respublika.lt

Ypatinga diena mūsų istorijai - pasirašytas Nepriklausomybės Akto perdavimo protokolas

(0)
Publikuota: 2018 sausio 18 08:20:16, Danas NAGELĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto perdavimo protokolą Prezidentūroje pasirašė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo vadovė prof. baronienė Elkė fon Bioselager ir Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis. Stasio Žumbio nuotr.

Vakar sausakimšoje prezidentūros Baltojoje salėje per iškilmingą ceremoniją Vokietija Lietuvai perdavė Vasario 16-osios Akto originalą. Tarp gausiai susirinkusiųjų buvo ne tik dabartiniai, bet ir buvusieji Lietuvos vadovai, kiti politikai, Vokietijos diplomatai, signatarų palikuonys. Net vokiečiai suprato šios akimirkos svarbą Lietuvai ir Akto perdavimo metu plojo atsistoję, o signatarų giminaičiai įsitikinę, kad tai - istorinis įvykis, kuris prisidės prie patriotizmo skatinimo.

 

Svarbiausias Lietuvos dokumentas

Nepriklausomybės Akto signataro, vyskupo Justino Staugaičio brolio anūkas gydytojas Darius Staugaitis, save pristatantis šiuo metu Panevėžyje gyvenančiu senjoru, tiki, kad Vasario 16-osios Akto grąžinimas Lietuvai prisidės prie patriotizmo skatinimo, gal net padarys žmones geresnius, dar labiau mylinčius Tėvynę.

„Man atrodo, kad žmonės šito įvykio svarbą turėtų įvertinti ir didžiuotis tuo, kad esame valstybė. Kad esame ne iš kažkur atsiradę. Kad atkūrėme valstybę prieš 100 metų, paskui 50 metų buvome engiami, bet ir vėl atsikūrėme. O dabar gavome dokumentą, oficialiai patvirtinantį, kad iš tikrųjų nesame apsišaukėliai. Nes kaip žmogus turi turėti gimimo liudijimą, taip ir valstybė turi turėti savo Nepriklausomybės Akto originalą, kuris iš esmės yra valstybės gimimo liudijimas. Tai - pats svarbiausias Lietuvos dokumentas, svarbesnis ir už Kovo 11-osios Aktą. Nes be Vasario 16-osios Akto nebūtų ir Kovo 11-osios Akto. Prieš šimtmetį Lietuva pakilo kaip feniksas iš pelenų, nes prieš tai buvome ir po lenkų, ir po Rusijos imperijos priespauda. Tačiau mūsų signatarai, pasinaudoję suirute baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, atkūrė valstybę, kurią ir dabar turime. Kaip būtų atkurta Nepriklausomybė 1990-aisiais, jei valstybė nebūtų buvusi atkurta 1918-aisiais?“ - retoriškai klausė D.Staugaitis.

Neįmanoma nesididžiuoti

D.Staugaitis neslėpė, kad Nepriklausomybės Akto perdavimo Lietuvai ceremonija tiek savo iškilmingumu, tiek savo svarba jį ir sugraudino, ir pakylėjo.

„Ceremonija buvo labai didinga, ypač mane ji sujaudino, nes į Lietuvą grįžo Lietuvai ypač svarbus dokumentas, prie kurio yra prisilietęs ir mūsų giminaitis. Tas dokumentas visiems labai svarbus, bet ypač visiems mums, ne tik J.Staugaičio, bet ir kitų signatarų palikuonims. Į ceremoniją pakviesti visų signatarų palikuonys. Mes esame susibūrę į Vasario 16-osios Akto signatarų giminių klubą, kuris, jei gerai pamenu, įkurtas 1996 metais. Sovietiniais laikais visi buvome išblaškyti, net daug kas bijojo viešinti savo giminystės ryšius, o paskui pamažu susibūrėme. Renkame medžiagą apie signatarus, lankome jų gimtąsias vietas, bendraujame, turime turiningų susitikimų Signatarų namuose, kurie mus priglaudė. Ir susirenkame ne tik Vasario 16-ąją. Būna įvairiausių konferencijų, knygų apie signatarus pristatymų ir t.t.“, - pasakojo D.Staugaitis.

