respublika.lt

Visa Lietuva prie vartų

(0)
Publikuota: 2019 sausio 20 09:38:51, Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 4 nuotr.
Joana Danutė Plikionytė-Bružienė. J.D.Plikionytės-Bružienės asmeninio albumo nuotr.

Jei man reikėtų išrinkti meno kūrinį, geriausiai atspindintį šiandienę Lietuvą, parodyčiau Joanos Danutės PLIKIONYTĖS-BRUŽIENĖS grafikos darbą „Prie vartų“.

 

Paveikslas

Tiesa, šis dailininkės paveikslas, vaizduojantis prie varčios prigludusius moterų siluetus, pirmiausia įsismelkė galvon kaip itin taupiai išreikštas buvimas šioje žemėje - juk visas žmogaus gyvenimas, banaliai tariant, yra laukimas - mamos, diplomo, meilės, vestuvių, Kalėdų, pavasario, postų, dovanų, medalių ir t.t., galiausiai mirties; jis esti ir gražesnio, geresnio, kilnesnio lūkestis, kuriam dažniausiai, deja, taip ir nebūna lemta išsipildyti dėl... senaties.

Šis grafikos darbas padarytas tais laikais, kai dar nebuvo visų lūpomis tiražuojama frazė „čia ir dabar“, tarsi išlaisvinanti iš egzistencinio laukimo, vilties ir drauge atsakomybės už tavo paties, šeimos ar valstybės ateitį.

Dabar į šitą kūrinį žiūriu kitomis akimis. Nesunkiai galiu įsivaizduoti jį transliuojant kone kiekvienos lietuvio gryčios ar daugiabučio narvelio atmosferą. Tai tūkstančius kartų padaugintas vaizdas, nes pusė Lietuvos atsidūrusi prie vartų, išleisdama vaikus, gimines, bičiulius, pažįstamus savanoriškon tremtin, - baisu pagalvoti, kokie ilgi jos ešelonai, - nedaug trūksta iki milijono emigravusiųjų iš Lietuvos jos Nepriklausomybės metais. Užtat kone visa Lietuva ir yra nepilnatvės būsenos ištikta: tie, kurie grįžta aplankyti artimųjų per šventes ar per atostogas, tarytum atsiduria už vartų, nes vis mažiau čia randa jų biografiją liudijančių žmonių, įvykių, atnaujintų prisiminimų, rišančių su tėvų žeme, na, o nuvykusieji aplankyti emigravusiųjų, irgi esti laikini praeiviai, liekantys šiapus durų, nes svetimame krašte jaučiasi kaip vėjo atnešti lapai, nuplėšti nuo tai platumai nebūdingų ir užtat neatpažintų medžių... Trumpai tariant, šis grafikos lakštas yra neišsipildymo būsenos paveikslas, nes tiek viena, tiek kita pusė visad lieka prie vartų ir niekad - viduje.

„Ciklas „Vartai“ radosi po to, kai vienais metais šv. Kūčių rytą mama iškeliavo anapilin.., - pasakoja dailininkė. - Jau dešimtmečiai, kai tie „Vartai“, pro kuriuos įeinama ir išeinama, „Vartai“, pro kuriuos ateina artimi ir išeina mylimieji, juda popieriaus erdvėje. Tai neišsenkamos variacijos ir net nesuvoki, kaip atsiduri tarpuvartėje ar už vartų... Pirmoji prasmė, šaunanti į galvą, yra žmogaus vartai į gyvenimą, jo gimimas, Biblijos siužeto, kuriame Marija yra Dangaus vartų simbolis (per ją juk į pasaulį atėjo Dievo sūnus), atkartojimas... Gal to nereikia sakyti, gal tai per daug svarbu, - aš visada bijodavau pasakyti, kas yra per daug svarbu“.

Simbolių žodynuose vartai arba durys pristatomi kaip perėjimo iš šiapus į anapus simbolis; uždari vartai reiškia paslaptį, draudimą ir neprieinamumą, atdari - raginimą įeiti arba atskleistą paslaptį. J.D.Plikionytės-Bružienės „Vartų“ cikle gali surasti visas šias užkoduotas prasmes, nes dailininkė tarytum apsėstas muzikantas, kuris griežia vis tą patį opusą, norėdamas išgauti tobulą ausiai skambesį: ji mėgsta vis sugrįžti prie pirmųjų ciklo darbų ir juos „auginti“ - kai ką pakeisti, paryškinti, suteikti naują prasmę.

J.D.Plikionytės cikle durys yra ir užtrenktos, ir vos vos praviros, kviečiančios ir atstumiančios... Ne tik šio, bet ir kitų savo ciklų („Bumerangas“, „Būtybės“...), anot dailininkės, ji negalinti laikyti visiškai užbaigtais, nes juo toliau žiūrinti į praeitį, tuo vis daugiau kas nors iš to suspausto laiko atsišaukia dabartyje.

