimai”, - pridūrė parlamentaras.
R.Žemaitaičio įsitikinimu, reikėtų bent lengvatinio PVM daržovėms ir atvėsintai mėsai, kaip padarė lenkai. O tai greitai atsipirktų eksportuojant produkciją. Tai dera kalbant ir apie mokesčius degalams.
„Jeigu būtų taikomas 10-15 proc. PVM dyzeliniams degalams, būtų sumažinta kontrabanda”, - patikino R.Žemaitaitis.
Prastai administruoja
Seimo nario teigimu, pats PVM surinkimas yra prastai administruojamas.
„Yra tokių pavyzdžių, kai ūkininkas kalba prikūlęs 5 tonas grūdinių kultūrų iš hektaro, o pagal išrašytas sąskaitas-faktūras - tik toną. Tokiu atveju Nacionalinė mokėjimo agentūra su Žemės ūkio ministerija turi imtis perversmo ir išmoką mokėti pagal parduotą produkciją. Tada baigsis PVM nesumokėjimas”, - kalbėjo R.Žemaitaitis.
Tačiau, pasak Seimo nario, vien žmones kaltinti dėl nesumokamo PVM negalima, mat čia pagrindinė kaltininkė esanti pati valstybė.
„PVM yra nesumokamas dėl valstybės neveiklumo ir jos įsiskolinimo. Žinau, kaip yra versle - jeigu sandoriai vyksta tarp privačių subjektų, PVM yra labai greitai sumokamas ir atsiskaitoma mokesčių inspekcijai.
Tuo metu, jeigu sandoris vyksta tarp verslininko ir valstybės, prasideda painiava. Kadangi valstybė yra visiems prasiskolinusi kaip ubagė, dėl to, nes daug PVM yra nesumokėta. Kol valstybė nenuspręs atsiskaityti su verslu ir savo užsakovais, tol nebus jokio balto lapo kalbant apie PVM.
Pavyzdžiui, jeigu įmonė laimi valstybės organizuojamą viešąjį konkursą, atliekami kokie nors rekonstrukcijos, statybų darbai ir panašiai, išrašoma sąskaita-faktūra, bet valstybė su įmone atsiskaito tik po metų ar po dvejų. Tai įsivaizduokit, kad verslas vis tiek turi sumokėti tą PVM. Priešingu atveju žmogus pildo tam tikrą dokumentų formą, prašydamas laikinai atleisti nuo PVM, nes su juo valstybė neatsiskaito ir dėl to atsiranda nesumokėtas PVM”, - aiškino R.Žemaitaitis.
Įstatymų pakeitimai nepadės
VMI atstovo Dariaus Butos teigimu nereiktų tikėtis, jog priėmus teisės aktų pakeitimus, staiga neliks šešėlinės ekonomikos, visi mokesčių mokėtojai taps sąžiningais ir mokės visus mokesčius.
„Juk šešėlinė ekonomika bei įstatymų pažeidimai ir šiandien yra už įstatymo ribos. Tačiau tobulinant teisinį reglamentavimą, sudarant kontroliuojančioms institucijoms prielaidas efektyviau vykdyti kontrolę yra palaipsniui siekiama kokybinio pokyčio”, - sakė D.Buta.
Albertas SINEVIČIUS, buvęs prekybos ministras:
Tam, kuriam reikia gauti pinigų, atrodo, kad PVM yra nedidelis, o tam, kuris moka visada, atrodys didelis. O tarp 18 ir 21 procento yra labai didelis skirtumas, jau nekalbu apie lengvatinius 5 procentus. Jei PVM būtų grąžintas į pradinį lygį, tuos 18 procentų, tai labai pajaustų verslas. O VMI surinktų netgi daugiau to PVM.
Dar vienas suktukas surenkant mokesčius yra užsienio kapitalo bendrovės, kurioms taikomas viengubas arba dvigubas apmokestinimas. Juk pridėtinė vertė lieka toje šalyje, kurioje gyveni.
Valstybė dabar vėl galvoja, kaip tuos mokesčius padidinti. Kaip tik neseniai girdėjau, svarsto jie, ar užkrauti turto mokesčiais ar įvesti diferencijuotą mokestį. Mes mokesčius mokame ir mokame, sumokame po tris kartus už tą patį dalyką. Negana to, kad susimoki valstybei mokesčius ir iš likusių pinigų susiruoši kažką įsigyti, vėl moki mokesčius.
Pasistatyk namą, sumokėk visus mokesčius, žiūrėk po kelių mėnesių prisistato kokia nors mergaitė iš žemėtvarkos ir sako, kad rinkos kainos pasikeitė, todėl reikia mokėti dar kartą. Suskaičiuoja, išveda koeficientą ir moki tris kartus.
Apie PVM nėra atlikta jokios studijos, nėra jokių analizių. Neanalizuojamas mokesčių deklaravimas. Moksliškai yra įrodyta, kad valstybėse, kuriose mažiau nei 10 mln. žmonių, šis dalykas yra nuostolingas. Administravimo išlaidos atneša daugiau žalos negu naudos.
Prieš dvidešimt metų Lietuvoje buvo įvestas Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Iki naktinės reformos PVM buvęs 18 proc., vėliau šoktelėjo iki 21 proc. Nors daugelis ekspertų šį mokestį vadina savaime ydingu, atrodo, valdžia nė neplanuoja svarstyti jį mažinti. „Vakaro žinios” aiškinosi, kodėl kartą sumokėję valstybei, vos panorėję ką nors įsigyti esame priversti mokėti mokesčius vėl.
Mažinti nesiruošia
Prieš 20 metų, 1994-ųjų gegužės 1-ąją Lietuvoje atsirado PVM. Nuo tada valstybei sumokėta daugiau kaip 90 mlrd. litų PVM. O tai kasmet sudaro apie 41 proc. visų biudžeto pajamų.
Nuo pat PVM įvedimo Lietuvoje iki 2008 metų pabaigos standartinis PVM tarifas siekė 18 proc. Naktinės mokesčių reformos metu jis buvo pakeltas iki 19 proc. Toks tarifas galiojo vos 9 mėnesius - nuo 2009 metų rugsėjo pradėtas taikyti 21 proc. PVM.
Tuo metu, vis dažniau kalbant apie tai, jog per krizę suveržtus diržus pats metas atsilaisvinti, apie ateityje mažėsiantį PVM net neužsimenama.
Reikalingos lengvatos
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis „Vakaro žinias” patikino, jog nesiimama realių veiksmų dėl mažesnio PVM, nesvarstoma grįžti prie 18 proc.
„Yra tik kalbų, bet jų visada yra daug. Atvirkščiai, dabar svarstoma leisti VMI atlikti intensyvius tikrinimus tose įmonėse, kuriose vėluojama sumokėti mokesčius. Bet, mano nuomone, tokie pasiūlymai naudos neatneš, priešingai - sukiršins patį verslą”, - sakė R.Žemaitaitis.
„Aš pasisakau, kad būtų grįžta prie 18 proc. PVM. Tie 3 procentai labai pasijustų versle. Pasijustų įtaka kainoms ir įsiskolinimams. Tuos pinigus būtų galima investuoti į verslą, į naujas technologijas, dėl ko kiltų darbo našumas ir atlyginimai”, - pridūrė parlamentaras.
R.Žemaitaičio įsitikinimu, reikėtų bent lengvatinio PVM daržovėms ir atvėsintai mėsai, kaip padarė lenkai. O tai greitai atsipirktų eksportuojant produkciją. Tai dera kalbant ir apie mokesčius degalams.
„Jeigu būtų taikomas 10-15 proc. PVM dyzeliniams degalams, būtų sumažinta kontrabanda”, - patikino R.Žemaitaitis.
Prastai administruoja
Seimo nario teigimu, pats PVM surinkimas yra prastai administruojamas.
„Yra tokių pavyzdžių, kai ūkininkas kalba prikūlęs 5 tonas grūdinių kultūrų iš hektaro, o pagal išrašytas sąskaitas-faktūras - tik toną. Tokiu atveju Nacionalinė mokėjimo agentūra su Žemės ūkio ministerija turi imtis perversmo ir išmoką mokėti pagal parduotą produkciją. Tada baigsis PVM nesumokėjimas”, - kalbėjo R.Žemaitaitis.
