respublika.lt

Amžiaus statybos baigtos

(0)
Publikuota: 2018 birželio 27 10:00:26, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 9 nuotr.
Valdovų rūmų statybos 2004 m. Redakcijos archyvo nuotr.

Valstybės dieną Valdovų rūmai pagaliau švęs atkūrimo pabaigtuves. Iškilmes tiesiogiai transliuos televizija, Valdovų rūmų prieigose vyks nemokami renginiai, pačiuose Valdovų rūmuose esą nestigs staigmenų, kurias iškilmių organizatoriai nutyli. Neakcentuojama ir Valdovų rūmų statybų kaina. Ir nenuostabu, nes joms, kartu su vidaus įranga, baldais ir panašiai, išleidome per 100 mln. eurų!

 

Parlamentarai, kasmet tvirtindami kitų metų biudžetą, mėgdavo pabandyti pritraukti pinigų į savo apygardą. Kad įtiktų saviems rinkėjams. Bene dažniausia nurodomas šaltinis būdavo siūlymas kiek sumažinti Valdovų rūmų statybų finansavimą. Dabar šis šaltinis iki galo išseko, liepos 6-ąją statybos pagaliau bus užbaigtos oficialiai.

Idėją atstatyti Lietuvos valdovų rūmus 1988 m. pasiūlė Lietuvos kultūros fondas, jų atkūrimui lėšas rinko Valdovų rūmų paramos fondas. Tačiau didžiausias šios idėjos palaikytojas buvo prezidentas Algirdas Brazauskas, kurio mirties metines Lietuva minėjo vakar.

„Kai kas Valdovų rūmų atstatymą siejo su mano asmeniu. Buvau ir esu didelis šių rūmų atkūrimo entuziastas, noriu, kad jie tarnautų ateities kartoms. Tačiau pradėti atstatymo darbus buvo ne mano, o visų atgimstančios Lietuvos žmonių projektas. Tautos išrinktas Seimas, Vyriausybė ir prezidentas priimtais dokumentais tik pakurstė atkūrimo pradžią“, - kalbėjo A.Brazauskas.

1987 m. buvo pradėti Valdovų rūmų teritorijos tyrimo darbai, o atkūrus Nepriklausomybę, šiems darbams kasmet buvo skiriama lėšų. Keliolika metų rūmų pamatai ir išlikusios mūrų liekanos buvo kruopščiai tiriamos, o vėliau reikėjo apsispręsti, ką daryti su jomis.

Po daugelio aptarimų su Lietuvos ir užsienio mokslininkais, visuomenės diskusijų buvo nutarta Valdovų rūmus atstatyti, šią idėją 2000 m. spalį Seimas netgi įteisino specialiu įstatymu. Įstatyme numatyta Valdovų rūmus atkurti iki 2009 m. - Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus. Tačiau kaip matome dabar, darbai gerokai užsitęsė, nors nebaigtuose rūmuose dar 2009 m. įkurtas Lietuvos nacionalinis muziejus.

Rūmų atkūrimą įteisinus įstatymiškai jis tapo ginčų ir nesusikalbėjimo objektu, visuomenė pasidalijo į šalininkus ir priešininkus. Beje, priiminėjant įstatymą prieš 18 metų parlamentaras Andrius Kubilius plenarinių posėdžių salėje išpranašavo: „Niekas nesuskaičiavo, kiek tai kainuos, aš nemanau, kad tokį sprendimą galima priimti šitokiu būdu. Iš tikrųjų bijau, kad bus taip, kaip su daugeliu kitų statybų: jos bus pradėtos, tačiau niekas nesuskaičiavo, kiek reikės pinigų.“ O jų reikėjo tikrai labai daug - apie 106 mln. eurų. Ir iki dabar dar yra nemažai tokių, kurie mano, kad tai Lietuvai - per didelė prabanga. Tiesa, taip mano ne visi.

Štai Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas tvirtina, kad idėja atstatyti Valdovų rūmus iš tikrųjų pasiteisino.

„Manau, rūmai rado savo vietą Lietuvoje. Nepaisant išankstinės kritikos, jie pasiteisino. Rūmai yra matomi, efektyviai dirba, tai yra vienas populiariausių muziejų. Nesiimsiu komentuoti, kiek rūmai yra autentiški, čia reikia specialistų klausti. Tačiau jie atkurti remiantis daugiau nei vienu šaltiniu“, - tvirtino R.Petrauskas.

