A.Kubilius griebėsi šantažo

Garantijų karpymams jau pasirengta

Pirmadienį „Sodros“ fondo valdyboje išvažiuojamąjį posėdį surengęs Ministrų kabinetas rimtai prakalbo apie Darbo kodekso liberalizavimą.

Prabilta ne šiaip sau - pasirodo, yra parengti ir projektai, kuriais siūloma vietoj 28 kalendorinių dienų įteisinti 20 darbo dienų atostogas per metus, maksimali išeitinė kompensacija turėtų būti keturių mėnesių atlyginimo dydžio, darbdavys, prieš atleisdamas darbuotoją iš darbo, jį įspėtų prieš 3, o ne prieš 4 mėn., kaip yra šiuo metu.

Taip pat svarstoma galimybė nutraukti darbo sutartį darbuotojui sulaukus 65 metų bei leisti sudaryti terminuotas darbo sutartis su nuolatinį darbą dirbančiais asmenimis. Tuomet juos atleidus kompensacijos būtų tik minimalios.

„Rūpi, kad Lietuvos žmonės turėtų daugiau darbo vietų, kad Lietuvos verslas kurtų daugiau darbo vietų, žmonės galėtų įsidarbinti ir kartu, kad tos darbo vietos būtų geriau apmokamos“, - valdžios siekį pasotinti vilką ir išsaugoti sveiką avį deklaravo premjeras Andrius Kubilius.

Dangstosi Europos pavyzdžiu

Ministras pirmininkas rėmėsi mistiniais tyrimais, esą įrodančiais, kad nesubalansuotas MMA didinimas gali sumažinti darbo vietų skaičių iki 5 proc. O norint, kad taip nebūtų, reikia sudaryti patogumų verslui kurti naujas darbo vietas. Vienintelė išeitis, kurią pavyko sugalvoti Vyriausybei, - darbo santykių lankstumas.

„Darbo santykių lankstumo didinimas yra viena iš esminių sąlygų, kad Lietuvoje rastųsi daugiau darbo vietų, o atitinkamai kiti sprendimai, įskaitant ir dėl minimalios algos, gali padėti pasiekti, kad tos darbo vietos būtų geriau apmokamos“, - dėstė A.Kubilius.

Jis kategoriškai nesutiko, kad tokiu būdu bloginamos sąlygos darbuotojams - esą panaši lanksčių darbo santykių praktika jau seniai įgyvendinama daugelyje Europos valstybių.

Įžvelgė šantažą

Profesinės sąjungos Vyriausybės pasiūlymus keisti Darbo kodeksą vertina kaip šantažą.

„Ganėtinai sunku rimtai vertinti tuos pakeitimus, nes jie yra pateikiami ne kaip reikalingi pakeitimai, o beveik šantažo forma - kad jeigu jūs norite didesnės algos, jūs turite liberalizuoti Darbo kodeksą“, - vakar sakė Lietuvos Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Jo teigimu, profsąjungos Vyriausybei siūlė savo variantus, nepabloginančius darbuotojų padėties, tačiau į juos atsižvelgta nebuvo. Pasak A.Černiausko, jeigu siūlomos pataisos bus priimtos, Lietuvos darbo rinkoje susidarys tokia pat problemiška situacija kaip Baltarusijoje.

Varo iš Lietuvos

Pasak Seimo opozicijos lyderio Algirdo Butkevičius, konservatoriai dar kartą įrodė, kad jiems rūpi ne žmonės, bet skaičiai.

Anot jo, nors Trišalė taryba jau seniai kalbėjo, kad MMA didinti reikia, tačiau konservatorių Vyriausybė iki šiol įrodinėjo, kad tai bus nepakeliama našta biudžetui.

„Dabar konservatoriai pasirengę šokti pagal liberalų dūdelę?“ - stebėjosi A.Butkevičius.

Politiko įsitikinimu, minėtosios sąlygos nesusijusios su konkrečia problema - pinigų stygiumi biudžete.

„Peršasi viena išvada - MMA iki šiol nedidinta specialiai, kažko siekiant. O darbo santykių liberalizavimo reikalavimai mainais už keliasdešimt litų, kurių žmonės realiai net nepajus, darosi panašūs į šantažą. Toks požiūris į dirbančiuosius dar kartą verčia susimąstyti, kuo ši Vyriausybė labiau rūpinasi - išlikimu ar išnykimu. Juk kiekvienas tokio tipo Vyriausybės pasisakymas tik dar labiau skatina Lietuvos gyventojus emigruoti, darbo ieškoti ten, kur žmogus labiau vertinamas“, - mano Seimo opozicijos lyderis.

Seimas gali spręsti pats

Darbuotojų socialinių garantijų aukojimui mainais į papildomus 50 litų prie MMA nepritaria ir valdančiajai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis parlamentaras, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.

Jis įregistravo įstatymo pataisą, kuriai įsigaliojus ne Vyriausybė, o pats Seimas spręs MMA didinimo klausimus. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką Vyriausybė MMA klausimą gali svarstyti tik gavusi Trišalės tarybos teikimą.

„Mano įregistruotame Darbo kodekso 187 straipsnio įstatymo pakeitimo projekte nurodoma, kad Seimas plenarinėje pavasario sesijoje, atsižvelgdamas į demografinius, infliacijos ir kitus ekonominius šalies rodiklius, savo ruožtu gali keisti minimalaus atlyginimo dydį. Kitaip tariant, MMA klausimas kasmet turėtų būti svarstomas Seimo pavasario sesijoje ir priimamas sprendimas jį didinti arba nedidinti, atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją“, - teigė R.J.Dagys.

Pasak jo, jei pataisa būtų priimta greitai, MMA Seimas galėtų nustatyti dar šioje Seimo pavasario sesijoje.

„Per mažas skirtumas tarp MMA ir socialinių išmokų dydžių neskatina socialines pašalpas gaunančių asmenų siekti darbinės veiklos. Todėl ir šiuo požiūriu būtina peržiūrėti MMA dydį“, - mano R.J.Dagys.

- Ar MMA didinimas yra ekonominis žingsnis, ar tik priemonė prieš rinkimus pažaisti politiką? - teiravosi „Respublika“ ekonomisto, VU profesoriaus Jono ČIČINSKO.

- Stambusis verslas buvo už MMA didinimą, nes jie moka šiek tiek didesnes algas. Jis tai vertina kaip galimybę padidinti produkcijos paklausą, nes gavus didesnes algas žmonių ūpas pakils, jie vartos daugiau. Vyriausybė priešinosi, neva tai padidins biudžeto išlaidas. Bet, man regis, viešajame sektoriuje minimalias algas gauna mažiau darbuotojų nei, pavyzdžiui, provincijoje dirbančiose smulkiose ir vidutinėse įmonėse. MMA didinimas gali pasunkinti gyvenimą toms mažoms provincijos krautuvėlėms, lentpjūvėlėms ir kitoms dirbtuvėlėms.

- Ar politikų siūlymas liberalizuoti darbo santykius nėra savotiška kompensacija darbdaviams?

- Būtent, tas liberalizavimas smulkiajam verslui ir būtų naudingiausias, bet jį daugiausia lemia išorinis spaudimas. Lietuva pagal pasaulinį „Doing Business“ indeksą visada atsiduria žemiau estų, nes mus žemyn tempia truputį griežtesnis nei kitose ES šalyse darbo rinkos reglamentavimas samdomų darbuotojų naudai. Visi dabar žiūri į indeksus, todėl ir mūsų valdžia reaguoja į kritiką ir siekia liberalizavimo.

- Su krize kovota aukojant pensininkus, o dabar valdžios įvaizdžiui aukojami dirbantys ir mokesčius mokantys žmonės?

- Čia viena pusė. Aišku, samdomų darbuotojų padėtis pasunkės. Užtat pirmiausia būtina peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą, galbūt padidinti nedarbo išmokas, priartinant jas prie gauto atlyginimo, nes ta pati valdžia jas žiauriai nukarpė per krizę. Pavyzdžiui, Danijoje darbdaviai samdomus darbuotojus jau seniai laisvai priima ir atleidžia, bet darbo netekusiems mokamas geras gabalas buvusio atlyginimo.

- Deja, pas mus daugiau pinigų išdalijama tiems, kurie nedirbo ir nenori dirbti, o gyvena iš socialinių pašalpų, kurias dažnai dar ir prageria.

- Sutvarkius nedarbo draudimą, išmokos būtų mokamos tikrai ne tiems, kurie prageria, o tiems, kurie prarado darbą ir vietoj algos gautų kažkokią kompensaciją, pakaitalą.

- Ar valstybei tas darbo rinkos liberalizavimas ekonomiškai apsimokės?

- Darbo rinka turėtų tapti efektyvesnė, pasiklausius iniciatorių argumentų. Bet kiekybinio matavimo niekas nedaro - kiek bus uždirbta, ar įplaukos nesumažės arba kiek padaugės. Galima paskaičiuoti specialiai užsakius ir nemažai sumokėjus. Tačiau bet kokie skaičiavimai į ateitį gali būti ir neteisingi.

- Vadinasi, eksperimentai ir su verslu, ir su žmonėmis vyks toliau?

- Ko gero, taip sakyti būtų tiksliausia. Bet nereikėtų mūsų ekonomikos labai peikti, ji arti normalios. Visgi nuo krizės trupučiuką pasislinkome, dabar pagal vidurkius jau pasiekėme 2006 m. lygį.

- O minimali alga - net 2008 m. lygio, tik kainos parduotuvėse šiųmetės.

- Tiesą sakant, šios Vyriausybės reformos gana solidariai išdalijo tą naštą - per krizę pajamų skirtumai tarp didžiausias, vidutines, mažas ir mažiausias pajamas gaunančių žmonių nepadidėjo. Yra tik vienas „bet“. Kai dideliam ir mažam pablogėja tiek pat, tai vienas tik kartą per metus nuvažiuoja į Havajus, bet paslidinėti Alpėse jau nebegali, o kitas negali 5 kartus per savaitę dešros nusipirkti, gali tik 3 kartus...

Parengta pagal dienraštį "Respublika"