respublika.lt

Žinios yra šalies infrastruktūros dalis

(0)
Publikuota: 2017 balandžio 17 08:11:16, Prof. Jonas Grigas
×
nuotr. 1 nuotr.
Žinios yra šalies infrastruktūros dalis. Stasio Žumbio nuotr.

Kai kalbame apie infrastruktūrą, galvojame apie fizinius įrenginius ir sistemas, būtinas funkcionuoti ir klestėti šaliai ir jos ekonomikai, - kelius, tiltus, tunelius, oro uostus ir geležinkelius. Geros šalies infrastruktūros palaikymas yra lemiamas veiksnys. Kelių duobės ir griūvantys pastatai rodo, kad infrastruktūrą reikia taisyti. Bet žinios taip pat yra infrastruktūra. Jeigu jų kūryboje yra duobių, jas reikia šalinti. Mokslas ir technologijos yra modernios ekonomikos pagrindas ir daugelio aplinkosaugos, socialinių ir saugumo iššūkių sprendimo raktas. Smalsumo skatinami fundamentiniai tyrimai, laisvė ir vaizduotė yra pagrindas visiems taikomiesiems tyrimams ir technologijų kūrimui.

 

Seimas ir Vyriausybė suka galvas dėl aukštojo mokslo optimizavimo - kiek ir kokių Lietuvai reikia universitetų. Neracionalus dabar yra universitetų skaičius trijų milijonų gyventojų neturinčioje šalyje. Dar labiau neracionalu yra tai, kad kai kuriuose mūsų universitetuose beveik nekuriamos šalies poreikiams reikalingos mokslo žinios, kad žinių kūryba atitrūko nuo jaunimo mokymo, kad ne visi universitetai rengia tuos specialistus, kurių labiausiai reikia šaliai, ir taip žaloja jaunimo ateitį. Negalėdamas įgyti tinkamo išsilavinimo arba įgijęs netinkamą ir negalėdamas įsidarbinti, jaunimas emigruoja ieškoti atsitiktinių darbų svetur. Taip Lietuva sparčiai praranda savo turtą, nes tinkamai išlavintas jaunimas yra didžiausias šalies turtas. Emigracija kelia grėsmę ir šalies saugumui. O Seimas ir vyriausybės seniai nesiima jokių veiksmų, abejingai stebėdamos nykstančią tautą.

Pertvarkant aukštąjį mokslą, reikia palikti tik tuos kelis universitetus, kurie turi fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams tinkamą infrastruktūrą. Daugelio specialistų rengimą reikia pavesti kolegijoms. Juk fundamentiniai tyrimai pasaulyje sukėlė revoliucinius pokyčius gyvybės moksluose, kompiuterių ir dirbtinio intelekto moksle, kuriant GPS prietaisus ar „Google“ sistemos algoritmus, kurių vertė dabar siekia 500 milijardų dolerių. Žinių kūryba mūsų universitetuose yra būtina, kad galėtume naudotis į Lietuvą ateinančiomis moderniomis technologijomis ir patys jas kurti. Kitaip didės praraja tarp kuriančių technologijas šalių ir jas tik naudojančių, į kurių gretas gali patekti ir Lietuva.

Fundamentiniai tyrimai ne tik radikaliai pakeitė mūsų pasaulio supratimą, jie padeda kurti naujus prietaisus ir technologijas, kurios gerina visuomenės gyvenimo kokybę, tokias kaip pasaulinis ryšių tinklas (www), pradžioje fizikų sukurtas siekiant pagerinti mokslinį bendradarbiavimą. Dabar jis labai paveikė pramonę ir visuomenės gyvenimą. Jis yra viešasis gėris. Kvantinė fizika padėjo sukurti kompiuterių lustus - jie persismelkė į visas visuomenės gyvenimo sritis, o jų kūrimas sudaro 30 procentų JAV bendrojo vidaus produkto.

Iš fundamentinių tyrimų nereikia tikėtis greito rezultato. Visų šalių vyriausybės finansuoja fundamentinius tyrimus, kurių tikslas yra išspręsti svarbiausius socialinius iššūkius, tokius kaip perėjimas prie švarios energijos, klimato kaita, sveikatos apsauga ar epidemijų pažabojimas.

Gerai žinomas žmonių bruožas sutelkti dėmesį būtiniausiems poreikiams ir trumpalaikiams sprendimams. Bet fundamentinių tyrimų finansavimas, kaip ir taupymas pensijai, yra būtina sąlyga siekiant ilgalaikio gerovės užtikrinimo, inovacijų ir visuomenės pažangos. Iš jų pasaulis turi naudos, naudodamasis moksline kruopštumo kultūra, tiesos siekiu, kritiniu mąstymu ir dialogu, sveiku skepticizmu, pagarba faktams ir abejonėms bei domėjimusi gamtos turtingumu ir žmogaus protu. Lietuva nepajėgi finansuoti fundamentinių tyrimų keliolikoje universitetų, todėl reikia apsiriboti tinkamai finansuoti du tris universitetus. O universitetai, kuriuose neplėtojami fundamentiniai tyrimai, anot ilgamečio Vilniaus universiteto rektoriaus Jono Kubiliaus, yra tik klojimo teatrai, ant kurių užkabinta lentelė su užrašu „Universitetas“. Jo pranašiški žodžiai šaliai duoda blogus ir brangius vaisius.

Žinių kūrybos infrastruktūra susitelkė Vilniuje ir Kaune ir jos jau nebepakeisi, nes jos sukūrimui reikia daug laiko ir lėšų. Todėl akivaizdu, kur ir kokie universitetai turi išlikti kaip žinių kūrybos centrai ir kokios programos yra perteklinės. Turi išlikti tie, kurie jau turi fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams plėtoti reikalingą infrastruktūrą. O neorientuotus į mokslą specialistus reikia rengti kolegijose, šių infrastruktūrą ir programas taip pat reikia optimizuoti. Gaila, kad Švietimo ir mokslo ministerijai seniai trūksta kompetencijos racionaliai universitetų pertvarkos vizijai ir ji švaisto biudžeto lėšas laukdama, kol kai kurie universitetai patys sunyks, savo veiklą pavertusi tik diskusijomis.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s