Tačiau, pasak Seimo nario, vien žmones kaltinti dėl nesumokamo PVM negalima, mat čia pagrindinė kaltininkė esanti pati valstybė.
„PVM yra nesumokamas dėl valstybės neveiklumo ir jos įsiskolinimo. Žinau, kaip yra versle - jeigu sandoriai vyksta tarp privačių subjektų, PVM yra labai greitai sumokamas ir atsiskaitoma mokesčių inspekcijai.
Tuo metu, jeigu sandoris vyksta tarp verslininko ir valstybės, prasideda painiava. Kadangi valstybė yra visiems prasiskolinusi kaip ubagė, dėl to, nes daug PVM yra nesumokėta. Kol valstybė nenuspręs atsiskaityti su verslu ir savo užsakovais, tol nebus jokio balto lapo kalbant apie PVM.
Pavyzdžiui, jeigu įmonė laimi valstybės organizuojamą viešąjį konkursą, atliekami kokie nors rekonstrukcijos, statybų darbai ir panašiai, išrašoma sąskaita-faktūra, bet valstybė su įmone atsiskaito tik po metų ar po dvejų. Tai įsivaizduokit, kad verslas vis tiek turi sumokėti tą PVM. Priešingu atveju žmogus pildo tam tikrą dokumentų formą, prašydamas laikinai atleisti nuo PVM, nes su juo valstybė neatsiskaito ir dėl to atsiranda nesumokėtas PVM”, - aiškino R.Žemaitaitis.
Įstatymų pakeitimai nepadės
VMI atstovo Dariaus Butos teigimu nereiktų tikėtis, jog priėmus teisės aktų pakeitimus, staiga neliks šešėlinės ekonomikos, visi mokesčių mokėtojai taps sąžiningais ir mokės visus mokesčius.
„Juk šešėlinė ekonomika bei įstatymų pažeidimai ir šiandien yra už įstatymo ribos. Tačiau tobulinant teisinį reglamentavimą, sudarant kontroliuojančioms institucijoms prielaidas efektyviau vykdyti kontrolę yra palaipsniui siekiama kokybinio pokyčio”, - sakė D.Buta.
Albertas SINEVIČIUS, buvęs prekybos ministras:
Tam, kuriam reikia gauti pinigų, atrodo, kad PVM yra nedidelis, o tam, kuris moka visada, atrodys didelis. O tarp 18 ir 21 procento yra labai didelis skirtumas, jau nekalbu apie lengvatinius 5 procentus. Jei PVM būtų grąžintas į pradinį lygį, tuos 18 procentų, tai labai pajaustų verslas. O VMI surinktų netgi daugiau to PVM.
Dar vienas suktukas surenkant mokesčius yra užsienio kapitalo bendrovės, kurioms taikomas viengubas arba dvigubas apmokestinimas. Juk pridėtinė vertė lieka toje šalyje, kurioje gyveni.
Valstybė dabar vėl galvoja, kaip tuos mokesčius padidinti. Kaip tik neseniai girdėjau, svarsto jie, ar užkrauti turto mokesčiais ar įvesti diferencijuotą mokestį. Mes mokesčius mokame ir mokame, sumokame po tris kartus už tą patį dalyką. Negana to, kad susimoki valstybei mokesčius ir iš likusių pinigų susiruoši kažką įsigyti, vėl moki mokesčius.
Pasistatyk namą, sumokėk visus mokesčius, žiūrėk po kelių mėnesių prisistato kokia nors mergaitė iš žemėtvarkos ir sako, kad rinkos kainos pasikeitė, todėl reikia mokėti dar kartą. Suskaičiuoja, išveda koeficientą ir moki tris kartus.
Apie PVM nėra atlikta jokios studijos, nėra jokių analizių. Neanalizuojamas mokesčių deklaravimas. Moksliškai yra įrodyta, kad valstybėse, kuriose mažiau nei 10 mln. žmonių, šis dalykas yra nuostolingas. Administravimo išlaidos atneša daugiau žalos negu naudos.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
