respublika.lt

A.Butkevičius: Ar yra vilties išvengti karinio konflikto?

(0)
Publikuota: 2019 sausio 19 09:50:39, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 2 nuotr.
KAMPAS. Britų premjerė Teresa Mei įvaryta į kampą, o jos planas B - niekinis. EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

 

- Po to, kai Didžiosios Britanijos parlamentas nepatvirtino premjerės Teresos Mei (Theresa May) „Brexit“ plano, tačiau kitą dieną išreiškė pasitikėjimą Vyriausybės kabinetu, ministrė pirmininkė kitą savaitę turi pateikti planą B. Koks tai gali būti planas?

- Bet koks planas B, kuris nėra suderintas su partneriais Europos Sąjungoje, yra niekinis. Čia vėlgi mes tegalime užsiimti piktdžiuga, kadangi tai, ką mes prognozavome ankstesniuose pokalbiuose šia tema, įvyko. Praktiškai „Brexit“ normaliame kontekste yra neįmanomas. Tai rodo, jog mūsų vakarietiški „partneriai“ yra išskirtinai neefektyvūs. Tai rodo, kad bet kokios kalbos apie mūsų „ištikimus sąjungininkus“ ir „partnerius“, kurie neva ateis mums krizės atveju į pagalbą, yra lygiai tokios pat niekinės, kaip ir T.Mei būsimasis planas B. Nes jie nesugeba išspręsti netgi elementariausių savo problemų. Moteriškė, kuri dar valdant Deividui Kameronui (David Cameron) palaikė „Brexit“ priešininkų pozicijas, dabar tapusi ministre pirmininke užėmė priešingą poziciją, t.y. organizuojanti patį atsiskyrimo nuo ES procesą, taip ir nesugebėjo atlikti elementariausių namų darbų, siekiant, kad nenukentėtų nei Britanija, nei ES. Vakarykščiais kukliais paskaičiavimais, ši „Brexit“ istorija britams jau kainavo apie 1 trilijoną svarų sterlingų, o šiandien ši kaina išaugo dar labiau... Todėl galvoti, kad čia yra ta publika, kuri mums padės tada, kai ištiks kokia krizė, yra tiesiog daugiau negu naivu... Tai yra vienintelė išvada, kurią turime padaryti po visos šios epopėjos.

- Įdomus buvo ir pats balsavimas dėl pasitikėjimo T.Mei vyriausybės kabinetu: tie patys asmenys, kurie balsavo prieš jos planą, kitą dieną parėmė vyriausybę, kuri tokį „blogą“ planą ir sukūrė... Ar jums tai nepanašu į asmenybių susidvejinimą? O gal daugiau tiesiog nėra ko deleguoti į premjero postą?..

- Iš tikrųjų čia slypi nemažai keistenybių. Šioje situacijoje būtų labai sudėtinga pastatyti ką nors kitą vykdyti „Brexit“ referendumu nustatytas pareigas. Kiekvienas politikas supranta, kad užimti tokias pareigas šiandieną reikštų politinę savižudybę, vadinasi, kito tokio kvailio greitu laiku neatsiras, o patvirtinti planą, kurį T.Mei suderino su europiečiais, reikštų tokią pačią savižudybę... Ką daryti toliau? Belieka tikėtis, kad pagaliau bus išgirstas dabartinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas lenkas Donaldas Tuskas, kuris taip pat yra suinteresuotas britų išsaugojimu Bendrijoje. Kitaip sakant, bus visokeriopai stengiamasi atidėti „Brexit“, pamažu pereinant iki visiško jo atsisakymo. Čia reikia dar kartą akcentuoti: britai mums reikalingi labiau, negu jiems reikalinga ES. Lietuvai jie yra reikalingi kaip vienintelis potencialus sąjungininkas dabartinėje politinėje situacijoje, nes visi kiti žaidėjai iš esmės žaidžia prieš mūsų interesus.

- Šią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas smarkiai pasipiktino, jo manymu, amerikiečių pateiktu ultimatumu dėl vidutinių nuotolių branduolinių raketų sutarties (INF), kurią rusai tarsi pažeidžia. Kokia yra šio žaidimo esmė? Ar tikrai vyksta JAV ir Rusijos konfrontacija, o gal čia yra paslėptos platesnio žaidimo galimybės?

