respublika.lt

A.Butkevičiaus akimis: Klaidos padarytos prieš krizęnuotraukos (22)

2019 birželio mėn. 04 d. 09:30:13
Danas NAGELĖ

Ekonomikos krypties socialinių mokslų daktaras, parlamentaras, XVI Vyriausybės ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pateikė šviežią požiūrį į prieš dešimtmetį kilusios krizės priežastis, į tai, kodėl per ją „krito“ du bankai, ir kodėl iš tikrųjų VILIBOR buvo išaugęs iki debesų.

 

- Per plenarinį posėdį bandėte atkreipti dėmesį, kad visuomenė apie ekonominę krizę, apie VILIBOR supranta taip, kokią informaciją apie tai pateikia politikai. O ji esą ne visada būna objektyvi. Tai pirmiausiai vis dėlto kokia pagrindinė 2008-2009 m. kilusios krizės priežastis? - „Vakaro žinios“ teiravosi Algirdo BUTKEVIČIAUS.

- Pagrindinė priežastis - motininiai Skandinavijos bankai, padarę didžiulę laisvųjų pinigų invaziją į besivystančias šalis. Apie tai teigiama ir knygoje „Signalai“, kuri, manau, yra viena geriausių, parašyta Pipos Malmgren, kuri Baltuosiuose rūmuose 10 metų buvo JAV prezidentų vyriausiąja ekonomiste, jos iniciatyva Harvardo universiteto Ekonomikos fakultete buvo atlikta studija, kad būtų nustatytos ekonominės krizės priežastys, pasekmės ir įveikimo būdai.

Lietuvoje didžiulė problema susidarė dėl to, kad tų laisvųjų pinigų invazijos „dėka“ buvo išpūstas didžiulis burbulas, o kilus krizei motininiai bankai puolė išiminėti iš mūsų rinkos ir susidarė didžiulė problema pasiskolinti, todėl pasipylė bankrotų banga.

- Užsiminėte, kad viešojoje erdvėje ne visai teisingai interpretuojama, kodėl taip šoktelėjo VILIBOR indeksas, nuo kurio priklausė paskolų litais palūkanų dydis. Tai kodėl jis iš tikrųjų taip šoktelėjo?

- Tarptautinis valiutos fondas ne viešai, bet susitikdamas su kai kuriais politikais (ir man teko susitikti, nors tuo metu buvau opozicijoje) ne kartą pasakė, kad gresia lito devalvacija. Viešai šis signalas nebuvo skleidžiamas, tačiau vis tiek pasiekė komercinius bankus. Todėl šie ir ėmė išiminėti laisvus pinigus iš rinkos ir kelti palūkanų normas, kad gautų didesnes pajamas. Tarpbankiniai atsiskaitymai litais buvo sustabdyti.

Pavyzdžiui, 2009 m. SEB Ūkio bankui, „Snorui“ nebeskolino net už 10 proc. palūkanų. Kas tada atsitiko? „Snoras“ ir Ūkio bankas dėl to, kad neturėjo motininių bankų, kurie galėtų užtikrinti jų likvidumą, pradėjo rinkti indėlius iš gyventojų, nes pinigų reikėjo likvidumui. Teko skolintis itin didelėmis palūkanomis.

Dabar vyrauja nuomonė, kad VILIBOR tiek verslui, tiek fiziniams asmenims buvo labai išpūstas. Niekas dabar negali pasakyti, koks jis turėjo būti, tačiau faktas, kad Lietuvos bankas jo ir nereguliavo. Antras dalykas - kitose šalyse buvo uždrausta teikti paskolas eurais. Lietuvos bankas irgi galėjo taip pasielgti. Pavyzdžiui, Lenkijoje paskolos buvo suteikinėjamos tik zlotais.

Tačiau Lietuvoje draudimo nebuvo. Lietuvoje veikiantys bankai nesivargino: kadangi motininiai bankai disponavo eurais, šia valiuta ir suteikinėjo kreditus. Dėl lito rizikos paskolų portfelis šia valiuta dar labiau mažėjo, todėl VILIBOR ir augo.

- Skandinavijos bankai „Snorui“ bei Ūkio bankui skolindavo už milžiniškas palūkanas tik dėl litui iškilusio pavojaus ar tiesiog norėdami užprogramuoti jų problemas?

