respublika.lt

2018 rugsėjo 22, šeštadienis

25 metai nuo Rusijos kariuomenės išvedimonuotraukos (38)

2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 09:00:00
Gediminas JAKAVONIS

Šiandien sukanka 25 metai nuo rusų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Jos išvedimas tapo vienu didžiausių jaunos valstybės išbandymų ir laimėjimų. Kaip Lietuvai pavyko tapti pirmąja iš Baltijos valstybių, atsikračiusių okupacinės kariuomenės, prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis Nepriklausomos Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS ir generolas, pirmasis Lietuvos kariuomenės vadas Česlovas JEZERSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 

Gediminas JAKAVONIS: Prieš dvidešimt penkerius metus rugpjūčio 31 d. rusų kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos. Gerbiamas Audriau, kaip pavyko tą padaryti?

Audrius BUTKEVIČIUS: Pradėkime nuo to, kad tą reikėjo padaryti ir pavyko todėl, kad to labai reikėjo. Nepriklausomybė, be svetimos kariuomenės išvedimo iš mūsų teritorijos, apskritai nieko nereiškė. Tai būtų buvęs tik teatralinis, butaforinis veiksmas, jeigu čia būtų likusi svetimos valstybės kariuomenė. Tai būtų reiškę, kad ši teritorija nesaugi, mes negalime gauti investicijų, negali vystytis verslai. Būtų reiškę, kad mūsų politiniai užmojai, tokie kaip NATO, Europos Sąjunga, bet kurie kiti tarpvalstybiniai susitarimai būtų susiję su svetimos kariuomenės buvimu. Reikia paminėti, kad Lietuvoje nuo 1990 metų balandžio-gegužės mėnesių veikė tarpvalstybinė derybų su TSRS komisija. Aš buvau tos komisijos narys ir tarybos delegacijos narys, kuri turėjo vykdyti derybas, tačiau derybos strigo. Į valdžią atėjus Borisui Jelcinui iš karto po rugpjūčio pučo, buvo numatyta Rusijoje padaryti daug dalykų, kurie vėliau tiesiog sunyko. Mes pradėjome naudoti nestandartinį priėjimą derybose, suvokdami, kad delegacija bando susitarti dėl tokių dalykų, dėl kurių niekada Vyriausybė derėtis nesileis, pavyzdžiui, kompensacijos už padarytą žalą Lietuvoje ir kompensacijos už nužudytus Lietuvoje žmones. Taigi mes norėjome paimti tai, ką įmanoma paimti, išvesti Rusijos kariuomenę.

Derybų delegacijos vadovas Česlovas Stankevičius bandė susitarti dėl šių dalykų, o kadangi rusai dėl to nesikalbėjo, derybos užstrigo. Aš, kaip tuometinis krašto apsaugos ministras, nusprendžiau permest derybas nuo derybų delegacijų lygmens į ministerijos lygmenį, kadangi mes gerai bendravom su tuometiniu Baltijos karinio jūrų laivyno vadu, admirolu Vladimiru Jegorovu.

Česlovas JEZERSKAS: Audrius Butkevičius kaip tuometinis ministras nusprendė, kad reikia susikoncentruoti į kariuomenės išvedimą, bet tai buvo grandiozinis darbas. Mes supratom, kad tai yra ir kariuomenė, ir ginkluotė, ir žmonės, ir šeimos. Nutarėm pasikviesti į Lietuvą tuometinį gynybos ministrą Pavelą Gračiovą. Aš pažinojau P.Gračiovą, teko su juo tarnauti ir kariuomenėje. Su Baltijos laivyno vadu admirolu V.Jegorovu pasitardami pakvietėm ir gynybos ministrą P.Gračiovą.

G.JAKAVONIS: Kaip pavyko suvaldyti situaciją, susikaupusias emocijas?

Č.JEZERSKAS: Kai yra dešimtys tūkstančių karių, visuomet būna incidentų. Jie kyla spontaniškai. Tačiau kai lieka mėnesis iki kariuomenės išvedimo ir savanoriai išeina į mišką, tai vieni iš rusų kariuomenės vadų A.Butkevičiui sako: „Klausyk, gal mes dar pasiliekam, gal dar mes reikalingi tvarkai palaikyti?

A.BUTKEVIČIUS: Visų pirma, panaudojom savo ryšius su V.Jegorovu, kuris buvo geras tuometinio ministro P.Gračiovo draugas. P.Gračiovas buvo tarnavęs Kaune, jis pažinojo daugelį žmonių, tarp jų ir Česlovą. Mes kaip tik tais ryšiais pasinaudodami nusprendėme eksploatuoti neformalius santykius. Panaudojom ir savo nesenus draugus, Rusijos visuomeninės organizacijos ŠČYT („Skydas“) narius, anksčiau buvusius pas mus Lietuvoje ir padėjusius mums Sausio įvykių metu. Įtaisėme juos pas ministrą P.Gračiovą patarėjais. Jie pradėjo nuolatines kalbas dėl galimybės pasirašyti sutartį tarp ministerijų dėl Rusijos kariuomenės išvedimo. Sutartis buvo pradėta derinti iš vienos pusės mano, o iš kitos pusės - ministro P.Gračiovo atstovų. Tada dirbome Lietuvos pasiuntinybėje Maskvoje, okupavę tuometinio Lietuvos ambasadoriaus Egidijaus Bičkausko kabinetą, paruošėm savo sutarties variantą. P.Gračiovas jį parodė B.Jelcinui, jo nuomone ir mano nuomone, šią sutartį buvo galima pasirašyti. Grįžau į Lietuvą, ėjau pas ministrą pirmininką Aleksandrą Algirdą Abišalą, pasiūliau, kad staigiai vykstame pas tuo metu Palangoje poilsiavusį poną Vytautą Landsbergį, su juo kartu atostogavo Česlovas Stankevičius. Kadangi laikas buvo ribotas, mes panaudojom sportinės aviacijos lėktuvus ir greitai atsidūrėme Palangoje. Supažindinome poną Landsbergį su dokumentais ir konstatavome: arba jūs skambinate Rusijos prezidentui ir jis patvirtina, kad tai yra įmanoma, o jeigu ne, tai šis galimybių langas užsidarys. Žinoma, Č.Stankevičius, vėliau rašęs apie šias derybas, stengėsi neprisiminti šio epizodo, kas yra būdinga konservatoriams, bet, deja, istorija yra tokia. V.Landsbergis susiskambino su B.Jelcinu ir jis patvirtino, kad pasirašyti yra įmanoma. Ši galimybė buvo sudėliota. Rusijai tai taip pat buvo naudinga.

G.JAKAVONIS: Labai tinka posakis, kad jeigu pralaimi, tai esi vienas, o jeigu pergalė, tai tų dievų yra labai daug. Kiekvienas, rašydamas prisiminimus, save iškels į pirmą vietą.

A.BUTKEVIČIUS: Grįžkim prie dar vieno dalyko. Tie, kas domisi istorija, prisimena, kad tuo metu Lietuvoje įvyko referendumas, kurio metu žmonės pabalsavo, kad Rusijos kariuomenė būtų išvesta iš Lietuvos per metus. Tose derybose, kurias siūlė Krašto apsaugos ministerija, buvo numatytas ilgesnis išvedimo laikotarpis. Ir V.Landsbergis, ir Č.Stankevičius labai prieštaravo sakydami, kad mes pažeisim Lietuvos žmonių valią, mes negalime prisiimti tokios atsakomybės. Aš sakiau, kad aš tokią atsakomybę prisiimsiu, aš pasirašysiu, tegul žmonių pyktis kris ant manęs, tik tegul bus išvesta rusų kariuomenė. Nori nenori, mes tai padarėme, nors susitikimų metu Č.Stankevičius ir visa derybų delegacija vėl bandė grįžti prie viso paketo klausimų ir svarstyti žalos klausimus. Kadangi tai buvo mūsų išankstinio susitarimo laužymas, man teko pasitelkti ryšius ir svertus ir, kaip žinoma, sutartį pasirašėme dviese - ponas P.Gračiovas ir aš.

G.JAKAVONIS: Vis dėlto - 25 metai, mes, Lietuva, pirmoji išvedėm Rusijos kariuomenę. Ar mes išnaudojome tuos 25 metus?

A.BUTKEVIČIUS: Santykiai, kuriuos mes kažkada buvome pavertę galimybe bendradarbiauti ir nekonfrontuoti, šiandien yra pablogėję tiek, kad Rusija yra laikoma pagrindiniu priešininku ir grėsmės šaltiniu. Turbūt niekas nesiims teigti, kad turėti kaimyną, kurį laikai grėsmės šaltiniu, yra gerai.

