Trečiadienį Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros, rengiamas mitingas dėl padėties Lietuvos teisėsaugos struktūrose. Mitinge dalyvauti žada Lietuvos visuomenės veikėjai, įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai.

"Šiandien save gerbiantys lietuviai, save gerbiantys piliečiai, kuriems svarbi Lietuva kaip laisva, demokratinė, teisinė valstybė, turi pilietinę pareigą išeiti į viešumą, į Daukanto aikštę ir pasakyti, kad šitaip Lietuvos valstybė toliau valdoma negali būti. Mes turime išeiti ir padrąsinti savo politikus, kad jie atsisakytų šešėlinių nusikalstamų ryšių, kad jie baigtų bijoti korumpuotų Valstybės saugumo departamento struktūrų, kad jie baigtų bijoti užsienio žvalgybų ir jų neaptarnautų, kad neleistų mūsų merginų tardyti FSB karininkams Lietuvos valstybėje ir jos sostinėje, kad baigtųsi neteisingumo ir kriminalo siautėjimas Lietuvoje, kuris šiandien vyksta", - antradienį Seime spaudos konferencijoje aiškindamas mitingo motyvus kalbėjo Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys.

Pasak D. Kuolio, mitinge bus reikalaujama, kad iki kovo 11 d. būtų išviešinti aukščiausių valstybės pareigūnų ryšiai su verslo grupuotėmis, nusikalstamomis struktūromis, būtų atskleista informacija apie galimai neteisėtą jų, jų šeimos narių praturtėjimą. Taip pat bus reikalaujama iki šios dienos į pareigas grąžinti atleistus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą ir atstatydinti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį.

"Vakar mes sužinojome, kad šitas žmogus (R. Palaitis - ELTA), kuris tris savaites kariavo informacinį karą su pareigūnais per žiniasklaidą, yra "ne prie ko". Tai kam mums tokie ministrai, kurie yra "ne prie ko"? Šitą klausimą laisva tauta turi užduoti savo pareigūnams. Ministras, kuris pasirašinėja įsakymus, kuris kelia rankas Vyriausybės posėdžiuose, kuris priiminėja sprendimus, palankius nusikalstamoms gaujoms, yra "ne prie ko". Tokių pareigūnų laisvai Lietuvai nereikia. Vienas iš mūsų reikalavimų - priversti politikus radikaliai apsivalyti ir imtis teisėtvarkos radikalios reformos. Ji turi būti demokratizuota, išskaidrinta", - sakė D. Kuolys, taip reaguodamas į pirmadienį Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytus žodžius, kad R. Palaitis FNTT vadovų atleidimo istorijoje yra "niekuo dėtas".

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas spaudos konferencijoje pabrėžė, kad lietuviai turi imtis veiksmų ne tik kalbėdami apie teisėtvarkos problemas "virtuvėje su draugais", bet ir išreikšdami savo nuomonę viešumoje, dalyvaudami protesto akcijose. Jam taip pat didelių įtarimų kėlė FNTT vadovų atstatydinimo istorija, jis nerimavo, kad ateityje panašiai gali būti pasielgta ir su kitų struktūrų - Specialiųjų tyrimų tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovais.

"FNTT direktoriaus buvęs pavaduotojas V. Giržadas buvo pagrindinis architektas parengimo metodikos, kaip įgyvendinti galimai neteisėtai sukaupto turto konfiskavimo įstatymą. Kol buvo liečiamos smulkios žuvelės, jų niekas nelietė. Dabar, kai atėjo eilė labai rimtiems patikrinimams partijose, jų rėmėjuose, žvilgsnis krypsta vis aukščiau, toks žmogus yra nušalinamas. Klausimas, ar FNTT po tokių kadrinių pertvarkymų dirbs geriau ar dirbs blogiau? O gal yra suinteresuotumas, kad tų aukštų asmenų galimai neteisėto praturtėjimo niekas nepaliestų?", - svarstė A. Medalinskas.

A. Medalinskas pažymėjo, kad išaiškinti galimai neteisėtą aukštų pareigūnų praturtėjimą svarbu dar ir dėl to, kad apskritai grįžtų pasitikėjimas politikoje - pasak jo, dabar valdžioje irgi daug dorų, sąžiningų žmonių, tačiau neištiriami skandalai sudaro įspūdį, kad vagia visi.

"Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas spaudos konferencijoje sakė, kad situacija su FNTT vadovais rodo, jog Lietuvoje trūksta aiškių kriterijų, kokia informacija turi būti pateikta visuomenei atleidžiant teisėsaugos institucijų vadovus. Taip pat, jo teigimu, Lietuvoje turėtų egzistuoti teisėsaugos institucijų vertinimo sistema.

"Turime skirti žymiai daugiau dėmesio tokio pobūdžio antikorupcinių institucijų veiklos efektyvumui vertinti. Tai galėtų leisti mums objektyviai žinoti, kaip sekasi antikorupcinei institucijai kovoti su korupcija, ar ji dirba efektyviai, ar daro pažangą. Lietuvoje tokios sistemos kaip ir neturime. Tai yra geroji pasaulinė praktika. Būtent sisteminio vertinimo įdiegimas ateityje leistų vertinti, kaip sekasi vienam ar kitam institucijos vadovui ir kaip jo darbą turėtų vertinti visuomenė", - akcentavo S. Muravjovas.

Ekspertai.eu atstovė Eglė Mirončikienė konferencijoje kalbėjo, kad dabar teisėsauga yra tapusi tik politinės kovos įrankiu ir nevykdo savo funkcijų. Tam, jog situacijų pasikeistų, reikia, kad reaguotų kuo daugiau Lietuvos žmonių, sakė ji.

"Prezidentė yra Konstitucijos garantas, teisingumo garantas, todėl rytoj mes renkamės į mitingą, norėdami išsakyti visus savo skaudulius, nuogąstavimus, abejones. Mes norime paraginti prezidentę, kuri padarė tikrai daug žingsnių kovoje su korupcija, nesustoti, paraginti toliau kovoti su skauduliais, korupcija. Esam pasiruošę tuos teisingus žingsnius parengti. Mes reikalaujame esminės teisėsaugos pertvarkos, mes norime teisingumo", - mitingo svarbą aiškino E. Mirončikienė.

"Kaip matome, mes turime apie ką kalbėti rytoj mitinge. Klausimas, kas dominuos, kas įsitvirtins Lietuvoje: juridiniai sprendiniai ar politiniai sprendimai? Tai yra esminis klausimas ir tai turėtų būti rytojaus mitingo leitmotyvas", - spaudos konferenciją apibendrino Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas.