respublika.lt
 

Žmogaus teisės - ne visiemsnuotraukos

2019 balandžio mėn. 18 d. 07:58:00
Justina GAFUROVA

Vakar Seime vyko tarptautinė konferencija „Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos 10-mečio atspalviai“. Čia buvo aptarta kurčiųjų padėtis Lietuvoje, o po konferencijos pasirašyta rezoliucija, numatanti reikalingus pokyčius. Šiandien Lietuvoje kurtieji vis dar gyvena atskirtyje, nors būti suprastiems - yra jų teisė. Tačiau taip dažnai kalbant apie žmogaus teises, apie negalią turinčių žmonių teises susimąstoma retai.

×
nuotr. 3 nuotr.
Asociatyvi Stasio Žumbio nuotr.

 

Lietuvos kurčiųjų draugija primena, kad žmogaus teisės yra visuotinės, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, rasės, religijos, kalbos ar kokios nors kitos padėties, pavyzdžiui, negalios ar kurtumo. Deja, kurčiųjų teisės dažnai yra pažeidžiamos, ypač besivystančiose šalyse.

Dažnam klausos negalią turinčiam žmogui tenka susidurti su kitiems sunkiai suvokiamais iššūkiais: važiuojant autobusu jie negirdi, kokia bus kita stotelė, nesupranta, ko klausia šalia sėdintis žmogus, ką jau kalbėti apie teisę žinoti, kas vyksta šalyje, kai televizijos programos beveik neverčia rodomo turinio į gestų kalbą.

Visgi, vakar į konferencijos dalyvius gestais kreipęsis Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora džiaugėsi dešimtmečio rezultatais: „Prieš 10 metų mes net negalėjome pasvajoti apie konferencijas, diskusijas Seime, apie tai, kad tokie renginiai bus verčiami į gestų kalbą.“

Vienas svarbiausių konferencijoje keltų klausimų - gestų kalbos vertėjų trūkumas Lietuvoje. Dar blogiau, kad trūksta ne tik pačių vertėjų, bet ir specialistų, kurie galėtų tokios profesijos atstovus parengti. Tai trukdo kurtiesiems integruotis į visuomenę ir tapti lygiaverčiais jos nariais. Šiuo metu Lietuvoje yra ne daugiau kaip 100 profesionalių gestų kalbos vertėjų.

Konferenciją inicijavusi Seimo narė Raminta Popovienė atkreipė dėmesį, kad gestų kalba svarbi ne tik kurtiesiems, bet ir girdintiesiems. „Antraip, klausos negalią turintys žmonės vis labiau izoliuotųsi savo bendruomenėje, o juk jie puikiai gali integruotis - bendrauti, dirbti, kurti, užsiimti visuomenine veikla. Suprasdami vienas kitą, mes jaučiamės vienos visuomenės, vienos tautos dalimi, dalyvaujame visuomeniniame, politiniame gyvenime. Bet pagalvokime vien, pavyzdžiui, apie daugeliui įprastą veiksmą - vizitą pas gydytoją ar kokios sutarties sudarymą. Koks jis tampa sudėtingas ir kartais neįveikiamas žmogui su klausos negalia. Akivaizdu, koks svarbus gestų vertėjų vaidmuo“, - sakė parlamentarė. Iki šiol Lietuvoje gestų kalba verčiama tik nedidelė dalis nacionalinio transliuotojo programos.

Konferencijoje dalyvavusi Pasaulinės gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Debra Rasel (Debra Russel) priminė, kad būti suprastiems ir susikalbėti su likusiu pasauliu - kurčiųjų teisės. „Lietuvoje daug pozityvios pažangos. Kalbinės teisės yra žmogaus teisės, ir jos turi būti užtikrintos žmogui visą parą. Siekiame, kad žmonės gestų vertimo paslaugas gautų visame pasaulyje“, - spaudos konferencijoje sakė į Lietuvą iš Kanados atvykusi D.Rasel.

Informacija

Klausos sutrikimas yra viena dažniausiai pasitaikančių negalių. Apie 15 proc. pasaulio gyventojų klausa daugiau ar mažiau sutrikusi, o tai - 800 milijonų žmonių. Lietuvos kurčiųjų draugijos duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 40 tūkst. asmenų, turinčių didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą. Besivystančiose šalyse daugelis kurčiųjų neįgyja jokio išsilavinimo ir apie 80 proc. iš 70 milijonų kurčiųjų išsilavinimas yra neprieinamas. Tik 1-2 proc. kurčiųjų įgyja išsilavinimą gestų kalba.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko pavaduotojo Justo DŽIUGELIO komentaras:


Nepaisant to, kad 2010 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, manau, per mažai dėmesio buvo skiriama įvairių kampanijų viešinimui. Didžiąja dalimi šios konvencijos įgyvendinimas yra vykdomosios valdžios prerogatyva, nes joje kalbama apie eilę struktūrinių reformų ir teisės aktų pakeitimų. Per pastaruosius metus nevyriausybinės organizacijos ir dalis politikų ėmė daugiau kalbėti apie neįgaliųjų problemas. Tai turėtų paskatinti visuomenę keisti požiūrį į neįgaliuosius ir vykdančiosios valdžios atstovus priversti priimti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus.

Reikalingi pokyčiai taip pat priklauso ir nuo pačios bendruomenės aktyvumo. Kiekviena negalios grupė turėtų šiek tiek garsiau reikalauti savo teisių iš valdžios atstovų, tarp jų ir iš Seimo narių. Lygiai taip pat jie turėtų remtis tuo, kas nurodyta kaip žmogaus prigimtinės teisės Konstitucijoje. Žinoma, tobulos sistemos nepasieksime, tačiau ir kurčiųjų bendruomenė turėtų aktyviau apie tai kalbėti. Todėl džiaugiuosi šios dienos konferencija, tikiuosi, ji paskatins pokyčius.

Svarbu, kad kiekvienas toks reginys turėtų baigtis vienokių ar kitokių sprendimų priėmimu ar bent jau oficialiu raginimu priimti pakeitimus. Neseniai Seime buvo priimtos Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo pataisos, kurios įpareigoja nacionalinį transliuotoją dalį laidų rodyti su vertimu į gestų kalbą ir dalį laidų pritaikyti regos negalią turintiems žmonėms. Įstatyme numatyta, kad kasmet tokių transliacijų valandų skaičius turėtų didėti. Deja, tai nėra itin ambicingas tikslas, kurį Lietuva galėtų išsikelti.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tikite, jog Punios šilą reikia kirsti?

balsuoti rezultatai

Ar žinotumėte, kaip elgtis atominės avarijos atveju?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +10 C

 +10 +11 C

 

 +12 +14 C

+22 +24 C

 +24 +25 C

 

 +23 +25 C

0-2 m/s

 0-3 m/s

 

0-5 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis