respublika.lt

2018 m. valstybės biudžete - daugiau lėšų švietimui ir mokslui

(0)
Publikuota: 2017 gruodžio 12 17:35:33, Eleonora Budzinauskienė ir Jūratė Valančiūtė, Elta
×
nuotr. 3 nuotr.
Seimas tvirtina Valstybės biudžetą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo antradienį priimtame kitų metų valstybės biudžete švietimui ir mokslui numatyta 1,3 mlrd. eurų, arba beveik 23 mln. eurų daugiau nei šiemet. Papildomos lėšos bus nukreipiamos švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimams, psichologų etatams mokyklose steigti, mokykloms atnaujinti.

 

Pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį numatytos didesnės sumos mokslininkų ir mokytojų atlyginimams. Daugiau kaip 50 proc. auga valstybės finansavimas neformaliojo švietimo krepšeliui.

Ateinančių metų valstybės biudžete papildomai skirta 17 mln. eurų mokinio krepšeliui didinti, dėl bazinio atlyginimų dydžio išaugusiems švietimo darbuotojų atlyginimams, savivaldybių mokyklų rekonstrukcijai, Lietuvos piliečių studijų stipriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose rėmimui.

Daugiau kaip 5 mln. eurų pridėti kompleksinei pagalbai vaikams ir šeimai. Iš jų beveik 4 mln. eurų skiriama naujiems psichologų etatams mokyklose, 1,3 mln. eurų - tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių pareigybėms savivaldybėse įsteigti, siekiant vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, kompleksiškai teikti švietimo, socialines ir sveikatos paslaugas.

Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams didinti nuo 2018 m. sausio 1 d. numatyta 22,6 mln. eurų. Beveik 23 mln. eurų skiriama mokytojų darbo užmokesčio ir bendrojo ugdymo finansavimo reformoms įgyvendinti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., iš jų papildomi 17,4 mln. eurų numatyta mokytojų atlyginimams: šiomis lėšomis bus finansuojamos darbo valandos, už kurias neatlyginama dabar.

Kitąmet beveik 4 mln. eurų auga valstybės finansavimas neformaliojo švietimo krepšeliui - iš viso skiriama 11 mln. eurų.

Didžiąją valstybės asignavimų švietimui ir mokslui dalį - 809 mln. eurų - sudaro lėšos ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų ugdymui. Mokslui ir studijoms tenka 389 mln. eurų, profesiniam mokymui - 101 mln. eurų.


Kitų metų valstybės biudžete vėl nenumatytos žadėtos lėšos akademinei bendruomenei

Antradienį Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžetą, kuris, pasak Premjero Sauliaus Skvernelio turėjo būti socialiai jautresnis ir atsakingesnis, orientuotas į labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes bei socialinės atskirties mažinimą. Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Eigirdo Sarkano, valdantieji vėl neišklausė studentų bei jaunųjų mokslininkų prašymo skirti papildomus 5 milijonus eurų stipendijoms didinti.

„Valdžia teigia, jog jos prioritetas yra švietimas, tačiau, kaip matome, priimami sprendimai yra visiškai priešingi šiai sakomai pozicijai. Liūdna, kad pažadai studentams bei jauniesiems mokslininkams eilinį sykį subliuško ir iš esmės vėl esame palikti likimo valiai“, - kalbėjo E. Sarkanas.

LSS teigimu, dar 2014 metais Studentų sąjunga su Vyriausybe pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo Vyriausybė įsipareigojo iki 2018 metų palaipsniui didinti studentų bei doktorantų stipendijas bent 50 proc., tačiau šie ketinimai buvo užmiršti. Nors apie įsipareigojimus priminė Studentų ir Jaunųjų mokslininkų sąjungos, susitarimui nepritarė nei Vyriausybė, nei Seimas.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkės Milenos Medineckienės nuomone, nepritarimas skirti nurodytos sumos atrodo absurdiškai.

„Vienas iš esminių šios Vyriausybės prioritetų yra darnaus mokslo ir studijų tinklo sukūrimas bei finansavimo į švietimą ir mokslą pertvarka. Turint tai omeny, skamba visiškai absurdiškai, kad būtent Vyriausybė nepalaiko Lietuvos studentų ir Jaunųjų mokslininkų sąjungų siūlymo investuoti sąlyginai nedidelę sumą biudžetui, kuri lygi 5 km papildomo asfalto kasmet“, - sake M. Medineckienė.

