Antstolius irgi reikia papenėti

Antstoliai skaičiuoja kitaip

O štai antstoliai ginasi, kad Teisingumo ministerijos pateikti skaičiai atspindi tik maždaug 20 proc. visų išieškojimų valstybės naudai rezultatų. Skaičiuokime kitaip - jei būtų pateikti ir 100 proc. išieškojimų, kurių pageidautų antstoliai, vis tiek susidarytų vos 1,6 mln. litų. Ar ne per brangu visuomenei už tiek primokėti beveik 4 mln. litų?

Antstoliai vėl teisinasi, kad valstybė per Teisingumo ministeriją apmoka už antstolių veiksmus vykdant išieškojimus valstybės naudai tik pagal teismų sprendimus.

O kitose srityse esą gerokai uždirba: išieškojimai pagal kitų 60 valstybės institucijų pateikiamus dokumentus finansuojami iš antstolių kontorų apyvartinių lėšų, vėliau šios sąnaudos padengiamos iš skolininko lėšų.

Antstolių rūmų „Respublikai“ pateiktais duomenimis, per metus valstybės naudai vidutiniškai išieškoma 46,1 mln. litų skolų. Antstolių išlaidos administruojant visas bylas valstybės naudai siekia beveik 22 mln. litų, o valstybė per metus antstoliams skiria vidutiniškai apie 1,2 mln. litų asignavimų.

Prabudo žmogiškumas

Nuo pat 2003-iųjų, kai antstolių veikla tapo privati, netyla žmonių skundai dėl jų piktnaudžiavimo teisės aktų suteiktomis galiomis. Politikai ir aukšti Teisingumo ministerijos pareigūnai metų metus buvo kurti žmonių skundams, tačiau, regis, artėjant rinkimams, jų klausa tapo jautresnė. Siūloma išardyti antstolių monopolį. Vyriausybė naujai skolų valstybei išieškojimo koncepcijai jau pritarė.

„Bus rengiami teisės aktai, skatinantys geranoriškai susimokėti, - teigė Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius. - Pavyzdžiui, asmuo, besikreipiantis į kokią nors valdžios instituciją, būtų pirmiausia informuojamas, kad jis yra skolingas valstybei. Manau, tai paskatintų susigėsti ir pagalvoti, gal susimokėti skolą pačiam“.

Vienas kertinių minėtos koncepcijos akmenų, pasak T.Vaitkevičiaus, yra surašyti visus valstybės skolininkus į vieną elektroninį registrą. Mat šiuo metu baudas pažeidėjams skiriančios apie 60 valstybės institucijų atskirai rūpinasi jų išieškojimu, dažniausiai pavesdamos tai antstoliams.

Visus valstybei skolingus asmenis registruotų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Be to, numatyta pavesti inspekcijai vykdyti pradinį išieškojimo etapą - skolų nurašymą iš asmens sąskaitų. Pelnytis iš šio veiksmo, anot T.Vaitkevičiaus, antstoliai jau negalės.

„Bet kai išieškoma iš nekilnojamojo turto, manau, antstolių funkcijos bus reikalingos ir jų poreikis tikrai bus, - užtikrino viceministras. - Jų pajamos, be abejonės, mažės“.

Neskolingi irgi mokės

Vilnietė antstolė Inga Karalienė „Respublikai“ pripažino, kad mažų skolų išieškojimo procese mokestis antstoliams yra nepagrįstai didelis.

„Bet ar tinkamas sprendimas viską perkelti ant mokesčių mokėtojų pečių ir pasakyti, kad tai nieko nekainuos, nes išieškojimą vykdys iš biudžeto išlaikoma VMI? - stebisi antstolė. - Juk koncepcijos autoriai nepateikia jokių skaičiavimų, išskyrus tai, kiek antstoliams sumokėjo Teisingumo ministerija. O iš tiesų tai tik penktadalis mūsų patiriamų išlaidų“.

Pasak I.Karalienės, šiuo metu iš daugiau nei milijono antstoliams pateiktų vykdomųjų dokumentų apie 600-700 tūkst. sudaro valstybės įstaigų išieškojimai, kuriuos vykdyti būtina, o realiai išieškoma apie 18-20 proc. atvejų.

„Kažkas turi už tai sumokėti, ir kol kas mūsų procese daugiausia moka tie, kas skolingi. Racionaliai sutvarkius procesus, galima būtų palengvinti jų naštą“, - teigė antstolė ir pridūrė, kad Antstolių rūmai jau yra įpusėję projektą, kurį įgyvendinus nuo 2013 m. skolų išieškojimo procesas bus perkeltas į elektroninę erdvę.

Egidijus BIČKAUSKAS - Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, teisininkas:

Su antstoliais yra problemų, bet gal kitaip reikėtų spręsti, nes juk antstolių įkainiai, kurie čia dabar kliūva, ar tik ne tos pačios Teisingumo ministerijos patvirtinti? Kas trukdo peržiūrėti ir antstolių norminius aktus? Juk daugybė kritikos buvo dar besikuriant privačiai antstolių sistemai, kai ją reglamentuojantį įstatymo projektą kūrę Teisingumo ministerijos darbuotojai paskui visa kuopa išėjo dirbti antstoliais. O dabar vien iš konkurencijos į antstolių luomą sprendžiu, kad gana daug jie susirenka.

Kai kažkurios funkcijos pereina valstybinei institucijai, pirmiausia padaugėja valdininkų ir išauga valstybės biudžeto išlaidos. Antra, gali atsirasti landų tam tikrai korupcijai - iš ko noriu, išieškau, kam noriu, skolą nurašau. Įžvelgiu čia dar vieną pavojų: kai dėl kelių litų baudos po žmonių asmenines sąskaitas ims naršyti mokesčių inspekcija, greitai gali atsirasti ir kitų inspekcijų ir tarnybų, kurioms bus suteiktos panašios teisės. Čia jau prigimtinis valdžios siekis - įkėlė vieną koją, įkels ir kitą...

Parengta pagal dienraštį "Respublika"