respublika.lt

A.Kubiliaus pažadus vykdyti padės imigrantų antplūdis

(0)
Publikuota: 2009 liepos 28 19:00:34, Mindaugas Peleckis, respublika.lt
×

Filosofas Algis Mickūnas yra sakęs, kad visa pasaulio civilizacija - klajokliai. Iš tiesų jau turbūt nebėra šalies, kurioje negyventų lietuviai, o Lietuvoje gyvena daugiau kaip šimto tautybių žmonių. Bent kas šimtasis Lietuvos gyventojas dabar - užsienietis. Ypač sparčiai daugėja imigrantų iš trečiųjų šalių. Nors Andrius Kubilius pažadėjo, kad kels šalies demografinę padėtį ir gana greitai mūsų bus jau keturi milijonai, panašu, kad šis iš valdžios tribūnos suskeltas anekdotas taps realybė. Tačiau ne visai tokia, kokios tikimės: vaikų Lietuvoje daugėja mišrių santuokų su imigrantais dėka, nes lietuvės mamos gimdyti ir išlaikyti vaikų nebeturi už ką. 

Į klausimus atsako Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius dr. Almantas Gavėnas. 

Iš  Lietuvos išsiųsta apie 1000 nelegalų

- Gerbiamas direktoriau, neseniai pradėjote antrą savo vadovavimo Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dešimtmetį. Sveikinu Jus su šia sukaktimi. Kas pasikeitė per tuos dešimt metų Lietuvoje, žiūrint Migracijos departamento akimis? Kokios tendencijos atsirado, o gal senosios išnyko?

Kiekviena sukaktis – puiki proga susireikšminti vardijant savo nuveiktus darbus arba kritikuojant kitus, pasakojant, kaip galėjo arba turėjo būti, jeigu...  Esu labiau linkęs minėti kitą datą, žymią ne mano, kaip vadovo, bet Migracijos departamento, kaip vienos iš pagrindinių migracijos procesus Lietuvoje administruojančių institucijų, brandą. Kitąmet departamentui sukaks aštuoniolika. Kai tau tiek, nebegali tik ieškoti ar bandyti – privalai priimti rimtus sprendimus ir prisiimti už juos atsakomybę. Šiandien galiu teigti, kad koordinuotai vykdome šalies migracijos politikos nuostatas ir departamento kompetenciją apibrėžiančius įstatymus. 

Tendencijos, pokyčiai? Jų yra, ir nemažai. Čia visų nesuminėsiu. Lietuva tapo atvira užsieniečiams, o jos pačios piliečių nebevaržo Emigracijos įstatymas. Suteikiame saugius namus tam, kuris jų neranda savo tėvynėje (kalbu apie prieglobsčio procedūrą). Rankoje laikome vieną saugiausių pasaulyje dokumentų – biometrinį Lietuvos Respublikos pasą, įgijome teisę laisvai judėti Šengeno erdvėje, naudojamės informacija ir patys ją teikiame bendrai Šengeno informacinei sistemai... Taigi tapome modernesni, brandesni ir atsakingesni: atvėrę vartus svetimšaliams prisiėmėme ir didžiulę atsakomybę – šiandien turime paisyti ne tik savo šalies, bet ir visų Šengeno erdvės valstybių interesų, viešosios tvarkos ir saugumo.

- Lietuva dažnai įvairiomis prasmėmis, tarp jų ir istorine, vadinama tranzitine šalimi. Ar dideli užsieniečių srautai keliauja per Lietuvą? Kokie jie? Ar šie srautai turi tendenciją didėti? 

Natūralu, kad girdime Lietuvą minint kaip tranzito šalį – juk istoriškai esame įsikūrę „ant tako tarp Rytų ir Vakarų“. Pirmieji migracijos procesai Lietuvos teritorijoje prasidėjo, ko gero, dar XVIII–XVI tūkstantmetyje pr. Kr., kai paskui tirpstančius ledynus atklydęs elnias čia atviliojo pirmuosius medžiotojus. Tuomet judėjimas iš vienos teritorijos į kitą buvo gaivališkas. Kalbant apie artimesnę praeitį, išgyvenome laikotarpį, kai šalies vartai buvo užrakinti devyniomis spynomis. Kad Lietuva yra tranzito šalis, pajutome, kai atvėrėme sienas, ypač 1996–1997 m., kai prireikė net kriminalistų pagalbos, per Lietuvą kaip per lieptą į išsvajotuosius Vakarus pradėjus brautis nelegaliems migrantams. Tuomet apie 1 tūkst. jų buvo išsiųsta, o tiems, kuriems tikrai reikėjo prieglobsčio, buvo įkurtas Užsieniečių registracijos centras. 

Šiandien būtų sunku pasakyti, kiek tiksliai asmenų kerta vidinę Lietuvos valstybės sieną su Šengeno šalimis arba atvyksta trumpam į ją paviešėti. Šengeno šalių piliečiams nuvykti į bet kurią jos erdvės šalį reiškia tą patį, ką mums nuvažiuoti į Kauną ar Joniškį. Tereikia turėti galiojantį asmens dokumentą. Sienų nėra, specialių kontrolės punktų taip pat, taigi tikslių skaičių nepasakysi. Jei kalbame apie trečiųjų šalių piliečius, kuriems Lietuva išdavė tranzitines vizas, tai galiu pasakyti, kad keletą pastarųjų metų jų būdavo išduodama maždaug po 55 tūkst., 2008 m. – 34 659. Tačiau šis skaičius, mano manymu, nerodo, kad tranzitu per mūsų šalį keliauja mažiau žmonių. Lietuvą, kaip tranzito šalį, jai tapus Šengeno erdvės dalimi,  galima kirsti ir turint kitoje Šengeno valstybėje išduotą vizą.

Sparčiai daugėja trečiųjų  šalių piliečių

- Ar Lietuva, ją paliekant tūkstančiams šalies gyventojų, per pastaruosius dešimt metų, tapo patrauklesne imigrantams?

Laikinai arba nuolat mūsų šalyje šiuo metu gyvena apie 1 proc. užsieniečių; palyginti su kitomis valstybėmis, tai – labai nedaug. Gerai tai ar blogai – čia jau kitas klausimas. Jeigu apžvelgtume pastaruosius keletą metų, tai pastebėtume, kad trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių į Lietuvą, daugėjo. Pvz., 2005 m. buvo pateikti 4 324 prašymai išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 2006 m. – 5 835, ypač šis skaičius išaugo 2007 m. – iki 9 226. Tais metais Lietuva užsieniečiams iš trečiųjų šalių buvo patraukli kaip vieta dirbti. Pasikeitus šalies ūkio situacijai, skaičiai irgi keičiasi, nes daugiausiai užsieniečių į Lietuvą atvyksta darbo pagrindu. Be abejo, atvykstama ir kitais pagrindais – mokytis, studijuoti, pas sutuoktinius, tėvus ar vaikus, užsiimti kokia nors teisėta veikla, tačiau šie skaičiai daugiau ar mažiau išlieka vienodi. 

- Iš kokių šalių daugiausiai atvyksta imigrantai? Koks procentas jų siekia pilietybės ir jau yra ją gavę?

Žmonės į Lietuvą dėl vienos ar kitos priežasties laikinai arba nuolat gyventi atvyksta iš pačių įvairiausių vietų – tiek iš Afrikos, Azijos šalių, tiek iš Centrinės, Pietų ar Šiaurės Amerikos valstybių, Australijos ar Europos. Be abejo, daugiausiai jų darbo pagrindu atvyksta iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Turkijos. Ši tendencija išlieka kelerius pastaruosius metus. 

Pernai ir šiemet padaugėjo JAV ir Izraelio piliečių, studijuojančių Lietuvoje. Jeigu užsienietis savo ateitį sieja su Lietuva, gyvena joje 10 ar daugiau metų, atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatas, išlaiko lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, tokiam asmeniui, jo paties prašymu gali būti suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Tai - šalies Prezidento prerogatyva. Pernai Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu pilietybė suteikta 240 asmenų.

- Ką turėtų daryti į Lietuvą atvykti norintys piliečiai iš tokių šalių kaip Iranas, Irakas, Pakistanas, Afganistanas ir kt.? Ar į juos žiūrima pro padidinamąjį stiklą? Ar yra pasitaikę atvejų, kad nors vienas į Lietuvą atvykęs imigrantas buvo įtartas ryšiais su teroristais?