- Akivaizdu yra viena: Jungtinės Valstijos visu tempu ruošiasi konfliktui su Kinija, taip pat - ir rimtam kariniam konfliktui. Vienas iš JAV artimiausių tikslų iki karinio konflikto pradžios yra diplomatinėmis priemonėmis pastatyti „į vietą“ Kiniją, kad ji bent jau kurį laiką negalėtų gamintis tam tikros ginkluotės, konkrečiai tai būtų vidutinio bei trumpo nuotolio raketos, arba būtų priversta ją sunaikinti. To neįmanoma padaryti nesmaugiant rusų ir neišplėtus vidutinio bei trumpo nuotolio raketų sutarties veikimo visame pasaulyje. Kadangi rusams taip pat reikia „statyti į vietą“ kinus, nepaisant jų visų „meilės ir draugystės“ deklaracijų, tai žaidimas dabar vystosi šia linkme. Tik priminsiu, kad ši sutartis buvo pasirašyta tais laikais, kai pasaulyje buvo iš esmės dviejų valstybių konfrontacija, t.y. JAV ir Tarybų Sąjungos. Dabar gi atsirado papildomi žaidėjai. Šiuo metu tai yra Kinija, bet čia turima galvoje ir Indija, ir Pakistanas, ir netoliese esantis Iranas. Taigi čia yra performatavimo klausimas. Šitaip statant užduotį, kaip tą padarė amerikiečiai, iš esmės stengiamasi pritaikyti INF sutartį šiandieninėms realijoms. Galima tikėtis, kad D.Trampo administracija tai padarys... Tačiau suvokiant, jog konfliktas artėja visomis burėmis, reikia turėti galvoje ir faktą, kad Vašingtono ir Maskvos tam tikras suartėjimas šitame žaidime yra neišvengiamas, o tokioje situacijoje ir mes turėsime tam tikrų nuostolių. Juk ne veltui artimiausias D.Trampo bičiulis Takeris Karlsonas (Tucker Carlson) „Fox News“ laidoje pareiškė manantis, amerikiečiai neturėtų ginti Baltijos šalių Rusijos agresijos atveju. Toks pareiškimas gali būti suvokiamas tik šiuo kontekstu, kaip tam tikra duoklė prieš neišvengiamą suartėjimą su rusais, siekiant pažaboti Kiniją.

- Kaip tik amerikiečiai šią savaitę pareiškė, jog jie yra pasirengę smarkiai sustiprinti JAV priešraketinę ir priešlėktuvinę gynybą. Kas tai - dar vienas artėjančio konflikto su Kinija požymis?

- Be abejonės, o kas gi jiems daugiau belieka? Vladimiras Putinas demonstruoja įvairiausius naujus karinius žaisliukus. Propagandine prasme, žinoma, tai yra teisingas žingsnis iš Rusijos pusės, o technologine prasme, žinoma, tai yra pernelyg ankstyvas gyrimasis... Bet dar 3-4 metai ir jis gali tikrai turėti tinkamą branduolinių užtaisų nešėją, kurių tikrai niekas negalės taip paprastai perimti. Jungtinės Valstijos turi būti tam pasiruošusios. Mes ir anksčiau esame sakę savo skaitytojams, kad visi ginkluojasi tiesiog pašėlusiu tempu. Todėl sakau, kad savo šaldytuvuose reikia turėti maisto atsargų mažiausiai 3-4 dienoms, nes niekada negali žinoti, ką koks kvailys kuriuo momentu gali iškrėsti. Ir pasitikėti mūsų valstybės pasiruošimu tokiam momentui, žinoma, nereikėtų, o važiuoti iki Lenkijos nusipirkti dešros yra gana toli...

- Tuo metu prieš pat V.Putino vizitą į Serbiją serbų pareigūnai pasakojo, esą buvo rengtas pasikėsinimas į jį, bet dabar jau viskas sutvarkyta ir Rusijos prezidentui ten bus saugu... Tikite tuo?

- Atsakykime paprastai: mes visur turime savo žmonių... Na, o kalbant rimtai, tai man nekyla abejonių, jog V.Putinas šiandieniame pasaulyje yra vienas iš geidžiamiausių taikinių. Aišku, galimas daiktas, kad serbai šiek tiek sutirštino spalvas, bet nereikėtų galvoti, jog niekas nenorėtų susidoroti su Rusijos vadovu...

- Šią savaitę buvo paskelbti Tarptautinių finansų instituto (IIF) duomenys, kad viso pasaulio skola išaugo iki triskart didesnių nei bendrasis vidaus produktas (BVP) aukštumų. Tai kur ritasi pasaulis ir kuo tai gali baigtis?

- Kadangi aš ne ekonomistas, tai pati BVP sąvoka man yra juokinga, bet aš neabejoju, kad pasaulio skolos yra grandiozinės. Čia yra tik vienas klausimas; kaip atiduoti skolas? Kadangi mes žinome, jog skolas atiduoda tik bailiai, reiškia, kad metas rimtai ginkluotis, ką pasaulis ir daro... O, kaip žinoma, geras karas viską nurašo. Mes iš tikrųjų dabar ritamės į konfliktą, nors dar turime šansą, kad šis konfliktas „išsiriš“ be kraujo praliejimo. Visada galima manyti, kad skolos bus nurašytos karinio konflikto situacijoje. Tačiau turėkime mintyse, kad netgi Pirmojo pasaulinio karo sukurtos valstybių skolos iki šiol dar yra mokamos, vadinasi, galvoti, kad ir ši skolų situacija taip lengvai išsispręs, nereikėtų. Iš esmės dabar kyla klausimas: o kas sumokės pagrindines skolas? Pirmų dviejų karų praktika rodo, kad pasaulinės skolos buvo „pakabintos“ ant vokiečių reparacijų pavidalu, nors puikiai žinome, kad tikrai ne vokiečiai buvo pagrindiniai abiejų karų kaltininkai, o tik vieni iš jų... Taigi, ant ko bus „pakabintos“ skolos už naują pasaulinę situaciją? Kita vertus, dvi krizės buvo sprendžiamos kariniu būdu, o kas įvyko du kartus, greičiausiai, pasikartos ir trečią kartą...

- Jungtinėse Valstijose toliau tęsiasi vadinamasis vyriausybės paralyžius arba „uždarymas“, be darbo sėdi 800 000 valstybės tarnautojų, abi pusės nenusileidžia, o D.Trampo tvorai su Meksika Kongresas toliau pinigų neduoda. Ko galima tikėtis iš šios situacijos? Kas bus laimėtojas, o kas šiame konflikte neišvengiamai praloš?

- Viskas vyksta pagal seną teatro režisieriaus Konstantino Stanislavskio sistemą: kuo didesnis artistas, tuo ilgesnė pauzė... Taigi artistas D.Trampas laiko pauzę, belieka sulaukti, kada ir kieno nervai neatlaikys... Aš tik noriu akcentuoti, kad situacija anaiptol nėra kažkokia katastrofiška, visi strateginiai sprendimai yra priimami ir JAV stabilumui tai tikrai negresia. Dabar klausimas tik toks: kieno įvairiose pozicijose sustatyti klerkai rėks garsiau ir kas privers D.Trampą nutraukti tylą? Aš manau, kad D.Trampas ves šį reikalą iki pergalingos pabaigos, kol gaus pinigų tvorai. Visas humoras slypi tame, kad tvoros statyba iš esmės reiškia politikos bankrotą, netgi politikos gėdą. Nes tuomet, kai yra statoma tvora, reiškia, jog visos politinės priemonės neveikia. Mes matome didžiausią Amerikos politikos pralaimėjimą, kokį tik galime įsivaizduoti. Tai maždaug galima prilyginti Romos imperatoriaus Adriano sienai, kuri buvo pastatyta Britanijoje 122-125 mūsų eros metais dar senovės romėnų ir tęsėsi nuo Šiaurės iki Airijos jūros. Ta siena buvo skirta gynybai nuo piktų škotų genčių išpuolių iš šiaurės. Kuo tai baigėsi, turbūt priminti nereikia... Taigi visa tai, ką padarė Barako Obamos berniukai dar iki D.Trampo, yra ne kas kita, kaip katastrofa. Ir dabar D.Trampas yra priverstas statyti sieną... Nepaisant to, kad jis yra mažai mokytas verslininkas, kas nors jam gali priminti imperatoriaus Adriano sienos istoriją. Arba tikėsimės, jog jam geriau pasiseks stabdyti piktas gentis iš Pietų...

- Ta proga prisiminkime vieną gana garsų Pietų genčių atstovą, t.y. garsųjį narkotikų baroną „El Čapo“, kuris buvo nusipirkęs du Meksikos prezidentus, o dabar, panašu, nusipirko net Amerikos teisėsaugą: jis dabar teisiamas JAV dėl masinio narkotikų gabenimo į šią šalį ir maždaug 3000 žmogžudysčių, bet elektros kėdė jam negresia, nes taip Amerika susitarė su jo nupirktu prezidentu... Pinigai visagaliai?

- Ne vien narkotikų pinigai turi tokią galią - apskritai pinigai šiame pasaulyje labai daug reiškia... Visi puikiai žino, ką šis „šaunusis“ narkotikų baronas nuveikė savo gyvenime. Kitaip sakant, jeigu ką nors ir reikėtų pasodinti į elektros kėdę, tai šis ponas turėtų būti pačių pirmųjų gretose... O jeigu yra susitarimas, padėsiantis jam išvengti tokio pasisėdėjimo, tai turėtų priversti tikruosius konservatorius bei kitus jų pasekėjus šiek tiek pakoreguoti pasaulio modelį. Nors greičiausiai taip smarkiai apkiautę žmonės niekada nesugebės to padaryti...

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s