Stringanti aukštojo mokslo reforma, nerandamos lėšos dėstytojų atlyginimams bei studentų ir doktorantų stipendijoms - šių dienų realybė, su kuria gyvena visa akademinė bendruomenė. Tačiau Vyriausybė džiaugiasi galėdama didinti finansavimą prokurorų, valstybės tarnautojų algų kėlimui.


Seimas priėmė 2018 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą

Seimas priėmė 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, pagal kurį kitų metų PSDF biudžetą sudaro per 1 mlrd. 763,8 mln. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų.

2018 metų privalomojo sveikatos draudimo įmokos sudarys per 1 mlrd. 216,1 tūkst. eurų. Valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, sudarys per 499,1 mln. eurų, valstybės biudžeto asignavimai - per 29,2 mln. eurų, savanoriškos asmenų įmokos - per 2,1 mln. eurų, išieškomos ar grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą - per 2,4 mln. eurų, lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis - 12 mln. eurų.

Didžiausią PSDF biudžeto išlaidų dalį sudarys: išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms - per 1 mlrd. 195,7 mln. eurų, išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms - beveik 311 mln. eurų (iš jų plenarinio posėdžio metu pritariant Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nario Algimanto Dumbravos siūlymui, nuspręsta 1 mln. eurų skirti vaikų, sergančių cukriniu diabetu, gydymui insulino pompų bei sensorinių daviklių kompensavimui). Išlaidos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui sudarys per 50,5 mln. eurų, išlaidos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms - per 97,5 mln. eurų, išlaidos privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms - per 20,4 mln. eurų, išlaidos ortopedijos technikos priemonėms - per 12 mln. eurų.


Seimas patvirtino 2018 m. „Sodros“ biudžetą


Seimas antradienį priėmė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą. Už tokį sprendimą balsavo 82, prieš buvo 10, susilaikė 18 Seimo narių.

Patvirtintos beveik 4,253 mlrd. eurų sieksiančios kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos (t. y. 9,2 procento - arba 377 mln. eurų didesnės nei šiemet) ir per 4,012 mlrd. eurų išlaidos (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršys išlaidas beveik 240,5 mln. eurų).

Pajamų didėjimui daugiausia įtakos turės apdraustųjų darbo užmokesčio didėjimas. Įvertinus sąlyginio darbuotojų skaičiaus kitimą prognozuojama, kad 2018 m. apdraustųjų, draudžiamų visomis draudimo rūšimis, skaičius mažės 0,3 procento, arba 3,8 tūkst. žmonių ir sieks 1 mln. 330,2 tūkst. žmonių. Apdraustųjų, draudžiamų visomis socialinio draudimo rūšimis, metinė draudžiamųjų pajamų bazė, neįvertinant siūlomų pataisų įtakos, bus 12 mlrd. 323 mln. eurų, arba 5,9 procento didesnė nei laukiama šiais metais.

Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, tai yra 73,3 procento visų išlaidų, sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Pensijoms bus skirta 2 mlrd. 939,3 mln. eurų, arba 315,9 mln. eurų, arba 12 procentų daugiau nei laukiama 2017 metais. Šių išlaidų didėjimą lėmė bazinės pensijos padidinimas šių metų spalio mėnesį dešimčia eurų - iki 130 eurų. Tam papildomai reikės 86,8 mln. eurų. Pensijų dydžio perskaičiavimui pagal naujas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas reikės 59,1 mln. eurų. Pensijų didinimui 6,9 procento pagal apskaičiuotą indeksavimo koeficientą 2018 metams reikės apie 170 mln. eurų.

Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatomas naujas bazinės pensijos dydis - 152 eurai 92 centai. Bazinė pensija padidėja 22 eurais 92 centais, arba 17,7 procento, palyginti su 2017 m. gruodžio mėnesiu. 2018 m. vidutinė metinė pensija, turint būtinąjį stažą, sieks 331,75 euro, t. y. bus 40,68 euro, arba 14 procentų, didesnė nei 2017 m., o įvertinus pensijos didėjimą nuo 2017 m. spalio 1 d., 2018 m. pensija padidės 30,15 euro, arba 10 procentų. Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą ir apdraustųjų mėnesio draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, santykis 2018 metais bus 43 procentai.

Ligos socialinio draudimo išlaidos 2018 metais sieks 298 mln. eurų, t. y. bus 25,4 mln. eurų, arba 9,3 procento, didesnės nei 2017 metais išlaidos.

Motinystės socialinio draudimo išmokoms 2018 metais bus skirta 308,8 mln. eurų, t. y. 20,4 mln. eurų, arba 7,1 procento, daugiau nei 2017 metais.