Situaciją komentuoja eksparlamentarė, architektė-restauratorė Aurelija Stancikienė:

„Ar 106 mln. eurų rūmų atstatymui nėra per daug? Manau, ne veltui jie buvo vadinami vienu iš korupcinių objektų. O dėl jų reikalingumo... Manau, ambicingus projektus galima įgyvendinti tik tada, kai yra išgelbėti unikalūs, autentiški objektai ir nebėra ką gelbėti. Lietuva garsėjo savo dvarų gausa, jų turėjome per 4 tūkst., o dabar beišlikę apie 400, ir tai daugumos būklė yra tragiška. Unikalūs objektai nyksta akyse, o pinigus mėtome tuščioms ambicijoms. Ką mes turime? Kai įeiname į Valdovų rūmus, reikia ilgai ilgai eiti kažkokiomis katakombomis, kol prieiname iki reprezentacinių salių. Argi čia Valdovų rūmai? Vienas latvių parlamentaras manęs per priėmimą Latvijoje paklausė, kada mes baigsime rūmų statybas. Pasakiau, kad jau baigėme. Olatvis perklausė: „Visada ir reikės eiti tomis katakombomis?“ Kur čia ta reprezentacija, kai iki jos reikia taip ilgai eiti?“ - retoriškai klausė A.Stancikienė.

Architektės-restauratorės teigimu, kritikuotinų dalykų yra labai daug.

„Įgyvendinant Valdovų rūmų ambicijas Katedros aikštėje buvo taip išjudinta žemė, kad ne tik katedroje atsirado papildomi skilimai, trūkimai. Tai, kas atsitiko su Gedimino kalnu, irgi yra padarinys tų baisių polių, kuriuos kalė, gręžė tam, kad padarytų Valdovų rūmų pamatus. O dabar slenka kalnas“, - tvirtino buvusi Seimo narė.

A.Stancikienė nesistebi milžiniškomis išlaidomis rūmų statyboms ir primena, kad tokių statybų būta ne vienų.

„Todėl, kad mūsų didelės kišenės. Štai estai nuostabų Nacionalinį istorijos muziejų pasistatė už 50 mln. eurų. Su visa įranga, su viskuo. Prancūzai projektavo, todėl turbūt nebuvo tiek daug vadinamųjų „otkatų“, kiek būna Lietuvoje. Pas mus viskas taip pabrangsta, kad tokį patį muziejų tikriausiai pasistatytume už 500 mln. eurų. Arba prisiminkime Nacionalinio stadiono statybas. Ką turime? Griaučius. Pas mus tie milijonai eurų atrodo tokia smulkmė, kad, jei pastatas nekainuoja milijono, tai jau nerimtas objektas“, - kalbėjo A.Stancikienė.

Architektė-restauratorė stebėjosi ir milžiniškomis kainomis įrenginėjant Valdovų rūmus.

„Mane stebina neveikiančios krosnys, kainavusios po 350 tūkst. litų. Arba, ar tikrai kvadratinis metras grindų plytelių turėjo kainuoti 2 tūkst. litų? Tokį klausimą kėlėme, kai dirbau Seime. Ar tikrai kv.m turėjo kainuoti 2 tūkst. litų, kai žmonės pensijas gaudavo 600-700 litų? “, - stebėjosi A.Stancikienė.

***

Valdovų rūmai - ne vienintelis objektas, kurio statybą galima pavadinti amžiaus statyba. Jiems savo kaina ne ką nusileidžia naujasis Valstybės saugumo departamento pastatas (VSD) sostinės Pilaitės rajone. Pastarąjį gaubia paslaptys.

2002 m. pradėtas statyti saugumiečių pastatas galutinai užbaigtas bus tik 2020 m., nors didelė dalis pareigūnų jame jau dirba. Iki 2013 m. apie VSD pastato kainą viešai iš viso nebuvo kalbama. Tik 2013 m. spalį VSD atidengė paslapties skraistę. To gal ir nebūtų darę, bet tuometinė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė per susitikimą su tuometiniu VSD šefu Gediminu Grina sužinojusi, kad iki susitikimo su pastaruoju dienos pastatui išleista per 300 mln. litų (apie 87 mln. eurų).

VSD išplatino pranešimą, esą tokia informacija - netiksli. Neva iki 2013 m. spalio VSD komplekse padaryta darbų už 123,8 mln. litų (35,9 mln. eurų), o iš viso pastatas su naujausiomis technologijomis, archyvavimo įranga, apsaugos sistemomis, baldais kainuos apie 278 mln. litų (80,5 mln. eurų).

O beveik tris dešimtmečius „statomam“ nacionaliniam stadionui vien per paskutinį „statybų“ etapą išleidome apie 100 mln. litų (apie 29 mln. eurų), tačiau iki šiol teturime griaučius, kurie veikiausia nebebūtų tinkami net jei ir vėl tęstume statybas. Tarp amžiaus statybų negalima nepaminėti ir Nacionalinio operos ir baleto teatro. Vien jo scenai, pramintai „auksine“, išleidome apie 15 mln. eurų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s