„Kas lieka prieš vartus, kas už vartų, kas tarpvartėj, - šitų simbolių aš negaliu atsisakyti ir gal ne viską suprantu, ką jie mums sufleruoja, - kalba menininkė, - kita vertus, kalbėti apie paveikslą - tai tas pat kaip aiškinti sapnus... Mano sapnai, matyt, ateinantys iš didelių nuojautų, dažniausiai būna pranašingi. Net mano vyras, iš pradžių pykęs, man ėmus kalbėti apie sapnus, dabar kartais pasiteirauja apie juos. Juokas juoku, kadaise sapnavau Lietuvą, visą ugnyje (tai reiškia garbę), ir ką jūs manot, neilgtrukus Lietuva iškovojo Nepriklausomybę...“

Paveikslo autorius

Na, o jeigu man tektų nupiešti tipišką brandaus amžiaus šių dienų menininko portretą, dailininkė J.D.Plikionytė vargu ar galėtų pasitarnauti modeliu. Visų pirma dėl to, kad, man regis, nei anksčiau itin rūpinosi, nei juo labiau šiandien deda daug pastangų rūpindamasi savo kūrybos sklaida, jos viešinimu, ryšių mezgimu, kas kiekvienam dailininkui yra neišvengiama kasdienybės dalis. Ji iki šiol neturi puslapio internete, kur suinteresuotas pilietis apsižiūrėjęs gal ir užsimanytų įsigyti jos kūrinių. Tiesiog nuostabu, kaip jos darbams pavyko įsitaisyti Lietuvos ir užsienio muziejuose, sakysim, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Argentinoje ar privačiose kolekcijose Lenkijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir kitur.

„Kartais pagalvoju, kad per gyvenimą taip ir neišmokau suvokti dabarties“, - sako Joana Danutė Plikionytė.

Diduma dailininkų pluša kaip bitelės kasmet atsiskaitydami bendrapiliečiams parodomis, gi Joana po personalinės parodos, vykusios prieš penkerius metus sostinės Šv.Jonų galerijoje, viešumoje savo kūrybos nepristatė, nors kūrybinis stažas, jei gerai skaičiuoju, siekia 50 metų. Tiesa, per tą laiką dailininkė savo darbus parodė už Atlanto, kur daug metų gyvena jos ir vitražų meistro Broniaus Bružo vienatinis sūnus Jonas, taip pavadintas senelio ir prosenelio vardu. Puikią teisininko karjerą svetur padaręs sūnus padėjo jai organizuoti parodą Čikagoje. Beje, užsienis šiandien jau pusę amžiaus trunkančioje menininkės kūrybinėje istorijoje irgi buvo ne naujiena - su personalinėmis parodomis svečiuotasi Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje ir tose pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose, o kiek dalyvauta grupinėse - nesuskaičiuosi. Ir šiuokart Čikagoje lydėjo sėkmė, net šeši jos lakštai buvo nupirkti per parodos atidarymą, o vienos Niujorko galerijos ekspertas, apžiūrėjęs parodą, pakvietė ekspoziciją perkelti pas juos...

„O paskui atėjo senatvė“, - anaiptol ne tragišku balsu aiškina užtrukusią kūrybos tylą Joana ir kvatoja. Priešžiemyje kolegei pasisekė šiaip taip prikalbinti ją eksponuotis Vilniuje vykusioje kalėdinėje grupinėje miniatiūrų parodoje, bet ten ji pasirodė su senais darbais, nors prieš Kalėdas be širdgėlos eikvojo laiką sveikinimams. Piešė tradiciškai visų pamėgtus angelus. Jie tiek pakerėjo vieną prancūzę, kad ji buvo pasiryžusi Joanos ir jos draugų garbei organizuoti plenerą, bet dailininkė sako, kad tie planai traukiasi praeitin, kad ir dėl bėdos su akimis. Praėjusią vasarą atlikta vienos akies operacija, prieš akis - kita, na, paskui, juokauja, galbūt ateis eilė ir ciklui „Akis“.

„Daug vilčių ir norų sudužo, - sako J.D.Plikionytė, - bet kad ir kaip būtų keista, viltys ir norai vėl šiaušiasi kaip bangos, vėl galvoju apie parodas, tolimą kelionę... Tikiuosi, šiais metais neliksiu už vartų...“

Juo labiau kad pernai „Sodra“ prie jos pensijos pridėjo 33 eurocentus? Turbūt tipiškam menininkui bus pridūrusi kur kas daugiau.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s