respublika.lt

2018 rugpjūčio 22, trečiadienis

Antstoliai turtus kraunasi iš skurdonuotraukos (13)

2018 gegužės mėn. 08 d. 07:09:55
Lina VYŠNIAUSKIENĖ

Vaikystėje tėvai mėgdavo gąsdinti: „Jei neklausysi, ateis baubas, įkiš į maišą ir išsineš“. Nemažai daliai gyventojų toks baubas yra antstolis. Esant dabartinei tvarkai, keliasdešimties eurų skola su išlaidomis antstoliui gali išaugti iki kelių šimtų. Negana to, kreditorius gali dirbtinai „išauginti“ skolą, kurios daugelis, ypač mažiausias pajamas turintys gyventojai, tiesiog nepajėgia sumokėti.

 

Sumažinus įkainius antstoliai nuskurstų?

Antstoliai iš esmės vykdo individualią veiklą. Tad savo pajamas jie turi pateikti tik „Sodrai“. Vis dėlto jau paviešinta, kad vidutinės antstolio mėnesio (!) pajamos yra apie 10 tūkst. eurų. Buvęs teisingumo viceministras Justas Pankauskas patikino, kad tai yra antstolio pajamos, atskaičius išlaidas (nuomai, darbuotojų atlyginimams ir pan.).

2012 m. antstoliai išsikovojo „auksinę“ Antstolių įstatymo pataisą, pagal kurią įkainiai derinami ne tik su Finansų ministerija, bet ir su Antstolių rūmais. Tad galima sakyti, kad jie patys reguliuojasi įkainius, nors juos pasirašo teisingumo ministras.

Antstoliai gauna trijų rūšių pajamas. Pirma - tai tvirtai nustatytos būtinosios administravimo išlaidos. Jos siekia nuo 12 (kai skola neviršija 2,9 euro) iki 399,97 euro (kai skola yra didesnė nei 28 962 eurai). Antroji rūšis - bylų administravimo papildomos išlaidos. Pavyzdžiui, beveik bet kurio dokumento - raginimo, patvarkymo, nurodymo - parengimas kainuoja du eurus. Nors tie dokumentai yra tipiniai, juose reikia įrašyti asmens duomenis, skolos sumą ir pan.

„Kodėl imamos būtinosios administravimo ir papildomos administravimo išlaidos? Mokama du kartus! O juk išieškojus skolą antstolis dar gauna atlygį“, - piktinosi advokatė Ingrida Krolienė. Tiesa, jei išieškota suma yra iki 2,9 euro, tai antstolis tegauna 8 eurus, bet nuo 289,62 eurų skolos atlygis jau skaičiuojamas procentais. Iš skolos nuo 28 962 eurų antstolis gauna 4 proc. Taigi jei žmogus skolingas 100 tūkst. eurų, būtinasis administravimo mokestis antstoliui - 400 eurų. Atlygis - 4 tūkst. eurų. Pridėkime papildomas administravimo išlaidas ir gausite daugiau kaip 5 tūkst. antstolio gautų eurų.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė teigia, kad visos trys sudėtinės įkainių dalys susietos su faktinėmis antstolių darbo išlaidomis. Būtinosiomis administravimo išlaidomis atlyginama už darbą užvedant vykdomąją bylą ir privalomai ją archyvuojant po užbaigimo.

„Antroji dalis - administravimo papildomos išlaidos, tai antstolio patvarkymų surašymas ir siuntimas, apribojimų turtui taikymas ir naikinimas, išieškotų lėšų paskirstymas ir kiti veiksniai, kurių reikia, kad procesas judėtų.

Trečioji dalis - atlygis antstoliui arba sėkmės mokestis. Jis realiai gaunamas tik maždaug trečdalyje bylų - kai pavyksta skolą ar jos dalį realiai išieškoti. Kadangi du trečdaliai skolininkų yra nemokūs, tuos procesus antstoliai užbaigia negaudami atlygio“, - savo atsakyme rašo I.Karalienė.

Teisės aktais skolininkai tiesiog terorizuojami

Nuo antstolių labiausiai nukenčia finansiškai silpniausia visuomenės dalis. Neretai žmogus neturi iš ko susimokėti net palyginti nedidelės baudos - 20-50 eurų. Pavyzdžiui, 300 eurų gaunančiam pensininkui tai - didžiulė suma. Paskaičiavus matyti, kad įsikišus antstoliui suma papildomai išauga dar maždaug 80 eurų. Pridėkime kapsinčius delspinigius. Savo pajamų pensininkas nuslėpti negali, nes jas gauna iš valstybės, tad jam kas mėnesį nuskaičiuojama 50 proc. gaunamų lėšų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo metu Seime įregistruota pataisa, kuri leistų nuskaičiuoti tik tas pajamas, kurios viršija 238 eurų ribą - pragyvenimo krepšelį.

Seime artimiausią savaitę turi būti svarstoma ir kita pataisa. Seimo narys Petras Gražulis siūlo papildomų administravimo išlaidų dydį reguliuoti, atsižvelgiant į skolos dydį - ne daugiau 10 proc. nuo skolos sumos. Taip būtų išvengta piktnaudžiavimo siuntinėjant nereikalingus raštus.

Kita skolininkų bėda - skolų dirbtinis auginimas. Dabar į teismą dėl skolos išieškojimo galima kreiptis per dešimt metų. Po teismo sprendimo dėl jo vykdymo galima kreiptis per penkerius metus. Visą tą laiką kapsi delspinigiai. Tempdamas metų metus kreditorius taip kelių šimtų eurų skolą gali padidinti iki kelių tūkstančių. Šiuo metu įregistruota pataisa, kuria šie terminai būtų sutrumpinti.

Tačiau antstoliai neseniai vykusio apskritojo stalo diskusijoje piktinosi, kad politikai siūlo lengvatas skolininkams. Esą antstoliams ir taip nepavyksta išieškoti didelės skolų dalies. Pavyzdžiui, iš socialinių pašalpų skolos neišieškomos. Arba - valstybinės institucijos už administracinių baudų išieškojimą avansinių administravimo išlaidų nemoka, tad jas padengti tenka patiems antstoliams. Pasiklausius atrodo, kad skolininkai gyvena kaip rojuje - nemoka niekam ir jaučiasi kuo puikiausiai, o štai antstoliams - vienas vargas.

 

VŽ komentarai

Seimo narys Andrius Palionis: „Įregistravome pataisą, kuria skolininkai būtų labiau apsaugoti. Pavyzdžiui, skolininko apskundimo teismui terminą siūlome trumpinti iki dvejų metų. Kreditorius turėtų mažesnę galimybę dirbtinai didinti skolą. Be to, siekiame, kad tuomet, kai skolininkas pripažįsta skolą, tik neturi galimybių jos sumokėti, galima būtų, netrukdant teismo ir trumpinant procedūras, kreiptis tiesiai į antstolį ir susitarti dėl skolos grąžinimo galbūt dalimis. Tiesa, Seimo teisės departamentas savo išvadose rašo, kad tai prieštarauja Konstitucijai (Konstitucija numato, kad Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo tik teismas - aut. past.), bet gal įmanoma kokia nors išeitis.“

 

Seimo narys Naglis Puteikis:  „Visi iki šiol buvę teisingumo ministrai labai karštai mylėjo antstolius. Ne kartą teikiau įvairias pataisas, mažinančias antstolių privilegijas, bet jos būdavo atmetamos. Įkainiai dideli, be to, antstoliai žino daugybę būdų, kaip padidinti, pavyzdžiui, administravimo išlaidas. Yra puiki galimybė piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, kas mėnesį siųsti užklausas į visus bankus, taip neva tikrinant skolininko turtinę padėtį; nuolat siuntinėti dokumentus adresu, kurį asmuo deklaravęs, bet negyvena; kiekvieną patvarkymą rengti ir siųsti atskirai, nors juos galima sujungti į vieną. Esu užregistravęs kelias pataisas. Pavyzdžiui, kad, esant mažai skolai, antstoliai negalėtų iš žmogaus atimti buto.“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (13)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GINKLAI: Izraelio vyriausybė leis šimtams tūkstančių piliečių įsigyti ginklus. Remiantis naujomis taisyklėmis, leidimo laikyti ginklą galės prašyti iki 600 000 izraeliečių - iki šiol šis skaičius buvo 140 000.
  • TAIFŪNAI: Japonijos link artėja iš karto du taifūnai; nacionalinė meteorologijos tarnyba perspėjo dėl smarkių liūčių, stipraus vėjo ir didelio bangavimo.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar jums teko kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą?

balsuoti rezultatai

Ar dalyvaujate klasės susitikimuose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13   +17 C

   +6  +13 C

 

   +11  +15 C

  +20  +23 C

   +21  +23 C

 

   +25  +27 C

  7-11 m/s

  1-2 m/s

 

    2-4 m/s

 

reklama
Ukis 2018