1 nuotr.Vakar Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pritarta kai kurioms įstatymo pataisoms, susijusioms su alkoholio prieinamumo mažinimu. O ten: siūlymai jaunesnių nei 20 metų asmenų neįleisti į alkoholio parduotuves, legalaus vartojimo amžiaus didinimas, pardavimo laiko mažinimas, privalomas pirkėjų filmavimas, draudimas prekiauti lauko kavinėse ir visas sąrašas kitų draudimų. Pradedi manyti, kad Seime dirba tik šventieji. Nors kiekvienais metais girdime, kaip vienas ar kitas politikas padaugino viešame renginyje, kovoja su alkoholizmu, galiausiai kažkas įsivelia į sekso skandalus. Gal ir jiems reikėtų parašyti elementorių, kaip dera elgtis būnant Seimo nariu.
- Ar dar galima rimtai kalbėti apie alkoholio prieinamumo mažinimą, ar sunkiai suvokiami politikų draudimai jau pavertė šią temą visiška parodija? - „Vakaro žinios“ paklausė psichologo Gedimino NAVAIČIO.
- Problema turbūt yra ta, kad reikia kalbėti ne apie atskirą veiksmą, o apie visumą, apie tamsumą, kuri vis labiau ir labiau užgula Lietuvą. Visos šios taisyklės yra sunkiai suvokiamos, bet vis labiau aiškėja, kad jų paskirtis ir nėra ką nors daryti su alkoholiu. Jų paskirtis tėra politiškai suskaldyti visuomenę ir tokiu būdu sukurti savo politinių rėmėjų grupę. Nes jeigu mes norime pokyčių, mūsų tikslas turėtų būti suvienyti visuomenę, kad ji telktųsi dėl permainų, bet jeigu tikslas yra išlaikyti arba užimti valdžią, tuomet veikimas tampa visai kitoks ir pradedamos siūlyti bet kokios radikalios idėjos.
Įsivaizduokime, kad mes kartu su jumis dabar imtume ir sugalvotume Lietuvoje grąžinti mirties bausmę. Apie 10 proc. žmonių palaikytų mūsų idėją. Tuomet liktų vienintelis klausimas: ar atsiras finansinis rėmimas, kad mums pavyktų tuos 10 proc. žmonių sutelkti balsuoti už mus. Jei pavyktų, būtume tikrai įtakingi politikai. Kaip tik tokiu žvilgsniu pažvelgę į dabartinę situaciją, matome, kad jokio bandymo išspręsti girtavimo problemą Lietuvoje tikrai nėra.
Todėl ir matome ypatingą pasipūtimą. Nes jiems svarbu kovoti ir visai nesvarbus rezultatas. Todėl jie ir siūlo priemones, kurios negali turėti jokio poveikio. Nes tų priemonių tikslas visai kitas - taip siekiama sukiršinti visuomenę.
- Ar tikėtina, kad tarp suburtų politinių rėmėjų gali atsirasti ir verslo atstovų, turinčių savo interesų?
- Be abejo. Manyčiau, kad net jei ir netiesiogiai, bent jau buvusius sprendimus degtinės gamintojai turėjo paremti. Nes jeigu vynas ir alus prilyginamas degtinei, tuomet tie, kurie tikrai geria be saiko, turi persiorientuoti į degtinę. Todėl sąvoka „kultūringas vartojimas“ pseudokovotojams yra labai neparanki, jie visaip bando ją paneigti ir išstumti iš mūsų kasdieninio žodyno, įpiršdami mums nuomonę, kad bet koks alkoholis yra blogis. Kai blogis yra nekontroliuojamo vartojimo pasekmės.
- Ar dažnas paprastas pilietis supranta, kad po skambiais kovos su per dideliu alkoholio vartojimu šūksniais slypi visai kiti tikslai, neduosiantys taip afišuojamų rezultatų?
- Ne, bet ir tikslas juk nėra pasiekti visuomenės palaikymą. Be to, tokias pačias tendencijas iš politikų pusės matome ir daugelyje kitų sričių: universitetų naikinimas, švietimo reformos, smūgis vidurinei klasei su PVM šildymo lengvata. Juk tai iš viso turėtų būti skandalas - kylančios ekonomikos situacijoje kibinti mokestį, kuris paliečia didžiąją dalį vidutines pajamas gaunančių žmonių. Juk bomžo tai nepalies, nes jam jau buvo pasakyta, kad jo laukia kompensacija. O tai dar kartą atskleidžia bendrą tendenciją - bomžas ir oligarchas visuomet susivienija prieš vidurinę klasę. Nes bomžas pavydi tai klasei, o oligarchas negali pakęsti jos, nes pavydi laisvam žmogui. Ši tendencija paliečia ir alkoholio prieinamumo mažinimo klausimą. Štai kam naudingas lauko kavinių uždarymas? Tokia idėja gali patikti tik prasigėrusiam kaimiečiui, kuris nesėdi lauko kavinėje, bet pavydi miestiečiui, kuris gali sau tai leisti.
- O kas būtų, jei sudarytume ir Seimo nario įstatymų sąrašą, tarp kurių atsidurtų taisyklės „negerk“, „nevok“, „nesupainiok interesų“, „nešvaistyk rinkėjų pinigų“?
- Diskutuodamas galėčiau pasvarstyti, kas būtų, jei įvestume tokias taisykles. Ką Seimo nariai daro blogai? Linksmina mus sekso nuotykiais. Lietuva kaip tik yra unikali pasaulyje, turėdama tris politinius sekso skandalus, į kuriuos buvo įsivėlę Saulius Stoma, Gintaras Steponavičius ir Kęstutis Pūkas, nors visi trys politiniai skandalai buvo be sekso.
Kitas nusikaltimas: Seimo nariai važinėja ne tokiais automobiliais. Tai persodinkime Seimo narius ant dviračių ir įveskime celibatą. Kas iš to bus? Tuomet jau minėtas bomžas galės laikinai pasidžiaugti, bet jo gyvenimas dėl to nepagerės. Todėl reikia suprasti, kad ir su alkoholio draudimu susiję veiksmai nėra skirti visuomenės gyvenimui gerinti, jie skirti pačiai tamsiausiai visuomenės daliai pasidžiaugti. O kai tik ji pradės galvoti, ar tikrai nuo to visuomenė gali būti laimingesnė, visa ši strategija tuojau pat subliūkš kaip tuščias muilo burbulas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
