V.Tomaševska: Svajoju, kad pasveiktų sūnus

Peržengus sostinės Pilaitės mikrorajone trijų kambarių bute įsikūrusių namų šeimininkės Violetos ir europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio šeimos slenkstį užlieja gėlių jūra. Šeimininkė prieš kelias dienas šventė gimtadienį, o prie gyvų gėlių dera ir skoningi žiedus vaizduojantys paveikslai.

„Gyvename kukliai, visko užtenka, o prabangos mums ir nereikia“, - svetingai pravėrusi duris „Vakaro žinių“ žurnalistams prataria V.Tomaševska.

Egzotika - ne man

Moteris lyg atsiprašydama skėsteli rankomis - jos atostogų įspūdžiai bus lakoniški, nors būtent dėl tokios pokalbio temos tartasi.

„Buvome Jūrmaloje tris dienas, prie jūros. Trumpai, nes vyras neturi laiko. Sūnus Vladas atostogavo atskirai. Dainininkė Katažina, „Chorų karuose“ laimėjusi antrąją vietą ir 15 tūkst. litų, šiuos pinigus skyrė neįgaliųjų centrui. Už šiuos pinigus neįgalieji, tarp jų ir mūsų sūnus, aplankė Lenkijos kalnus“, - taip visiškai paprastai, be didelių įžangų V.Tomaševska pristato visą gyvenimą ją lydintį rūpestį - jos vyresnysis sūnus Vladas, kuriam dabar 23-eji, neįgalus nuo gimimo.

Na, o jei jau kalba apie atostogas, ponia Violeta skuba prisipažinti nesanti egzotikos gerbėja. Jai labai gražu Lietuvoje, tik gaila, kad ne visi tą pastebime. Tiesa, kalnų pas mus nėra, tačiau iš Lietuvos ir iki jų ne taip toli.

„Prieš 12 metų pirmą kartą išvydau kalnus, buvome Tatruose Lenkijoje, vaizdai sužavėjo. Nemėgstu smėlio, degintis kaip blynas, todėl kalnai man kaip tik. Jie užburia grožiu, atgaivina ir kūną, ir sielą, suteikia jėgų“, - tvirtino V.Tomaševska.

Praėjusių metų lapkritį Tomaševskių šeima lankėsi Maltoje. „Buvome savaitę nedidelėje saloje, ten medžių mažai, vos kelios palmės, tačiau net lapkritį lepinomės 19 laipsnių šiluma, - pasakojo moteris. - Maltos žmonės labai tikintys. Buvome mišiose, jos buvo laikomos anglų kalba. Žiūrėjau į žodžius, giedojau, patiko ir buvo įdomu“.

Maistas Maltoje jos labai nenustebino. Ten populiari triušiena, nes maltiečiai nelaiko galvijų - žolės nėra, akmenų daug.

„Maisto parduotuvėse daug rusiškų užrašų, ten daug rusų turistų. O vietos gyventojai malonūs, piktų nemačiau, gauna ir saulės daugiau nei lietuviai. Maltiečiai neaukšti, kalba dviem kalbomis - maltų ir anglų“, - pernai patirtų įspūdžių ponia Violeta dar nepamiršo.

Moteris teigė aplankiusi ir daugiau šalių, tik visai ne atostogų tikslais. Štai neseniai lankėsi Maskvoje - dėl sūnaus Vlado gydymo.

Nenumalšinamas skausmas

„Mano sūnus Vladas gimė visiškai neįgalus, jį reikia ir pamaitinti, ir aprengti, ir numaudyti. Cerebrinis paralyžius. Radome informacijos, kad Maskvoje daromos tam tikros operacijos, tačiau sūnaus operuoti nebuvo įmanoma. Mums pasakė, kad gali padėti pompa, kuri pumpuoja vaistus tiesiai į stuburą. Nuvažiavome į Lenkiją, ten mano sūnui padarė vaistų testą. Tris kartus juos leido, tris dienas ir išbuvome. Tačiau nepadėjo, nors kitiems ligoniams padeda“, - atsiduso moteris ir prasitarė, kad sūnui šis vizitas suteikė labai daug vilčių, o sveikatai nepagerėjus jis išgyveno didelį nusivylimą.

„Sūnus svajojo, kaip galės savarankiškai valgyti. Sakė: „Ačiū Dievui, pagaliau jau pats valgysiu“. Vladas ilgą laiką gyveno viltimi, paaiškėjus, kad niekas nepasikeis, tapo nervingesnis. Žinote, rodos, vaistai skirti tik sveikiesiems, o tiems, kurie rimtai serga, niekas negali padėti“, - ramiu balsu kalbėjo V.Tomaševska. Tik jos akys išdavė, kaip sunku motinai susitaikyti su mintimi, kad niekas negali padėti jos vaikui.