Santykių blogėjimo dinamika pasireiškia įvairiausiose srityse, mūsų politinių vadovų retorikoje, ekonominiuose santykiuose, praktiškai santykių nebuvime užsienio politikos srityje, saugumo ir gynybos srityje. Todėl Lietuva iš tikrųjų neišnaudojo daugybės galimybių, kurios buvo savu laiku sukurtos ir padarytos. Pagrindinis klausimas, kurį turi spręsti bet kuri valstybė savo kaimynų atžvilgiu, yra savo įtakų stiprinimo ir didinimo kaimynės teritorijoje klausimas. Tais 1990-1993 m. mes turėjome puikias lietuviškas įtakas. Vėliau šiais klausimais mūsų perėmėjai ne tik kad nesidomėjo, bet elgėsi atvirkščiai. Ganėtinai sąmoningai santykius blogino, tuo pačiu rodydami, jog jie pasirenka kitų valstybių politikos nešėjų vaidmenį.

Č.JEZERSKAS: Labai naiviai tikėjom, kad kai nebus čia sovietų kariuomenės, kai bus laisvi žmonės, Lietuva taps patraukli investicijoms, žmonėms, turistams. Galvojom, kad kuo greičiau turėsim laisvą teritoriją, bus geriau. Aplinkui dar buvo rusų kariuomenė, dar buvo Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Čekijoje, Estijoje, o pas mus nebuvo. Mes saugūs, tik jūs investuokite, dirbam kartu, darom...

P.Gračiovas klausė, kodėl mes skubame, prašė neskubėti, juk vis tiek yra suplanuotas išvedimas. Bet pas mus buvo noras parodyti, kad mes mokame derėtis, mokame tartis su didele valstybe, juk čia faktiškai buvo sutarimo reikalas. Kas įdomiausia, kad ir dabar yra žmonių, kurie tą mokėtų daryti.

G.JAKAVONIS: Nors kalbame apie ketvirtį amžiaus, tačiau Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui jau 100 metų. Sakykite, ar šimtmečio medaliais nors vienas iš jūsų buvo apdovanotas?

Č.JEZERSKAS: Apie tai net negalvojome, aišku, kad ne.

G.JAKAVONIS: Ar buvote bent pakviesti į kokius nors Lietuvos šimtmečio renginius?

Č.JEZERSKAS: Kol kas ne, bet metai dar nesibaigė, gal dar kas nors prisimins.

A.BUTKEVIČIUS: Mano Lietuvai - tikrai ne šimtas metų. Tautinė Respublika yra šiandieninės valstybės tąsa. Nepriklausomybė atkurta 1918 m., tačiau Lietuva kaip valstybė yra žymiai senesnė. Išgyventi, kad manęs niekas nepasveikino su kažkokiu šimtmečiu, būtų vieni niekai.

Mūsų valstybei vadovauja žmonės, kurie yra tampriai susiję su okupacine valdžia, nuo kurios mes norėjome išgelbėti. Todėl galvoti, kad šie žmonės kažką mūsų valstybei turėtų padaryti gero, būtų naivu.

Č.JEZERSKAS: Šiandien sukanka 25 metai nuo Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, šiandien mes tai prisiminėme nuo Lietuvos draugų, nuo aukštų Rusijos kariškių, kurie lygiai taip pat norėjo, kad ir Rusija būtų laisva. Lygiai taip pat galima prisiminti ir šimtus, jei ne dešimtis tūkstančių žmonių, kai išėjo į gatves Rusijoje ir rėkė: „Šalin rankas nuo Lietuvos“, juk tie žmonės gyvena ir dabar.

A.BUTKEVIČIUS: Šie žmonės šiandien yra paversti mūsų priešais pagrindinių partijų vadovų ir mūsų prezidentės retorika.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (38)

  • Nuomonė 2018 rugsėjo mėn. 01 d. 22:57:01

    Derėjosi sakote ? Taip derėjosi .Vakar LRT TV "Temoje" sėdėjo
    Stankevičius su Abišala , visus nuopelnus prisiėmė sau !
    You Tube sukurtas dokumentinis filmas. Ten rodoma ,kaip Gorbis su Jelcinu
    pasikvietęs iš JAV 1200 patarėjų - ekspertų strategavo ,kaip pereiti
    į rinkos ekonomiką ,kaip valstybinį turtą privatizuoti ,kaip
    uždarinėti gamyklas ,karinę pramonę ,kaip paleisti "Varšuvos paktą",
    kaip "leisti" respublikoms skelbti nepriklausomybes ,
    kaip kariuomenę išvedinėti - pradedant nuo Pabaltijo .
    Taigi ,kaip reklamoje sakoma ,"apie viską pagalvota" !

