Antrąjį ketvirtį bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 263 eurai, praneša Statistikos departamentas.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) šių metų antrąjį ketvirtį sostinės regione buvo 1437,9 euro, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione - 1175,4 euro.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sostinės regione per ketvirtį padidėjo 1,9 proc., Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione - 2,3 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį padidėjo visose apskrityse - nuo 1,2 proc. Panevėžio iki 3 proc. Šiaulių apskrityje.
Antrąjį metų ketvirtį didžiausią - 1437,9 euro - bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai - 1003,4 euro - uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.
Didžiausią bruto darbo užmokestį - 1483,3 euro - gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai.
Mažiausiai (903,1 euro) uždirbo Kalvarijos savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 1,6 karto mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybėje (atotrūkis sudarė 580,2 euro).
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse - nuo 2,4 proc. Tauragės rajone iki 12,9 proc. Lazdijų rajone.
Šešėlio grimasos
Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto tyrimo duomenimis, įsitraukimas į šešėlinę ekonomiką labiausiai priklauso nuo žmonių finansinės situacijos ir to, kiek jie pateisina šešėlį. Tyrimas parodė, kad tuo atveju, jei žmogus savo gaunamas pajamas vertina gerai, tikimybė, kad jis pirks prekes ar paslaugas nelegaliai, yra 39 proc. mažesnė.
Jei žmonės savo finansinę padėtį vertina gerai, tikimybė, kad jie pirks nelegalias cigaretes ir alkoholį, sumažėja 36 proc., nelegalų kurą - 45 proc., palyginti su tais, kurie savo finansinę situaciją vertina nepalankiai.
„Kai gyventojų pajamos turi tokią didelę reikšmę šešėlio paplitimui, akivaizdu, kad norint ekonominę veiklą iš jo ištraukti, reikia orientuotis į tai, kaip padaryti, kad legaliai veikti būtų lengviau. Dabar dauguma valdžios taikomų priemonių tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse orientuotos į tai, kaip geriau identifikuoti ir pagauti pažeidėjus. Nemaža dalis taikomų priemonių tik didina mokesčių ar reguliavimo naštą, o būtent ši našta ir yra pirminė priežastis, kuri stumia žmones į šešėlį“, - teigia instituto viceprezidentas, tarptautinio šešėlinės ekonomikos tyrimo vadovas Vytautas Žukauskas.