Teisingumo ministerija po ilgų diskusijų su Antstolių rūmais keičia skolų išieškojimo tvarką bei procesą. Pasak teisingumo ministro, skolų išieškojimo procesas bus pigesnis, o antstoliai negalės piktnaudžiauti nepagrįstai skaičiuodami išlaidas ir atlikdami nebūtinus, neekonomiškus vykdymo veiksmus.
„Lietuvos žmonės, kuriuos yra užgulusi sunki skolininko našta, galėtų anksčiau išeiti iš skolų liūno ir taip pradėti gyvenimą nuo naujo lapo. (...) Todėl po labai sunkių, bet konstruktyvių diskusijų su Antstolių rūmais parengėme naują tvarką ir atpiginsime visą skolų išieškojimo procesą. Išlaidų skaičiavimas bus aiškesnis, skaidresnis, galimos maksimalios vykdymo išlaidos bus žinomos skolininkui iš anksto. Tai apribos galimybę piktnaudžiauti nepagrįstai skaičiuojant išlaidas ir atliekant nebūtinus, neekonomiškus vykdymo veiksmus“, - teigė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Pasak jo, analizė rodo, kad kai kurie antstoliai padaro perteklinių procedūrinių žingsnių, priskaičiuoja išlaidų už veiksmus, kurie net nebuvo atlikti, arba kurie nebuvo būtini atlikti.
,,Todėl mes naujoje tvarkoje naikiname visas papildomas išlaidas, išskyrus išlaidas trečiosioms šalims už pašto išlaidas, banko išlaidas“, - sakė teisingumo ministras.
E.Jankevičius sako, kad šiuo metu dažnas atvejis, kai viena nedidelė šešiasdešimties eurų skola virsta trijų šimtų eurų skola. Taip atsitinka dėl to, kad priskaičiuojamos papildomos išlaidos.
„Pavyzdžiui, iš to paties skolintojo išieškodami kelias skolas visais atvejais antstoliai kreipiasi į „Sodrą“, nors vienos informacijos ir vieno kreipimosi užtektų. Arba antstoliai, išieškodami mažas skolas, ieško skolintojo turto visuose įmanomuose registruose kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. (...) Iš ypač mažų skolų turinčiųjų antstoliai negalėtų išvaržyti šio rasto turto, bet vis tiek tikrina“, - sakė teisingumo ministras.
Taip pat tikrinama informacija, ar skolininkas kaupia pensiją antros pakopos pensijų fonde, ir priimamas sprendimas areštuoti turtines teises į tokią pensiją, nors skolos suma nėra didelė, o skolininkas pensijos amžių pasieks tik po keliasdešimt metų.
„Norime ir skolintojus skatinti kuo greičiau apmokėti savo skolas, kad ir jie nevilkintų proceso. Todėl yra numatyta, kad skolą sumokėjus per šešis mėnesius, išieškojimo procesas kainuotų du ar tris kartus pigiau“, - teigė E.Jankevičius.
Siekiant paskatinti skolininką nevilkinti išieškojimo proceso ir greičiau atsiskaityti, taip pat užtikrinti antstoliui galimybę gauti apyvartinių lėšų vykdymo veiksmams atlikti, pusę būtinų vykdymo išlaidų atitinkanti suma būtų pridedama ir už antrus bei trečius vykdomosios bylos vykdymo metus. Ši būtinų vykdymo išlaidų suma būtų galutinė ir nedidėtų, jeigu išieškojimas būtų vykdomas ilgiau nei trejus metus.
Sumažinamos ir antstolių būtinosios vykdymo išlaidos išieškant dideles skolas. Pavyzdžiui, nuo 14,5 tūkst. iki 29 tūkst. eurų skolos būtinos vykdymo išlaidos bus 180 eurų (buvo 239,98 euro), o didesnės kaip 29 tūkst. eurų skolos būtinos vykdymo išlaidos bus 220 eurų (buvo 399,97 euro).
Antstolių rūmų prezidentės Ingos Karalienės komentaras:
Antstoliai vykdo sudėtingas priverstinio pobūdžio funkcijas, kurios visame pasaulyje yra nepopuliarios. Tačiau dėl to negali būti menkinama jų reputacija. O grėsmės reputacijai šaltinis yra ir nepakankamai aiškus reglamentavimas. Viena vertus, įstatymas įpareigoja antstolį imtis visų priemonių kuo skubiau realiai įvykdyti sprendimą. Antra vertus, nėra reglamentuota, kiek konkrečių veiksmų antstolis turi atlikti išieškodamas skolą. Antstoliai taiko išieškojimo priemones individualiai ir kai kuriais atvejais tai vertinama kaip piktnaudžiavimas.
Neturint aiškaus ekonominio pagrindimo ir nustačius chaotiškus įkainius, gali sumažėti sprendimų vykdymo efektyvumas. Tai gali sukelti išieškotojams labai nepalankių pasekmių.
Šiuo metu Lietuvos antstoliai kreditoriams sugrąžina apie 35 proc. reikalaujamų skolų.
Antstolių rūmų prezidiumo narės Svetlanos Kastanauskienės komentaras:
Manau, ateinantis laikotarpis bus sunkus. Antstoliai privalo išlaikyti biurus, mokėti atlyginimus darbuotojams, užtikrinti, kad biure būtų tinkama įranga, būti apsidraudusiais civiliniu draudimu. Be viso šito, svarbu atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Išieškojimo pajamos subsidijuodavo tuos klientus, kurie mokėti neišgali ar jiems taikomos nuolaidos: neįgalūs žmonės, senjorai ir pan. Be to, antstoliams vykdymo išlaidų nemoka valstybė, jei išieškotojas valstybė, mes tai privalome vykdyti savo lėšomis. Atsisakyti vykdyti gautą vykdomąjį raštą antstolis neturi teisės. Reikia pastebėti, kad jei atliktas vykdymas, tai visiškai nereiškia, kad bus gauti pinigai, jei žmogus buvo ar yra nemokus. Viską susumavus, dalį savo darbo mes dirbame nemokamai ir net nuostolingai.
Sunku pasakyti, kaip seksis dirbti priėmus naują tvarką, bet gali būti, kad teks atleisti darbuotojus, darbų tempas gali sulėtėti. Paprasčiau tariant, lazda gali atsisukti antru galu, nes antstoliai tiesiog nesusidoros su darbais.