Nedarbo socialiniam draudimui 2018 metais numatoma skirti per 167 mln. eurų, arba 4,2 procento, visų išlaidų. Išlaidos šiai draudimo rūšiai didės 13,4 mln. eurų arba 8,7 procento nei laukiama 2017 metais.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos sudarys beveik 27,3 mln. eurų, arba 0,7 procento, visų išlaidų. Išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui bus 11,1 procento, arba 2,7 mln. eurų, didesnės nei laukiama 2017 metais.

Lėšų, pervedamų į pensijų fondus, suma sieks beveik 189,5 mln. eurų. Lėšos, pervedamos į pensijų fondus, didės 9 procentais, arba 15,6 mln. eurų.


Ministrai palaikė rūkalų branginimą ir sutarė dėl transriebalų


Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Latvijos sveikatos apsaugos ministrė Anda Čakša ir Estijos sveikatos ir darbo ministras Jevgeni Ossinovski antradienį pasirašė ketinimų memorandumą dėl bendradarbiavimo mažinant alkoholio vartojimą ir rūkymą.

Baltijos šalių sveikatos politikai įsipareigojo bendrai mažinti didžiausią galimą transriebalų kiekį maisto produktuose ir skatinti gamintojus ženklinti maisto produktus taip, kad vartotojai galėtų rinktis sveikesnius produktus visose Baltijos šalyse.

Nuo 2019 metų lapkričio Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose turės būti ne daugiau kaip 2 gramai transriebalų 100 gramų bendro riebalų kiekio. Reikalavimas nebus taikomas gyvūninės kilmės riebalams ir maisto produktams, kuriuose transriebalai susidaro ir egzistuoja natūraliai.

Pasak sveikatos apsaugos ministro A. Verygos, transriebalų kiekio reglamentavimas ir ribojimas maisto produktuose galėtų padėti sumažinti padidėjusią riziką vystytis lėtinėms neinfekcinėms ligoms bei sumažinti sveikatos netolygumus, susijusius su mityba. Tai patvirtino ir Europos Komisija, savo ataskaitoje pažymėjusi, kad reikšmingiausiai transriebalų suvartojimą būtų galima sumažinti teisės aktais nustačius jų leistiną lygį.

Pasak viceministrės Aušros Bilotienės-Motiejūnienės, dažnai žmonės nė nenumano, kad kenksmingų pramoninių transriebalų pilna jų pamėgtuose produktuose. „Jų galima rasti daug kur, pavyzdžiui, sausainiuose, bandelėse su įdaru, pyragaičiuose, kai kurių rūšių margarine, saldainiuose, gruzdintuose ir spragintuose maisto produktuose, šaldytoje picoje, gaminiuose iš šaldytos tešlos“, - atkreipė dėmesį viceministrė.

Antradienį Baltijos valstybių sveikatos ministrai sutarė bendradarbiauti rengiant atsakingą alkoholio politiką - mažinti alkoholio daromą žalą ir prisidėti prie sveikų ir tvarių visuomenių kūrimo. Memorandume numatyta dalintis gerosios praktikos pavyzdžiais apie alkoholio vartojimo prevenciją bei ankstyvąsias intervencijas, kurios yra įgyvendinamos Baltijos šalyse.

Siekdami mažinti rūkymo žalą trijų Baltijos valstybių sveikatos apsaugos ministrai sutarė skatinti naują elektroninių cigarečių naudojimo reglamentavimą, remti tabako gaminių, rūkymo produktų ir elektroninių rūkymo prietaisų mokesčių bei kainų didinimą.


Seimas pritarė ateinančių metų valstybės biudžeto projektui

Antradienį Seimas pritarė ateinančių - 2018-ųjų metų - svarbiausiam valstybės finansiniam dokumentui - valstybės biudžeto projektui.

Seimo patvirtintame 2018 m. valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui.

Už patobulintą biudžeto projektą balsavo 84 Seimo nariai, prieš - 29, susilaikė 15 parlamentarų.

Seimas patvirtino daugiau kaip 9,071 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir beveik 9,559 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 487,6 mln. eurų). 2018 m. asignavimai iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sudarys 2,3 mlrd. eurų. 2018 m. biudžete daugiausia numatoma skirti socialinei apsaugai - daugiau nei 5,3 mlrd. eurų.

2018 m. biudžete pirmą kartą suplanuota, kad valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas. Kitais metais planuojamas 0,6 proc. BVP viešųjų finansų perteklius, vidutinės metinės infliacijos augimas kitąmet lėtės ir sieks 2,7 proc.

Biudžete numatyti didesni atlyginimai medikams, mokytojams, mokslininkams, ugniagesiams ir kitų sektorių darbuotojams. Be to, kartu šalies žmonės gyvens saugiau - pirmą kartą istorijoje Lietuva įvykdys įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirs 2 proc. BVP.

Kaip anksčiau yra teigęs finansų ministras Vilius Šapoka, palyginti su 2017 m. sausio 1 d., pensijos augs 63 eurais per mėnesį, iš viso 2018 m. pensijoms didinti skiriama daugiau kaip 370 mln. eurų. Ministras priminė, kad nuo šių metų sausio pensijos jau padidėjo apie 20 eurų, nuo spalio mėnesio jos vidutiniškai pakilo 13 eurų; planuojama, kad nuo kitų metų dar padidės 30 eurų per mėnesį.

Seimas atskirais įstatymais jau patvirtino aktualius 2018 m. mokestinius pakeitimus. Nuo kitų metų mažiausiai uždirbantys gyventojai gaus daugiau pajamų - neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) padidintas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 400 eurų. Turintiems 30-55 proc. darbingumą NPD dydis sieks 390 eurų, o 0-25 proc. - iki 450 eurų.

Seimas atsisakė papildomo NPD modelio, o vietoj jo bus skiriama 30 eurų išmoka kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos: auginantiems tris ir daugiau vaikų - nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus - jei pajamos vienam asmeniui bus mažesnės nei 183 eurai. Papildomos išmokos sieks 28,5 euro vaikams iki 2 metų, o nuo 2 iki 18 metų amžiaus - 15,2 euro.

Lengvatinis PVM tarifas bus taikomas visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams, taip pat neribotą laiką - centriniam šildymui. Įvestu progresiniu gyventojų nekilnojamojo turto mokesčiu labiau apmokestinamas brangus nekilnojamasis turtas. Taip pat padidintas akcizas dyzeliui ir tabakui.

Individualios veiklos apmokestinimas priklausys nuo per metus gaunamo pelno dydžio, o ne nuo profesinės veiklos rūšies: įtvirtinta 20 tūkst. eurų riba, iki kurios individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms bus taikomas 5 proc. GPM tarifas, ir 35 tūkst. eurų riba, nuo kurios tokios pajamos bus apmokestinamos 15 proc. tarifu

Valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis padidintas 2 eurais - iki 132,5 euro.

Seimas įtvirtino socialinio draudimo įmokų „atostogas“ - individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, nuo pirmosios veiklos pradžios 1 metus bus galima nemokėti socialinio draudimo įmokų. Taip pat nustatytos socialinio draudimo įmokų „grindys“ už samdomą darbą dirbančius asmenis - ne visą darbo laiką dirbančiųjų socialinio draudimo įmokos bus skaičiuojamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalusis darbo užmokestis.


Prie Seimo salės susirinkusios moterys prašė daugiau pinigų smurto aukoms padėti

Prieš priimant kitų metų šalies biudžetą, prie Seimo salės antradienį susirinkusios moterys bandė atkreipti valdžios vyrų dėmesį į mažą, jų nuomone, smurtą artimoje aplinkoje patiriančių aukų finansavimą.

Prie akcijos dalyvių prisijungė ir Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, joje dalyvavo specializuotų pagalbos smurto aukoms centrų atstovai.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė apgailestavo, kad kitų metų biudžete planuojama skirti smurto aukoms 750 tūkstančių eurų, kai reikia 4 milijonų eurų.

„Buvo planuojama skirti 666 tūkstančius eurų, kai mes turime beveik 70 tūkstančių smurto artimoje aplinkoje aukų, tai yra apie 10 eurų kiekvienam. Dabar šią sumą žadama padidinti iki 12 eurų. Tai reiškia, kad planuojama skirti kitų metų biudžete 750 tūkstančių eurų, kai reikia 4 milijonų eurų“, - žurnalistams sakė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė.

Jos teigimu, įstatymas dėl smurto artimoje aplinkoje yra „tiktai popierinis, nes jo įgyvendinimui skiriamos lėšos yra juokingos“.

„Kaip galima padėti už 10-12 eurų moteriai, patiriančiai smurtą? Daugumoje tai - moterys su vaikais, bėgančios nuo smurto. Kur tie Vyriausybės žadėti prioritetai? Tiesiog praradome viltį, atėjome pastovėti prie plenarinių posėdžių salės. Gal Seimo nariai pamatys? Mes negalime atsivesti tų sumuštų moterų, nes negalime jų žeminti“, - sakė D. Šakalienė.