  • cha 2018 rugsėjo mėn. 01 d. 15:34:01

    Armija išėjo pati. Būtų neišėjus, galėjot š*kna žemę trinti -
    nieko nebūtumėt pasiekę. Ir priežastis - išdavikai Gorbis ir Jelcinas.
    Jiems - ir visi "nuopelnai" už valstybės sugriovimą.

  • senis 2018 rugsėjo mėn. 01 d. 13:43:34

    Śoigu, mus apsaugotu nuo visu priesu, uz 1% nuobvp. Sutaupytume 500
    milijonu jievriku. Galima butu prideti kiekvienam pensininkui, po 50
    jievriku, per menesi.

  • Safyras 2018 rugsėjo mėn. 01 d. 08:06:13

    Nieko nuostabaus, kad dabartiniai politikai su jiems palankia žiniasklaida
    nori perrašyti istoriją , visus nuopelnus prisiimti sau, o klaidas
    suversti kitiems. Kai politikai su verslininkais gauna milžiniškas algas,
    kai vaikai ir anūkai aprūpinti iki gyvenimo pabaigos, tai daugelis
    užsimano ir šlovės, medalių, premijų...Todėl taip yra puolami poetai,
    rašytojai, kino kūrėjai, skulptoriai, kurie mokėsi ne partinėse
    mokyklose, bet sukūrė tikrus meno šedevrus, kurie ir dabar žavi. Tuo ir
    skiriasi drąsūs žmonės nuo bailių, kad jie eina nepramintu keliu,
    negalvodami apie savo būsimą šlovę, o ne sėdi po krūmu ir išlenda
    tik gauti apdovanojimą už buvimą toje vietoje , o ne už milžinišką,
    juodą darbą...

  • Cha 2018 rugsėjo mėn. 01 d. 06:28:10

    Tik jau nereikia ponai čia taip girtis. Nes štai ką rašo to meto UR
    ministras Povilas Gylys: "Suprantama- "elitas" ir toliau tęsia žmonių
    indoktrinavimą naujausių laikų istorijos klausimais. Grubiau kalbant,
    naujoji nomenklatūra iškraipo istoriją. Mano nuomonė, trumpai kalbant ,
    tokia: V.Landsbergis ir jo komanda darė viską, kad sutrukdytų sėkmingą
    kariuomenės išvedimą, kad paskui A.Brazauską ir jo šalininkus galėtų
    apkaltinti nesugebėjimu išspręsti trečiojo Nepriklausomybės etapo
    įgyvendinimo- užtikrinti realią šalies teritorijos, jos sienų
    kontrolę. Ir, aišku, suokalbiu su Maskva." Visas tekstas yra veidaknygeje
    Povilo Gylio sienoje. // Taigi...

  • abc 2018 rugsėjo mėn. 01 d. 05:26:51

    buvo išvesta sivietinė karuomenė, bet nesukurta sava.. Kaškokia
    beprasmybė. Žinot, jūs per mažai derėjotės su Rusija, kaip TSRS
    isipareigojimų peremėja. Jie būtų net ginkluotę palikę pirmai
    pradžiai. Suprantu, kad to Lietuvos išvogimui nereikėjo.. bet bent
    imitavę būtumėt, kad kuriat ateitį

  • O 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 23:12:33

    kokias čia nesamones triūbija per žinias apie kareivių nusikaltimus,
    Kokius, kokrečiai reiktų. Atsiminė po tiek metų. Ko iš karto tylėjo.

  • TSRS griuvo pati 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 21:38:28

    Nieko griaut nereikėjo-tiek išorinio tiek vidinio sąmokslo
    pagalba-vidinis buvo didesnis-kaip ir Romos imperijoje.Kodęl kai Kalanta
    susidegino ne vienas didvyris neisejo?

