respublika.lt

Žemdirbiai pavargo būti diskriminuojami. Ruošiasi šturmuoti Briuselį

2018 spalio mėn. 10 d. 07:59:44
Edita SIAVRIS

Nors, VMI duomenimis, tarp Lietuvos turtuolių patenka ir didžiulius žemės plotus valdantys ūkininkai, kurie gyvenimu nesiskundžia, yra žemdirbių, kuriems pagrindinis klausimas - ne turtai, o išlikimas. Ne paslaptis, kad Lietuvos žemdirbiai gauna vienas mažiausių išmokų ES.

 

Diskriminacija turi baigtis

Vakar europarlamentaras Bronis Ropė, bendradarbiaudamas su žemdirbių bendruomene, parengė kreipimąsi į Europos Parlamentą, Europos Komisiją ir Tarybą, kad Baltijos valstybių žemdirbių diskriminacija dėl nesąžiningų tiesioginių išmokų pagaliau turi baigtis. „Kad būtų veiksmingiau, pakviečiau pasirašyti kreipimąsi visus 24 europarlamentarus iš trijų Baltijos šalių. Reikalaujame suformuoti 2020 Bendrosios žemės ūkio politikos biudžetą, kad būtų užtikrintas 2013 metais patvirtintas 196 eurų už hektarą tiesioginių išmokų lygis. Taip pat atitinkamai kooreguoti Bendrąją žemės ūkio politiką po 2020 metų, jos nuostatas dėl visiškos tiesioginių išmokų konvergencijos (artėjimo prie vidurkio) 2021-2027 metų laikotarpiu“, - pranešė B.Ropė.

Europos Parlamento Peticijų komitetas per artimiausius kelis mėnesius svarstys Lietuvos žemdirbių pakartotinę peticiją dėl nevienodų išmokų pagal ES Bendrąją žemės ūkio politiką Lietuvoje (pav. „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų“). Primename, kad peticiją Lietuvos žemdirbiai EP Peticijų komitetui buvo pateikę dar šių metų vasarį. Vasarą Europos Komisija peticiją išnagrinėjo ir mūsų šalies žemdirbiams (t.y. Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybai) pateikė atsakymus. Viename iš savo atsakymų Europos Komisija teigė, kad tiesioginių išmokų artėjimo prie vidurkio tarp valstybių narių klausimas skiriasi nuo tiesioginių išmokų laipsniško įvedimo klausimo. Lietuvos žemės ūkio ir maisto taryba EK teiginį pavadino neatitinkančiu faktų, nes net 6 iš 13 šalių, tapusių ES narėmis po 2004 metų (Malta, Kipras, Slovėnija, Kroatija, Vengrija, Čekija), tiesioginės išmokos 2016 metais viršijo ar siekė ne mažiau 90 proc. ES vidurkio.

EP Peticijų komitetui pateiktoje peticijoje su pastabomis į EK atsakymus Lietuvos žemės ūkio ir maisto taryba rašo, jog „ES bendroje žemės ūkio produkcijos, kapitalo ir darbo rinkoje laipsniško išmokų įvedimo atskyrimas nuo konvergencijos galėtų reikšti tik tai, kad stojimo sutartyje valstybių aukščiausių vadovų parašais buvo įtvirtintos ilgalaikės diskriminacinės sąlygos Lietuvos žemdirbiams, kurie 2013 metais gavo maksimalias, tačiau tik šiek tiek didesnes negu 50 proc. ES vidurkis, tiesiogines išmokas“.

Atsakyme šalies žemdirbiams Europos Komisija teigė, kad šių metų birželio 1 dienos pasiūlyme dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų Komisija pasiūlė toliau reikšmingai tęsti valstybių narių tiesioginių išmokų dydžių už hektarą artėjimą prie vidurkio. Tuo tarpu Lietuvos žemdirbių atstovai primena, kad EK galėjo bent pripažinti, kad 2013 metais vasarį 7-8 valstybių ir vyriausybių susitarimas, kad išmokos 2020 metais bus ne mažesnės nei 196 eurai už hektarą, liko neįgyvendintas.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto taryba pakartotinėje peticijoje atkreipė Europos Komisijos dėmesį, kodėl ši Lietuvos žemdirbiams taiko tokius pat griežtus aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, poveikio klimato kaitai reikalavimus, kai žalinimo išmoka, mokama 2014-2020 metų laikotarpiu Lietuvos ūkininkams už aplinkai ir klimatui naudingas praktikas, yra daugiau nei 30 proc. mažesnė nei vidutinė ES žalinimo išmoka. Ir ironiškai klausė: nejau, Europos Komisijos nuomone, aplinka ir klimatas Lietuvoje yra gerokai pigesni nei kitose ES valstybėse?

Važiuos manifestuoti


Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis neslėpė apmaudo, kad išmokos mūsų žemdirbiams, Briuselio klerkų tikinimu, esą nekyla ir dėl esą pas mus pigesnės darbo jėgos, mažesnės žemės kainos ar pigesnės energetikos. „Dabar dar tas „Brexit“, tai čia visiems (išmokas, - aut. past.) mažins, mums mažins. Ir mes nepasieksime tų išmokų. Tarsi mes įstojome ne į Europos Sąjungą, bet į aborigenų sąjungą. Dabar šnekamės su latviais, gruodžio 13 dieną ruošiamės 3 autobusais važiuoti į Briuselį manifestuoti ir reikalauti, - kalbėjo J.Vilionis. - Yra ir kitas dalykas, ir mūsų prezidentė... Dabar prioritetas - sanglaudos fondai ir Ignalinos atominė. Mums milijardu trimis šimtais milijonų eurų sumažino iki 2020 metų Kaimo plėtros programai. Yra valdų modernizavimas, kur ūkininkai gauna investicijoms, tai tų pinigų beveik neliko. Vadovybei svarbiau Ignalina. Šiandien Lietuvoje nebeliko linų, baigėsi kiaulės, karvės išparduodamos, jau dabar 200 tūkst. jų nebėra.“


Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KINIJA: Nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė išvyko gastrolių į tris Kinijos miestus: Džuhai, Guangdžou ir Šanchajų; juose iki spalio pabaigos bus parodyti penki Piotro Čaikovskio baleto „Miegančioji gražuolė“ spektakliai.
  • GRANATA: ketvirtadienį po vidurdienio Vilniuje, Smėlio g., prie darželio, rastas granatos F11 muliažas, kurio ilgis - apie 10 cm, plotis - 5 cm.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMINISTRATORIUS

Ar jūsų name išjungia šildymą, kai lepina šilti orai?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate organų donorystei?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas spaudoj
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +2   +9 C

   +5   +8 C

 

   +2  +7 C

  +15 +18 C

   +12  +14 C

 

   +11  +12 C

 3-8 m/s

 2-3 m/s

 

    1-2 m/s

 

USD - 1.1530 PLN - 4.2940
RUB - 75.6506 CHF - 1.1453
GBP - 0.8795 NOK - 9.4293
reklama
Sveikata Grožis