Jūsų išvardintų šalių  piliečiai į mūsų šalį  gali atvykti tokia pačia tvarka, kaip ir kitų trečiųjų šalių piliečiai. Pasisvečiuoti, aplankyti Lietuvą jie gali turėdami vizą, jei ketina ilgiau pasilikti, pvz., susituokę su Lietuvos piliečiu, studijuodami ar dirbdami, jie privalo gauti leidimą laikinai gyventi šalyje. Tokie asmenys turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus, negrėsti viešajai tvarkai ir valstybės saugumui, taigi visiems veikia vienodi saugikliai. Dėl imigrantų įtarimo ryšiais su teroristais negaliu nieko pasakyti, nes tai - kitų institucijų kompetencija.

- Kokios procedūros laukia žmogaus, norinčio tapti Lietuvos gyventoju, vėliau – piliečiu? Ar sugriežtėjusi ši tvarka?

Tokias procedūras ir tvarką  nustato Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas ir įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei juos lydintys teisės aktai. Ketinant tapti ilgalaikiu Lietuvos gyventoju, o vėliau – piliečiu, reikia atitikti šio teisės akto nuostatas, kaip jau minėjau, savo ateitį sieti su mūsų šalimi. Toks būtų trumpas atsakymas. Įstatymai numato ne vieną pagrindą, suteikiantį teisę tapti ilgalaikiu Lietuvos gyventoju ar piliečiu, tačiau per šį pokalbį visų jų neaptarsime. 

"Ardoma valstybės tarnyba"

- Su kokiomis bėdomis susiduria Migracijos departamentas?


Migracijos departamentas yra sudėtingo mechanizmo – valstybės tarnybos – dalis. Kad sistema veiktų, turi kokybiškai suktis visi sraigtai. Ir atvirkščiai. Nemažai laiko, pastangų ir sąnaudų įdėjome, kad taptume aukščiausiai iš Europos Sąjungos naujokių valstybės tarnybos valdymo srityje vertinama valstybe. Ekspertų buvome giriami už tai, kad sukūrėme ir išlaikėme stabilias ir pajėgias centrinės valstybės tarnybos valdymo struktūras. Šiandien mane, kaip valstybinės įstaigos vadovą, jaudina ardoma valstybės tarnyba. Valstybės tarnautojas, kuris atlieka valstybės jam pavestas funkcijas, yra menkinamas ar net niekinamas. Tai, kas buvo sukurta, bandoma sugriauti dėl taupymo politikos... Štai tokios nuotaikos, problemos jaudina mane, kaip Migracijos departamento – valstybinės institucijos – vadovą.

- Išrinktoji Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo programinėse nuostatose pabrėžė, kad Lietuva turi būti „saugi šalis – be smurto ir be baimės“. Kaip galėtume padaryti Lietuvą saugesnę, tuo pačiu toleruodami ir atvykėlius iš svečių šalių?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė  tokią nuostatą, matyt, išsakė turėdama galvoje platesnį šalies ateities kontekstą. Nepakaktų apie tai kalbėti tik iš mūsų kompetencijos „varpinės“.

Tačiau ką reiškia klausimas: „Kaip galėtume padaryti Lietuvą saugesnę, tuo pačiu toleruodami ir atvykėlius iš svečių šalių?“ Ar tai, kad visuomenėje susiformavęs požiūris, jog svetimšaliai mūsų šalį daro nesaugią? Todėl jie netoleruojami? Apsukime medalį kita puse. Laikinai arba nuolat gyvenančių užsieniečių šalyje – apie 30 tūkst., o išvykusiųjų svetur mūsų tėvynainių – keliskart daugiau. Ar jie irgi kelia tik nesaugumo jausmą juos priėmusioms šalims? 

O dėl tolerancijos? Pasakyčiau, kad baimės ir nepasitikėjimas kyla iš nežinojimo arba nepažinimo. Juk nesvarbu, į kokį ąsotį supiltas vanduo, jis vis tiek yra vanduo.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s