  • gid 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 21:38:26

    rusijoa armijos jus neisvedet butkeviciau,jinai pati ,isjeo,jeigu ne
    gorbaciovas,ne rusijos armija ,kai tu sakai,bet sovietu ,butu dar ilgai cia
    bus ,ir nei vienas is jusu "didvyriu"nebutu ,nei prasitares

  • J 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 20:54:13

    Norėčiau pasižiūrėti į Lietuvą, jei tie sovietiniai ''okupantai''
    nebūtų sunaikinę nacizmo.

  • mig 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 20:17:34

    vieni okupantai isejo,kiti atejo.net anais laikais sovietu okupantais
    niekas nevadino,nebent pavieniai zmones,kaip ir siandien nato okupantais
    niekas nevadina,nebent pavieniai zmones.zaidimas tesiasi,lietuvos gynyba
    maziausiai rupi naujiems okupantams,kur kas svarbiau uzimti strategines
    vietas,ir primesti kazkokius sapaliojimus .apie gynyba ,nuo galimo
    prieso.jeigu tie vadinami gynejai butu tokie sirdingi lietuvai,pasirupintu
    lietuvos ekonominiu kilimu,ir atkreiptu demesi i bujojanti teisini
    nihilizma

  • Mirs dėdulė perskaitęs str. 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 20:14:13

    Nes gulėjo palangos pajurį galvodamas,kaip sklypą atsirėšt,o ne
    kariuomenės išvedimas. Lietuvai niekur jis kaip ir neatstovavo,nes jo
    parašų niekur beveik ir nerasit,nebent dėl apdovanojimų čia pirmas
    visur.

  • ieškantiems tiesos 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 18:33:00

    Visa oficiali žmonijos “istorija”-atviras melas:
    sunaikinta-tiesa.jimdo.com/blog

  • Kapsas 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 18:03:08

    Na prie ko čia JELCINAS, GRAČIOVAS, BUTKEVIČIUS JEŽERSKIS juk visą
    darbą ir visus nuopelnus padarė ir prisiima vienas žmogus tai DĖDULĖ.

  • Nuomonė 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 15:09:48

    A.Butkevičius sako :"Mūsų strateginiai užmojai ,tokie ,kaip
    NATO,Europos Sąjunga būtų... " tai jau tada buvo tokie užmojai ?
    Bet piliečiai ,eidami į referendumą galvojo kitaip ? Ar ne ?
    Dar ir Konstitucijoje įrašė ?

  • budriškis 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 13:21:40

    Kai kas dar signataras ? Pirmasis pasodintas korumpuotas
    ,,didžiavyris''. Nuo to laiko nei vienas , nepatyrė
    Lukiškių gultų minkštumo . Manau šiandien palaisvinus
    Lukiškių ,,apartamentus'' pritrūktu vietų .

  • Ko gero 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 12:58:58

    Tiksliausiai parašė Aiškumo dėlei. Kur gi ne - konservatoriai nebalsavo
    už KGB sąrašų išslaptinimą, užtat jie didžiausi tų reikalų
    specialistai, taip pat Rusijos politikos ekspertai. Juk per LRT jie nuolat
    ką nors pliurpia, pamatau ekrane M.Laurinavičiaus ar R.Mikulėnienės
    veidą, tai net supykina.

  • gret 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 12:47:55

    vienas okupantas isejo okitas okupantas atejo

  • tai 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 12:33:43

    Tai kaip čia gaunas? Ar konservatoriams šventė - ar ne šventė šie
    įvykiai? Gal gali juos daugumoj rinkę tremtiniai pasakyt? Kas jie iš
    tikro..? Ir su kuo jie?

  • Aiškumo dėlei 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 12:25:11


    2018.06.21 dieną buvo balsavimas dėl KGB'istų išviešinimo nuo 2019 m.
    sausio 1 d. UŽ balsavo 55 Seimo nariai, tarp jų nebuvo nei vieno
    konservatoriaus. PRIEŠ balsavo 34, iš jų - 27 konservatoriai. Va taip,
    gražiai, sutartinai, vieningai. Kad nereiktų guglint, pridedu tų
    27-erių pavardes: Anušauskas Arvydas, Ažubalis Audronius, Bilotaitė
    Agnė, Dagys Rimantas Jonas, Degutienė Irena, Jovaiša Sergejus,
    Juozapaitis Vytautas, Kasčiūnas Laurynas, Kernagis Vytautas, Kreivys
    Dainius, Kubilius Andrius, Kupčinskas Andrius, Landsbergis Gabrielius,
    Majauskas Mykolas, Masiulis Kęstutis, Matulas Antanas,
    Morkūnaitė-Mikulėnienė Radvilė, Navickas Andrius, Navickienė Monika,
    Pupinis Edmundas, Razma Jurgis, Saudargas Paulius, Skaistė Gintarė,
    Starkevičius Kazys, Strelčiūnas Algis, Šedbaras Stasys, Šimonytė
    Ingrida

  • Tamstos, 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 12:15:10

    Užsiciklinot ties viena tema!

  • net 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 12:07:04

    Net per tiek laiko nesugebėta su kgb-bedradabiavusių išsiviešint. Ką
    aplink padarę ir skėmingai vystos žmonėm gyvenimus gerindami.
    Lietuvoj...per pabaltijy daugiausia skurdas didėja ir regis.. tik
    švenčia. Dar valdžia ministerijų pavadinimus keičia, draust...

  • prisimenu 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 11:55:44

    Tai buvo apie 1991/2 m. Kaune Girstupio parduotuvėje. Prieš mane
    stovėjęs kareivukas rusiškai pardavėjos paprašė "štai tą skarelę".
    Pardavėja atsainiai tėškė (būtent taip) jam skarelė. Kareivukas
    išlankstė, visaip ją apžiūrėjo. "Noriu mamai dovanų skarelę
    parvežt iš Lietuvos. Nežinau kokią išrinkti, patarkit man" paprašė
    pardavėjos. Ši, net nežiūrėdama į jį, lietuviškai rėžė: "rinkis
    pats, vaikšto čia visokiė" ir nuėjo šalin. Kareivukas paprašė dar
    vienos, kitos, visaip jas apžiūrinėjo, po to vieną nusipirko. Tiek
    metų praėjo, o aš prisimenu tą įvykį, ir jis man akis plykina dėl
    gėdos, kad nedaviau pastabos pardavėjai dėl šlykštų šlykščiausio
    elgesio, kad pati nepriėjau ir nepatariau kareivukui išrinkti mamai
    dovanų skarelę. Tankus išvijom, o mužikiškumo iš savo širdies -
    niekaip.

  • senis 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 11:33:12

    puikiai Butkevicius pasake: paversti musu priesais...nebuvo rusai musu
    priesai ir nebus. Musu Magnolijai, Dedulei, mes, lietuviai esame tokie
    patys priesai, kaip ir rusai. Ne su rusais kariauti dabartine valdzia perka
    sarvuocius ir kulkosvaidzius, bijo musu. Butkevicius su Jazersku istenge
    susitarti del rusu kariuomenes isvedimo, o pasnaudojo tuo Lansbergio
    vadovaujami, uzsislaptine kgbistai. 25 metus netrukdomi vagia, ir kad
    nukreiptu demesi, klykauja, rusai puola.Negi Butkevicius, Jazerskas,
    nesupranta kas cia vyksta, kad jie ne mokiniai, ne pensininkai, ne nescios
    moterys, kad Lietuva reikia ginti? Ne mano darzas, ne mano pupos? Cia jau
    galutinai Briuselio darzas? Mes tik Judo is Kariotiskiu benkartai?

  • Safyras 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 08:11:07

    Tai tikrai turėjo būti labai sunkios derybos. Kaune buvo atlaisvintos
    patalpos, bet po kelerių metų daug pastatų virto griuvėsiais, kaip ir
    išgrobstytos gamyklos, kolūkiai... O dabar jau politikai pradeda bijoti
    net rusiškų pasakų, poemų, literatūros, nes ne visa vakarietiška
    literatūra, kinas ar teatras tikrai yra verti dėmesio... Todėl ir rodomi
    nuo ryto iki vakaro menkaverčiai kino filmai, laidos, dainos be jokio
    jausmo, įdomumo...

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRIEMONĖS: Ūkio ministerija siūlo patobulinti pelno mokesčio lengvatos taikymą investiciniams projektams, taip pat ją taikyti elektromobiliams; šios priemonės, pasak ministerijos, svarbios šalies ūkio konkurencingumui ilguoju laikotarpiu.
  • DOVANOS: šalies vadovė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėsiančiam popiežiui Pranciškui dovanos nepriklausomybės simbolį - Laisvės varpą ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13 +16 C

   +12  +14 C

 

   +8  +11 C

  +24  +27 C

   +15  +17 C

 

   +14  +15 C

  8-12 m/s

 2-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018