- Labai geras klausimas. Aišku, tai buvo milžiniškas skandinaviškų bankų smūgis mūsų nacionaliniams bankams, nes likvidumo rodiklis labai pablogėjo, tačiau dabar niekas nepasakys, kiek tame buvo bandymo pakenkti konkurentams.

- Jei Lietuvos bankas būtų priėmęs sprendimą uždrausti kreditus eurais, tai ir VILIBOR nebūtų taip iššovęs, ir nacionaliniai bankai galbūt būtų išsilaikę?

- Manau, kad į abu klausimus galima atsakyti teigiamai. Aišku, dabar lengva ką nors patarti, kai jau žinome, kas įvyko. Tačiau vertinant iš dabartinių pozicijų yra aišku: kai ėmė pūstis burbulas, Lietuvos bankas privalėjo didinti atskaitymus į privalomus rezervų fondus. Reiškia, tada kriziniu laikotarpiu būtų buvę lengviau suvaldyti padėtį, o ir burbulo pūtimo metu būtų apsunkintas skolinimas.

Antras dalykas - kaip minėjau, turėjome eiti lenkų keliu ir leisti kreditus tik litais. Ir ne tik dėl to, kad būtų sumažėjęs VILIBOR, bet ir todėl, kad tada bankai būtų turėję eurus konvertuoti į litus, o nuo konvertavimo atsargos Lietuvos banke irgi kaupiasi. Be to, kiekvienas ekonomistas žino, kad laisvų pinigų didžiulė invazija yra didelė grėsmė burbulams susikurti, invazijai augti, bet Lietuvos bankas apie tai nekalbėjo.

- „Krizės komisijos“ pirmininkas Stasys Jakeliūnas tvirtina, kad VILIBOR buvo sukeltas dirbtinai...

- Aš ir nesakau, kad to nebuvo, tačiau bankai tą motyvavo galima lito devalvacija. Juo labiau kad buvo plačiai kalbama apie galimą Latvijos lato devalvaciją. Gal VILIBOR ir galėjo būti mažesnis, tačiau kai dabar bandoma formulėmis įrodyti, koks jis turėjo būti, tai, manau, yra kiek nepagrįstos kalbos. Be to, komercinių bankų kaltę sunku įrodyti, nes, kaip sakiau, jie teisinasi lito rizika.

Net ir JAV komerciniai bankai, kurie paveikė pasaulinę krizę, jau po metų išsimokėjo premijas, nors Baltieji rūmai labai griežtai sureagavo: valstybė padėjo jiems išsikapstyti, o jie jau po metų pradeda mokėtis dividendus bei premijas.

- Skandinaviški bankai laisvų pinigų invazija, kaip sakėte, sukėlė krizę Baltijos šalyse. Koks buvo tos invazijos tikslas? Juk ne krizę sukelti?

- Visas pasaulis pripažįsta, kad ekonominę krizę sukėlė komerciniai bankai. Yra išsivysčiusios šalys, besivystančios ir skurdžios. Išsivysčiusios šalys labai apsidžiaugė, kad gali turėti finansų rinką skurdesnėse valstybėse. Nes galima lengvai panaudoti laisvus pinigus, gulinčius motininiuose bankuose, ir labai lengvai užsidirbti. Kaip minėjau, taip buvo išpūstas burbulas, sukelti lūkesčiai, o paskui pinigai staigiai atitraukinėjami. Ir tai skaudžiai palietė ne tik privatų sektorių bet ir viešąjį.

Vietiniai Lietuvos bankai buvo per maži, valstybė iš jų galėjo pasiskolinti nebent už 12-14 proc. palūkanų, motininiai bankai irgi neskolino už mažiau. Pasirinktas kelias skolintis iš išorinių šaltinių tarptautinėse finansų rinkose iki 10 proc. palūkanų.

Tada Andriaus Kubiliaus Vyriausybė padarė didelę klaidą, nes buvo galima Tarptautiniame valiutos fonde pasiskolinti už 2-3 proc. O tą nemažai šalių ir darė.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (22)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip manote, ar Lietuvos pedagogai iš tiesų yra patenkinti savo darbu?

balsuoti rezultatai

Ar esate patenkinti gyvenimu Lietuvoje?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+18 +20 C

 +20 +22 C

 

 +13 +15 C

+31 +33 C

 +19 +21 C

 

 +20 +21 C

 0-4 m/s

 2-7 m/s

 

 2-7 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis