respublika.lt

2017 spalio 23, pirmadienis

Žaliąsias miestų erdves išstumia atsigaunanti statybų rinka?nuotraukos

2017 balandžio mėn. 20 d. 10:35:16
Edita SIAVRIS, zinios@vakarozinios.lt

Žaliosios miesto erdvės visuomenės gyvenime atlieka labai svarbią funkciją. Parkai, skverai tapę neatsiejama gyventojų poilsio, laisvalaikio vieta, o biologinei įvairovei - gamtos prieglobsčiu. Pasak specialistų, norint turėti pakankamai žaliųjų erdvių ir tinkamą šių priežiūrą, pirmiausia reikia keisti požiūrį į senus medžius.

 

Pagal įstatymų normas, dideliame mieste vienam gyventojui turi tekti 25 kv. m žaliosios erdvės, vidutiniame mieste - atitinkamai 20 kv. m, miestelyje - 15 kv. m.

Miestai, kuriuose aktyvi statybų rinka, žaliųjų erdvių požiūriu patenka į rizikos grupę. Vilnius, kuriame didelė nekilnojamojo turto pasiūla ir paklausa, atsiduria tokioje rizikos grupėje. Pasak
Žali.lt nario Lauryno Okockio, medžių ir žaliųjų erdvių sostinėje mažėja kasmet po kelis procentus. „Per pastaruosius 5 metus Vilniuje žaliųjų erdvių sumažėjo apie 10 proc. Tą pastebime ir mes, ir žmonės tokiais klausimais kreipiasi į mus. Gyventojai pastebi, kur anksčiau buvo kokie apleisti parkeliai, neturintys parko statuso, užstatomi daugiabučiais pastatais, nes dabar rinkoje statybų bumas. Butų paklausa ypač didelė Vilniuje“, - teigė jis ir atkreipė dėmesį, jog anksčiau sostinėje sparčiai augo tokie mikrorajonai kaip Pilaitė, šiuo metu statybos plečiasi labiau į miesto centrą, - Naujamiestyje, Žvėryne, aplinkiniuose rajonuose Antakalnyje, Šnipiškėse.

L.Okockis tikino matantis ir kitą bėdą, jo nuomone, tiek šalies, tiek sostinės savivalda neturi supratimo apie senus medžius, dažnai matant papuvusį kamieną ar šaką skubama ją kirsti, bet ne gelbėti, gydyti. „Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje medžiai yra vertinami, kiekvienas jų turi savo identifikacinį kodą, visi medžiai sunumeruoti, - aiškino jis. - Vilniuje pirmiausia turi būti atlikta medžių inventorizacija, medžiai turi būti vertinami, ir leidimai juos kirsti neturi būti lengvai išduodami. Miesto želdiniai - jei tai nėra saugoma teritorija - savivaldos reikalas. Manau, geriau, kad už tai taptų atsakinga Aplinkos ministerija, tada ir medžiai nebūtų taip greit pašalinami.“

Vilniaus savivaldybės atstovų informacija, inventorizuoti visus miesto želdinius sostinės savivaldybė pradėjo prieš dvejus metus. Savivaldybė inventorizavusi medžius Žvėryne, dalyje Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijų. Šiuo metu intensyviai vyksta inventorizacija visose seniūnijose.

Visos šalies savivaldybės per 10 metų nuo Želdynų įstatymo priėmimo (Želdynų įstatymas buvo priimtas 2008 metais, - aut. past.) privaloma tvarka turi inventorizuoti medžius, kol kas čia labiausiai pažengusi Kauno savivaldybė. Inventorizavus medžius būtų aišku, kiek valstybinėje miesto žemėje auga medžių, kokia jų būklė, kiek jų ir kaip reikės gydyti ir panašiai.

L.Okockis įsitikinęs, jog medžių priežiūrą miestuose reikėtų pavesti specialistams, juo labiau kad Lietuvoje jų turime, veikia arboristų draugija. L.Okockio vertinimu, deja, sostinėje medžius sodina ir geni tie patys žmonės, kurie užsiima ir plytelių klojimu. Jei medžius prižiūrėtų kvalifikuoti specialistai, medžių priežiūros kokybė smarkiai išaugtų ir jų nereikėtų šalinti.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistė Kristina Ulkienė informavo, jog Aplinkos ministerija kaip tik planuoja Želdynų įstatymo pakeitimą, kad būtų įstatymiškai reglamentuota, jog įmonės, tvarkančios želdinius, būtų atestuotos, vadinasi, apmokytas ne tik darbų vadovas, bet visa įmonė. „Žinoma, įmonė gali turėti tų darbuotojų, bet jie pasidalija į kelias grupes, vienoje grupėje yra apmokytas darbų vadovas, kita grupelė dirba pati sau, neparodė darbų vadovas, ir tada nugeni ką nors ne taip“, - kalbėjo K.Ulkienė.

Kiekvienas sprendimas, veiksmas, susijęs su žaliosiomis erdvėmis, atsiliepia čia gyvenančiai biologinei įvairovei. L.Okockiui labai apmaudu dėl Vilniaus Sapiegų parko, mat čia buvo įrengiamos automobilių statymo aikštelės ir prireikė kirsti medžius. „Nesuprantamas dalykas. Valstybės senus medžius labai vertina, žinau, kad seniausia liepa Sapiegų parke skaičiuoja jau apie 300 metų. Parkai yra gyvybė. Išpuvusi šaka yra buveinė paukščiams, uoksai atsiranda, nes geniai ertmes iškala tik supuvusiame medyje“, - teigė jis.

Tiesa, Vilnius gali didžiuotis Vingio parku, tai vienas didžiausių ir seniausių Lietuvos parkų. Jei žmonės nori pamatyti sengirę, seniausių pušų, Vingio parkas - geriausias to pavyzdys, ir važiuoti niekur nereikia. Žali.lt narys tikino, jog Vingio parke gyvena begalė gyvūnų rūšių, tai įvairūs varliagyviai, driežai, žalčiai, voverės, taip pat saugomi paukščiai. Čia puikiai įsikūrusios peri pelėdos, kiti sparnuočiai, už tai reiktų ačiū pasakyti ir Lietuvos ornitologų draugijai, kuri čia prikėlė daug inkilų.

Šiuo metu sostinės gyventojams nerimą kelia Žvėryno situacija. Žvėryno bendruomenės pirmininkė Danutė Jokubėnienė sakė, jog Žvėrynas šiuo metu nebėra toks žalias, koks anksčiau. Bendruomenės pagrindiniu veiklos tikslu išlieka aplinkosauga ir paminklosauga. „Yra Žvėryno Neries pakrantė, mes ribojamės su landšaftiniu Karoliniškių draustiniu, yra saugotinas ąžuolynas, kuriam trūksta metų, kad šis būtų įtrauktas į apsaugą. Vedėme seminarą susikvietę gamtosaugininkus, aplinkosaugininkus, tarėmės, ką daryti. Darbų yra daug, dabar sprendžiame, ką pavadinti Žvėryno vertybe, yra reliktinė pušis, kuri stovi prie Neries, yra, kaip minėta, ąžuolynas, kas reta Vilniaus mieste“, - kalbėjo D.Jokubėnienė.

Pasak bendruomenės pirmininkės, medžiai ir ekologija žvėryniečiams rūpi ir dar dėl vienos svarbios priežasties - Žvėryne palyginti didelis oro užterštumas, kadangi mikrorajonas savotiškoje lomoje. O žaliosios erdvės, medžiai - puiki taršos prevencija.

               


Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: Lietuvos čempionai Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai palengva kopia į Lietuvos rankinio lygos turnyrinės lentelės viršų; trečiose rungtynėse namuose su Varėnos „Ūla“ klaipėdiečiai šeštadienį sužaidė pasiekdami vienose rungtynėse įmestų įvarčių sezono rekordą, o varžovus įveikė net 25 įvarčių skirtumu - 47:22 .
  • PLAUKIMAS: Čekijoje vykstančių „Arena Cup“ serijos plaukimo trumpajame baseine varžybų „Plzenske sprinty“ vyrų 100 m plaukimo krūtine finale šeštadienį lietuvis Giedrius Titenis užėmė ketvirtąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar Lietuvoje reikia įteisinti dvigubą pilietybę?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2    0 C

   0   +2 C

 

   -1   0 C

   +5   +6 C

  +2  +4 C

 

   +2  +3 C

    2-3 m/s

     3-5 m/s

 

      4-5 m/s

 

USD - 1.1818 PLN - 4.2363
RUB - 67.8679 CHF - 1.1597
GBP - 0.8962 NOK - 9.4145
reklama
Labas vasara