1 nuotr.Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikisi, kad sprendimai dėl to, keliomis elektros jungtimis bus sinchronizuojamasi, bus priimti birželį.
„Iš esmės turime šiuo metu paskutinių patikslinimų etapą, studijos yra didžiąja dalimi prie pabaigos, bet yra atliekami tam tikri patikslinimai. Politikai nori kuo labiau pagrįstų skaičių, didesnio aiškumo, dėl to tas procesas vyksta iki birželio vidurio, tie skaičiavimai turi būti patikslinti“, - penktadienį žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.
Jis taip pat pridūrė besitikintis, kad visi klausimai dėl sinchronizacijos bus sėkmingai išspręsti.
„Visi techniniai klausimai, kuriuos šiuo metu sprendžiame, kaštų, techninių sprendimų, jie, tikiuosi, bus sėkmingai išspręsti, kad turėtume pakankamai politinio komforto priimti sprendimus birželio pabaigoje“, - kalbėjo energetikos ministras.
Anksčiau Eltai premjeras Saulius Skvernelis sakė tikintis, kad Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos susitarimas bus pasirašytas birželį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.
Praėjusią savaitę Baltijos energijos rinkos jungčių plano šalių susitikime (BEMIP) sutarta, kad Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizacijos pasirašys birželio pabaigoje, per Europos Vadovų Tarybos susitikimą 28-29 dienomis. Juo šalys patvirtins, kad yra pasiryžusios Vilnių, Rygą ir Taliną atjungti nuo rusiškosios elektros sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa.
Tačiau vis dar neatskleidžiama, ar tarp Lietuvos ir Lenkijos bus statoma antra elektros jungtis bei kokie techniniai reikalavimai projektui bus keliami.
Vienas pagrindinių klausimų, kaip techniškai Baltijos šalys ir Lenkija bus sinchronizuotos, viešai dar nėra atsakytas. Vadinamoji dinaminė studija turėjo nustatyti, kuris sinchronizacijos variantas yra geriausias: per šiuo metu veikiančią elektros jungtį „LitPol Link“, statant antrą tokią jungtį ar papildomai nutiesiant jūrinį kabelį.
Lietuvos elektros perdavimo operatoriaus „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas gegužės viduryje teigė neatmetantis galimybės, kad antroji „LitPol Link“ jungtis bus nutiesta ateityje, kai Baltijos šalys ir Lenkija jau veiks sinchroniniu režimu. Anot jo, elektros poreikis natūraliai augs, tad gali reikėti ir didesnių elektros pralaidumų, tačiau šiuo metu tai nėra būtina.
Antrosios elektros jungties reikalavimą kėlė Estija, nors Lietuva teigė, kad pakanka dabartinės jungties. Talinas baiminasi, kad, esant tik vienai linijai, egzistuoja per didelė rizika, kad ji nutrūks ar kitaip nustos veikti. Lietuva, savo ruožtu, tikina, kad pakanka vienos jungties, o antros „LitPol Link“ linijos idėją atmeta, mat šios tiesti nenori Lenkija. Jau anksčiau baimintasi, kad, per agresyviai reikalaujant Varšuvos tiesti antrąją jungtį, gali sustoti visas sinchronizacijos projektas.
Tačiau pati Lenkija yra pasiūliusi idėją nutiesti jūrinę elektros jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Baltijos šalys yra apsisprendusios iki 2025 metų sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa ir atsijungti nuo rusiškojo tinklo.