Tiesa, pasak panevėžiečio, klube telikę gana tolimi signatarų giminaičiai, jis pats - vienas artimiausių, nes dauguma kitų - signatarų provaikaičiai, signatarų brolių ar seserų provaikaičiai ir t.t.

Ištrėmė dėl pavardės

D.Staugaitis neslepia pasididžiavimo giminaičiu, savo vardą į Lietuvos istoriją įrašiusiu didžiosiomis raidėmis.

„Staugaičių giminė visą laiką prisiminėme ir puoselėjome jo darbus. Tačiau, galima sakyti, visa mūsų šeima 1941 metais buvo ištremta ir grįžome tik 1959 metais, o J.Staugaitis mirė 1943-iaisiais, būdamas Telšių vyskupu. Ar buvome ištremti dėl giminystės ryšių su signataru? Galbūt. Kas dabar pasakys. Niekas niekada nesakė, dėl ko trėmė. Trėmė pirmiausia mokytojus ir kitus inteligentus, tai yra Lietuvos protus, bet gal ir dėl giminystės ryšių. O man tada tebuvo pusantrų metų“, - prisiminė J.Staugaitis.

Pasak D.Staugaičio, visi likę signataro giminaičiai kiekvienų metų Vasario 16-ąją atvyksta į prezidentūrą pasiimti gėlių, kurias veža ant J.Staugaičio kapo Telšiuose.

„Mūsų giminėje J.Staugaičio vardas yra labai brangus. Ar gali būti kitaip, kai giminėje turėjome tokį svarbų žmogų, prisidėjusį ir prie Lietuvos valstybės atkūrimo? Tiesa, tuo nesu linkęs girtis. Be to, anais laikais iš viso buvo pavojinga minėti giminystės ryšius ir sunku buvo gyventi su Staugaičio pavarde, nes ji tarybiniais laikais labai kliūdavo“, - teigė D.Staugaitis.

Ceremonija

Vokietija Vasario 16-osios Aktą Lietuvai paskolino penkeriems metams (tiesa, sutartį reikės pratęsti kasmet). Jis nuo sekmadienio bus eksponuojamas Signatarų namuose Vilniuje - tame pat kambaryje, kuriame ir buvo pasirašytas.

„Šiandien ypatinga diena, kai galės ne tik mūsų tyrėjai, profesoriai, bet ir mes prisiliesti ir pamatyti tuos dokumentus. Nuoširdžiai dėkoju mūsų draugei valstybei Vokietijai, kuri, pati išgyvendama labai sudėtingus metus, šimtą metų tarp karų, pati nukentėjusi, sugebėjo išsaugoti mums svarbų dokumentą“, - dokumento perdavimo ceremonijoje sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Akto perdavimo protokolą prezidentūroje pasirašė Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo vadovė prof. baronienė Elkė fon Bioselager (Elke von Boeselager). Perduotus dokumentus kartu su D.Grybauskaite iškilmingai atvertė Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Angelika Fyts (Angelika Viets).

„Nors vokiečių karinė administracija iš pradžių griežtai kritikavo šią deklaraciją, vėliau Vokietija tapo pirmąja valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę tarptautiniu mastu“, - ceremonijoje sakė A.Fyts.

Anot jos, faktą, kad Liudas Mažylis Vokietijoje rado Vasario 16-osios Akto originalą, plačiai nušvietė ir šios šalies žiniasklaida, o didžiausias dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ rašė, kad radinys Lietuvą „apvertė aukštyn kojomis“.

„Kartu su Lietuva džiaugėsi ir Vokietija. Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai jau spalio 5 dieną Berlyne pasirašė sutartį dėl laikino dokumento perdavimo Lietuvai. Mūsų užsienio reikalų ministras sakė, kad laikinas dokumento perdavimas yra mūsų šalies draugystės išraiška“, - akcentavo A.Fyts.

Ceremonijoje taip pat kalbėjo signataro Antano Smetonos brolio Igno proprovaikaitis Daumantas Kazlauskas: „Pats svarbiausias dalykas, kurį liudija Nepriklausomybės Aktas, kad mes troškome būti laisvi. Kiekvienas lietuvis turėtų stengtis, kad laisvė būtų ne tik išsaugota, bet ir įprasminta darbais.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s