Eidamas į plenarinių posėdžių salę, Premjeras Saulius Skvernelis sukritikavo prie akcijos prisijungusį Vilniaus vicemerą Gintautą Palucką, teigdamas, kad jis darbo metu turėtų būti savivaldybėje.

Premjeras S. Skvernelis sakė norįs, kad visų poreikiai būtų patenkinti, bet reikia elgtis pagal realias galimybes.

„Aš tikrai norėčiau, kad visų poreikiai būtų patenkinti 100 procentų ir daugiau, bet reikia suvokti, kokios yra realios galimybės ir pagal tas realias galimybes elgtis“, - žurnalistams sakė S. Skvernelis.


Smurtas prieš vyresnio amžiaus moteris - ilgalaikio smurto tęsinys

Kodėl moterys ilgus dešimtmečius gyvena su smurtaujančiais vyrais? Į šį bei kitus klausimus mėginama atsakyti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorės Ilonos Tamutienės bei jos kolegės iš Mykolo Romerio universiteto prof. Sarmitės Mikulionienės inicijuotame tyrime.

Pagal jo rezultatus akivaizdu, kad Lietuvoje kas penkta moteris, vyresnė nei 60 metų, patiria prievartą, tačiau pagalbos kreipiasi mažuma. Tokia situacija rodo, kad šis reiškinys yra tabu, nepripažintas kaip socialinė problema, kurią reikia spręsti. Senstant visuomenei, prievarta prieš vyresnio amžiaus moteris taps dar aktualesne.

„Rugsėjo-lapkričio mėnesiais atlikto tyrimo metu buvo apklaustos 60-metės bei vyresnės moterys ir smurto problemą sprendžiančios pagalbos darbuotojos. Šio darbo rezultatai leidžia padaryti kelias svarbias įžvalgas. Smurtas prieš moteris dažnai tęsiasi dešimtmečius, kartais net 60 metų ar daugiau, smurtauja net jų vaikai ir anūkai. Bet nutraukti tokių santykių moterys nesiryžta dėl prisiimtos atsakomybės už šeimą ir vaikus, dėl įsitikinimo, kad šeima yra vertybė, kurią reikia saugoti bet kokia kaina, o kažką keisti neva jau per vėlu“, - konstatavo prof. I. Tamutienė.

Moterims teikiama psichologinė pagalba telefonu arba specializuotuose centruose, tačiau vien to nepakanka, - įsitikinusios mokslininkės. Pasak jų, Lietuvoje būtina įsteigti daugiau centrų, kurie teikia ir laikiną apgyvendinimą. Šiuo metu šalyje tokių centrų yra vos keli, o nuo smurto kentėjusioms moterims galimybė atsigauti saugioje aplinkoje yra itin svarbi.

Prof. I. Tamutienės teigimu, moterys smurtą kenčia dešimtmečius. Dažnai jaunystėje prasidėjęs nuo emocinio pobūdžio, vėliau jis perauga į fizinį, seksualinį. Tiesa, kai kurios moterys atskleidė, kad su amžiumi fizinis smurtas tampa ne toks gilus, nes silpsta pats smurtautojas. Prieš vyresnio amžiaus moteris smurtauti gali ne tik jos vyras, bet ir suaugęs vaikas. Tipiniu atveju toks vaikas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar kitų priežasčių praranda savo šeimą ir kelio galą randa pas savo garbaus amžiaus motiną, kurią jis skriaudžia. Kartais smurtauja net anūkai. Čia reikia pridurti, kad dalis suaugusių vaikų, kurių vaikystė prabėgo išgyvenant smurtą artimoje aplinkoje, smurtinius santykius sustabdo tik visiškai nutraukdami ryšius su motina.

Vyresnės moterys smurtą patiria ir iš psichikos sutrikimų turinčių suaugusių vaikų, kurių priežiūra - tik šeimos, tai yra moterų reikalas. Vyresniame amžiuje blogėjanti fizinė, psichinė moterų sveikata. Priklausomumas nuo suaugusių vaikų taip pat yra rizikos veiksnys, ypač tose vietovėse, kur socialinės globos paslaugos nėra išplėtotos. Tokiu atveju visa atsakomybė tenka vaikams, kurie dėl socialinių ir materialinių išteklių stokos „drausmina“ motinas smurtiniais metodais.

„Klausantis moterų gyvenimo istorijų, išryškėjo aiški tendencija - jos šeimą suvokė kaip vertybę, kurią reikėjo saugoti bet kokia kaina. Įsisąmonintas toks moteriškumo modelis tiek iš vyrų, tiek iš moterų pusės turi galingą jėgą ir reikalauja moters atlikti „savo pareigas“. Net egzistuojant ilgai trunkančiai, kompleksinei prievartai, moteris neša šią naštą, jausdama gėdą ir baimę atskleisti smurtą. Ji mano, kad pati yra kalta, jog nesugeba sukurti, užtikrinti šeimos narių emocinės gerovės ir pagarbaus elgesio su ja. Šioms moterims šeima - vyras ir vaikai. Cituojant moterų pasisakymus, jos, nepaisydamos savo pačių savijautos ir poreikių, „turi vyrą patenkinti seksualiai, nes, jei jis išeis pas kitą, vadinasi, ji - bloga žmona“, „kad vyras muša, yra blogai, tačiau muša, nes ji kažko nepadarė arba padarė ne taip“, „jei vyras nevaldo emocijų, smurtauja, vadinasi, jis pervargo darbe arba per daug išgėrė alkoholio, jis - nekaltas“, - tyrimo detales mini VDU profesorė I. Tamutienė.

Tyrimo dalyvės, dešimtmečius smurtą kentusios moterys, jų pačių žodžiais tariant, negalėjo nutraukti smurtinių santykių, nes „reikėjo išsaugoti šeimą“, „reikėjo vaikams išsaugoti tėvą“. Moterų patirtys akivaizdžiai liudija atsakomybės už vyro emocinę gerovę prisiėmimą ir savęs kaltinimą, baudimo pateisinimą, jei gyvenimo realybė yra toli nutolusi nuo idealizuoto šeimos vaizdo.

Išeičių ieškojusias moteris apribojo pagalbos stoka, blogos, nepagarbios pagalbos patirtys, savarankiško gyvenimo galimybių stygius, kultūrinis ir religinis spaudimas: „ne su tokiais dar gyvena“, „pati kalta, prisišaukei“, „ką Dievas sujungė, žmogus teneišskirs“, „tokia moters dalia“. Ilgai smurtą kenčiančios moterys neranda tinkamo laiko nutraukti tokius prievarta grįstus santykius. Kai vaikai buvo maži, reikėjo jiems išsaugoti tėvą. O kol vaikai užaugo, moteris išmoko gyventi su smurtiniais santykiais, susitaikė su „savo kryželiu“, nes, anot pačių moterų, kiek jau čia liko jį nešti, jau kelio galas arti. Kita vertus, moteris ir toliau rūpinasi nuo jos priežiūros priklausomu vyru ar vaiku: „kur jis eis, taps valkata“, „kas jam padės be manęs?“. Smurtaujančių vaikų atveju ją graužia kaltė, kad blogai juos išauklėjo. Be to, vyresnio amžiaus moterys netiki, kad kas nors joms gali padėti, kad jos turi laiko esminiams savo gyvenimo pokyčiams.

Formaliai visoms moterims yra prieinama psichologinė pagalba telefonu arba specializuotuose pagalbos, krizių centruose. Tokia pagalba smurtą patyrusioms moterims yra naudinga, nes jos turi galimybę išsikalbėti, susivokti. Kaip teigė vieno centro darbuotoja, atrodo, kad per visą gyvenimą jos yra neišklausytos, nesuprastos. Bet efektyviai pagalbai vien psichologinės paramos nepakanka.

Gerosios praktikos, kai buvo nutrauktas smurtas prieš vyresnio amžiaus moteris, yra susijusios su suaugusių vaikų pritarimu, motinų įsileidimu į savo šeimas, kartais net išsivežant jas į užsienį. Tyrime dalyvavę specialistai neįvardijo jokių kitų gerųjų praktikų, vykdomų krizių ir specializuotos pagalbos centruose, kurie neteikia laikinojo apgyvendinimo paslaugų.

Tyrimo iniciatorių teigimu, prie gerųjų praktikų galima priskirti pagalbą su laikinu apgyvendinimu krizės centre. Nors šie centrai orientuoti į smurtą patiriančias motinas su vaikais, tačiau išimtiniais atvejais juose prieglobstį gauna ir smurtą patyrusios vyresnės moterys. Tarp gerųjų praktikų gali būti minimas ir atvejis, kai nesaikingai alkoholį vartojanti, prievartą patyrusi moteris, atsidūrusi gatvėje, medikų buvo nukreipta į Moterų krizių centrą. Šio centro darbuotojams padedant, ji nustojo vartoti alkoholį ir buvo apgyvendinta savarankiško gyvenimo namuose, kuriuose oriai gyvena.

Saugios aplinkos galimybė moterims yra viena svarbiausių. Vienos darbuotojos žodžiais tariant, „pirmiausia joms reikia išsimiegoti, atsigauti, pasirūpinti savo sveikata. Tuomet jau galima kalbėti apie kitus sprendimus“. Tačiau tokių krizės centrų, kuriuose teikiamos ir laikino apgyvendinimo paslaugos, Lietuvoje yra tik keli. Jų turėtų būti kiekvienoje savivaldybėje.


Seimo LSDP frakcija „negali balsuoti už tokį biudžeto projektą“


Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija nepritaria 2018 metų biudžeto projektui, nes juo nesprendžiamos esminės šalies gyventojų problemos - pajamų nelygybė ir prasta demografinė situacija.

„Valdantiesiems reikia tiesiog pakelti galvas, pasidairyti per Seimo ar Vyriausybės langus ir galėtų įvertinti tą realią situaciją - iš nevilties į protesto akcijas eina dėstytojai ir mokslininkai, kurie gauna 500-600 eurų atlyginimus. Dėl panašaus atlygio už darbą sukilo medikai. Tiesa, nemažai jų jau emigravo. Valstybė tuščiai švaistosi pinigais rengdama aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir paskui užtikrindama jiems visas galimybes emigruoti“, - sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

Socialdemokratų manymu, pajamų atskirtį vis gilinanti situacija susidaro dėl valdančiųjų neryžtingumo imtis teisingesnio gyventojų pajamų apmokestinimo. Apmokestinus didžiausias pajamas nepritrūktų lėšų mažų atlyginimų didinimui.

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narės Rasos Budbergytės, 2016 metų gyventojų pajamų struktūra parodo didžiules mūsų gyventojų sumokamų mokesčių disproporcijas.

„Absurdiška, bet daugiausia mokesčių sumoka mažas ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai, o mažiausiais mokesčių tarifais yra apmokestinti didžiausias pajamas gaunantys“, - sako R. Budbergytė.

Biudžeto paskirstymas ir prioritetai visiškai neatitinka valdančiųjų deklaruotų pertvarkų, socialinio jautrumo, žmonių pajamų ir regionų atskirties mažinimo principų.

„Valdantieji paprasčiausiai daug prikalbėjo, o šiuo biudžetu realiai pasityčiojo iš vaikus auginančių šeimų, atimdami iš jų papildomą neapmokestinamų pajamų dydį ir skirdami vaiko išmokas, kurias žmonės jau praminė „vaiko išmalda“. Buvo pasityčiota ir iš viešojo sektoriaus darbuotojų pakėlus atlyginimus keliais eurais, tuo tarpu jėgos struktūrų pareigūnams - prokurorams, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojams - negaila ir aštuoniais šimtais eurų algas padidinti“, - teigia socialdemokratas Algirdas Sysas.

Socialdemokratai pateikė siūlymų, kuriais buvo reaguojama į socialiai jautriausių grupių poreikius. Deja, buvo atsižvelgta vos į kelis.

„Šiandien Seime prie posėdžių salės įvyko smurto aukų nevilties akcija - skirstant papildomus biudžeto asignavimus buvo išdalinti 55 milijonai eurų, bet nerasta prašytų kelių milijonų smurto aukas priglaudžiantiems specializuotiems pagalbos centrams. Juk ten priebėgos dažniausiai ieško mušamos moterys su vaikais. Centrai - dažniausiai vienintelis jų išsigelbėjimas. Tačiau Premjeras, išvydęs protestuotojus, tik užsipuolė - kodėl ne darbe. Tai apie kokį socialinį jautrumą galime kalbėti. Šitos Vyriausybės deklaruojamas dėmesys pažeidžiamiausiems išgaravo prisėdus prie biudžeto - ir vėl investicijos į plytas laimėjo prieš pagalbos badą“, - sako LSDP frakcijos narė Dovilė Šakalienė.

Socialdemokratai teigia nepritariantys 2018 metų biudžeto projektui, nes jame mokesčių pertvarka tik kosmetinė, neįtvirtintas teisingesnis mokesčių surinkimas ir perskirstymas mažinant atskirtį tarp mažų ir didelių pajamų; nėra aiškių Vyriausybės veiklos prioritetų; nepakankamas mokesčių sistemos progresyvumas; skelbiama, kad biudžetas socialiai orientuotas, bet sprendžiama tik skurdo rizika, išlieka sąlyginai didelis socialinių įmokų tarifas ir kita.

„Socialdemokratų partijos frakcija negali balsuoti už tokį biudžeto projektą, kuris pristatytas kaip perteklinis. Tas perteklius kol kas pagrįstas pažadais geriau surinkti mokesčius. Kol kas nematome, kad būtų vykdomi ankstesnieji biudžeto teikėjų pažadai - ypač susiję su mažų pajamų, pensijų didinimu, atskirties mažinimu, emigracijos stabdymu. Tai kaip galime patikėti naujais?“ - klausė Seimo LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas.


Seimas tvirtins Valstybės biudžetą

Seimas antradienį po antrojo 2018 metų biudžeto svarstymo turėtų jį patvirtinti.

Pirmadienį Ministrų Kabinetas gavo apie pusę šimto naujų Seimo narių pasiūlymų, kuriais buvo siūloma biudžeto išlaidas padidinti daugiau kaip 140 mln. eurų.

Vyriausybė iš dalies pritarė parlamentarų grupės siūlymui papildomai skirti lėšų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kurie būtų naudojami Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškai. Tam skirta 40 tūkst. eurų. Taip pat pritarta siūlymui papildomus 50 tūkst. eurų skirti socialinei pagalbai asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, teikti. Papildomus 100 tūkst. eurų nutarta skirti bibliotekų dokumentų fondų finansavimui (knygų įsigijimui).

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis yra sakęs, kad prioritetai išlieka tie patys.

„Biudžetas atspindi mūsų prioritetus - turtinės atskirties mažinimas, dėmesys socialinei apsaugai, krašto apsaugos finansavimo didinimas. Iš viso socialinės apsaugos dalis 2018 metų biudžete sudaro daugiau nei 5,3 mlrd. eurų. Tai viena iš trijų sričių kartu su Sveikatos apsauga ir Krašto gynyba, kurioms finansavimas auga labiausiai“, - sako Premjeras.

Anksčiau Vyriausybė kitų metų biudžeto išlaidas padidino 55 mln. eurų, kurie bus skirti medikų ir valstybės tarnautojų algoms kelti bei išplėsti socialinę paramą savivaldybėms.

Finansų ministras Vilius Šapoka pabrėžė, kad patobulintame biudžeto projekte esminiai prioritetai nesikeitė. Anot ministro, svarbiausi tikslai liko gausinti mažiausiai uždirbančių, vaikus auginančių šeimų, pensinio amžiaus gyventojų pajamas, didinti investicijas šalyje bei stiprinti tiek krašto, tiek sveikatos apsaugos sistemą.

Pasak finansų ministro, patobulintame projekte siūloma asignavimus padidinti 54,5 mln. eurų. Jo teigimu, papildomai (daugiau nei 3 mln. eurų) yra numatyta skirti nukentėjusių asmenų valstybinėms pensijoms didinti ir pareigūnų valstybinių pensijų priedui mokėti, padidinti motinystės išmokoms besimokančioms mamoms. Papildomų asignavimų patobulintame biudžeto projekte siūloma skirti gydytojų ir rezidentų atlyginimų didinimui (daugiau nei 11 mln. eurų), taip pat savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui didinti (1 mln. eurų). Be to, įgyvendinant tarnybos Kalėjimų departamente statuto pakeitimus, 3 mln. eurų bus skiriama ir šių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Kartu Vyriausybė siūlo papildomai numatyti 1,6 mln. eurų įsisenėjusiai teismų darbuotojų atlyginimų vėlavimo metų pabaigoje problemai spręsti. Taip pat daugiau nei 10 mln. eurų numatyta valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos didinimui nuo 130,5 iki 132,5 euro.

Patobulintame biudžete dar 5 mln. eurų numatyta kritinių žemės ūkio melioracijos įrenginių priežiūrai ir rekonstravimui, 1 mln. eurų - laisvųjų ekonominių zonų infrastruktūros (prisijungimui prie inžinerinių tinklų) plėtrai.

2018 metais planuojamas 0,6 proc. BVP viešųjų finansų perteklius, vidutinės metinės infliacijos augimas kitąmet lėtės ir sieks 2,7 proc.

V. Šapoka pabrėžė, kad biudžeto liūto dalis tenka socialinei apsaugai, švietimui, sveikatos apsaugai, investicijų skatinimui. Taip pat jis nurodė, kad papildomos išlaidos yra paremtos tvariais finansavimo šaltiniais.

Vyriausybės patobulintame įstatymo projekte Seimui siūloma patvirtinti daugiau kaip 9,071 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir beveik 9,559 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 487,6 mln. eurų).

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s