Didžiausia ponios Violetos svajonė - kad sūnus pasveiktų. „Žmonės nori kur nors nuvažiuoti, skristi į kosmosą, prabangos, man to nereikia. Aš būčiau laiminga, jeigu medicina ką nors sugalvotų, kad sūnus vaikščiotų. Jis labai to nori. Kitados klausė: „Mama, kodėl aš šeimoje toks?“ Nežinau nei ką atsakyti, nei kaip elgtis“, - moters akyse sublizgo ašaros, tačiau prabilus apie neįgaliųjų centrą, kurį lanko Vladas, veidą nušviečia šypsena.

„Vladui ten labai patinka, jis kartu su grupe keliauja, užsiima įdomiais dalykais, ir koncertai centre vyksta, neseniai dainininkė Katažina koncertavo“, - šypsojosi moteris.

Teko atsisakyti karjeros

Ponia Violeta mosteli į sekcijoje esančią šeimos fotografiją, į jaunėlį sūnų Pavelą. Trylikametis itin domisi mada, anot motinos, šiek tiek pritingi: „Sako, perskaičiau, ir užtenka, atsimenu viską. Žiūrėk, ir gauna 10 balų“.

Ar nesunku su paauglystės amžiaus sulaukusiu sūnumi? „Na ne, prieš kurį laiką ėjome į parduotuvę, aš jį už parankės, o sūnus sako: „Mama, ką darai?“ Toks amžius, kai gėdijasi, o paskui praeina. Kalbuosi, stengiuosi išklausyti ir visada akcentuoju, kad melas yra blogas dalykas. Sakau, niekada nemeluok, kad ir kaip ten būtų, pasakyk tiesą, išsiaiškinsime viską. Man rodos, jis ir nemeluoja“, - džiaugėsi savo jaunėliu moteris.

Violeta, paklausta, ar laiko save stipria moterimi, nustemba. „Apie tai niekada negalvojau. Jeigu kiti taip sako, gal ir esu stipri. Taip, mano gyvenimas truputį kitoks, bet šiaip esame tokie patys žmonės kaip ir visi“, - prisipažino V.Tomaševska ir pridūrė, kad lieka laiko ir sau.

Gimus pirmajam sūnui moteris paliko darbą, nuo to laiko rūpinasi šeima ir namais. Susitinka su draugėmis, apsilanko kirpykloje, tiesa, pernelyg puoštis nemėgsta. Geriausias drabužis, anot moters, džinsai - ir patogu, ir praktiška.

Bulviakasis - savomis rankomis

„Esu labai praktiškas žmogus, mėgstantis patogumą, viską daryti greitai. O patogiems drabužiams ir laiko daug skirti nereikia, juk džinsai nesilamdo, - juokauja pašnekovė. - Va ir pyragus greitai iškepu, ypač mėgstu kepti iš varškės. Tiesa, cepelinų greitai neišvirsi, tačiau juos mūsų šeima labai mėgsta. Nesame vegetarai, ir balandėlius, ir kotletus valgome. Vyras labai sušį mėgsta, o aš ne - ypač nepatinka man sojų padažas“.

Ponia Violeta jau spėjo prisikonservuoti daržovių. „Padariau agurkų, šiemet jų užderėjo labai daug, pomidorų truputį, nes jie mūsų darže nelabai auga, ligos puola“, - pasakojo V.Tomaševska.

Šią savaitę ji nusikasė bulves. „Turime daržą prie Maišiagalos, jame daugiau uošvienė šeimininkauja. Prikasėme 10 maišų bulvių, nors pasodinome tik vieną maišą“, - gausiomis žiemos atsargomis džiaugėsi moteris.

Violetos vyro tėviškėje šiemet ne tik gausus derlius, visai netoli yra miškas, jame grybauti labai mėgsta ponia Violeta. „Ne tiek valgyti, kiek grybauti patinka, šiemet ir baravykų, ir voveraičių apstu. Smagu grybą pamatyti“, - išpyškino prisiekusi grybautoja Violeta.

„Mėgstu gamtą, todėl į kaimą ir važiuojame dažnai. Nors ne tiek man to poilsio reikia, kiek vyrui. Jis nori tylos, ramybės, nes nuolatinėje žmonių apsuptyje tampa sunku. Sakoma, kad senatvėje visi į kaimus išvažiuoja, o jauni - į miestus“, - juokavo moteris.

Gal yra planų ateityje išsikelti gyventi į kaimą? Ponia Violeta teigė, kad kol kas tokių tikslų jos šeima neturi. Jaukią, artimą kaimo žalumai aplinką galima susikurti ir namie.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"