respublika.lt

Vilniui netinka nei Vytis, nei bunkeris. Nes dar nesurūdijo

(0)
Publikuota: 2019 birželio 06 19:27:16, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 3 nuotr.
„Laisvės karys“. Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotr.

Po savaitės Vilniaus apygardos teismas grįš prie bylos dėl Lukiškių aikštės memorialo konkurso, kai laimėjo partizanų bunkerį atvaizduojantis Andriaus Labašausko projektas „Laisvės kalva“, teisėtumo. Vilniaus centrinėje aikštėje iki šiol puikuojasi plytelėmis grįstas apskritimas, kuriame turėjo iškilti Vytis. Tačiau juo džiaugiasi kauniečiai. Panašėja, kad teismas gali baigtis taip, jog dvejus metus trukusiose vaidynėse laimėtojų visai neliks.

 

Paskutiniam posėdžiui teisėjas Dainius Rinkevičius įpareigoja Kultūros paveldo departamentą pateikti atsakymą, ar būtų išduotas leidimas statyti statinį, kuris dar 2017 m. laimėjo Šiuolaikinio meno centro skelbtą konkursą laisvės kovų memorialui Lukiškių aikštėje. Konkrečiai, siekiama išaiškinti, ar įmanoma įgyvendinti partizanų bunkerio projektą, nepažeidžiant Lukiškių aikštės vertingosios savybės - lygaus reljefo.

Pernai Vilniaus savivaldybė, nelaukdama teismo sprendimo, skyrė A.Labašauskui 32 tūkst. eurų, už kuriuos autorius turėjo pagaminti savo projekto maketą ir taip praktiškai patikrinti, ar konkurso komisijos palaimintą idėją įmanoma įgyvendinti praktikoje. Kaip informavo Vilniaus savivaldybė, maketo darbai baigti, dabar tik sprendžiama, kur ir kada jį statyti.

Tačiau gali būti, kad po teismo sprendimo nei tikrojo bunkerio, nei maketo aikštėje neišvysime. Pats A.Labašauskas savo socialinėje erdvėje jau pasidalijo žinantis, kokį atsakymą Kultūros paveldo departamentas pateiks teismui. „Kultūros paveldo departamentas atsakė į Teismo klausimą, ar statinys pažeidžia Lukiškių aikštės vertingąją savybę - lygų reljefą. Pasirodo, pažeidžia. Jokia skulptūra ar kitas statinys pagal šį išaiškinimą negali atsirasti Valstybinėje aikštėje. Su tuo visus ir sveikinu. Primenu, jog departamento pozicija teisme ir viešojoje erdvėje anksčiau buvo kitokia“, - rašė skulptorius.

- Praėjusio teismo posėdžio metu Vyriausybės teisininkė pasakė, esą ŠMC rengtas konkursas buvo tik konkursas idėjai, tad projekto įgyvendinti lyg ir nebūtina. Jus anksčiau kas nors apie tai buvo informavęs? - „Vakaro žinios“ paklausė konkurso laimėtojo Andriaus LABAŠAUSKO.

- Taip tai buvo Idėjos konkursas, tai buvo žinoma. Buvo sąlyga, jog projekto įgyvendinimas negali viršyti 500 tūkst. eurų. Laimėjęs konkursą projektas toliau vystomas iš Vyriausybės skirto biudžeto, daromas projektinis pasiūlymas, techn. projektas ir viską suderinus statomas aikštėje, tokia buvo informacija. Vyriausybės teisininkės išsakytą poziciją pirmą kartą išgirdau teisme. Tokia pozicija kompromituoja visą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Vyriausybės, nes labai aiškiai apibrėžia piliečio ir Tėvynės santykį. Pilietis turi begalę įsipareigojimų ir pareigų valstybei, bet valstybė gali su piliečiu daryti ką nori ir visiškai neatsako už savo veiksmus.

- Kas nors jums patarė dalyvauti Šiuolaikinio meno centro organizuotame konkurse?

- Nepatarė niekas, tai buvo mano pilietinė pozicija.

- Laisvės kovų dalyviai jūsų projektą kritikuoja, primindami, jog bunkeris partizanams yra nevilties ir žūčių simbolis. Ar per visą šį laiką ruošdamasis konkursui bendravote su Laisvės kovų dalyviais?

- Su visa pagarba Laisvės kovų dalyviams, dar kartą pakartoju, jog tai nėra bunkeris. Kalva yra Lietuvos žemės, pilkapių, piliakalnių įvaizdis, o betoninėje šlaito dalyje išlietas miškas su slapyvardžiais - erdvės, kurioje vyko Laisvės kovos, simbolis, šlaitas yra po žeme, tarsi pogrindyje. Tokia yra memorialo idėja, nežinau, kaip paprasčiau paaiškinti. Su Laisvės kovų dalyviais bendrauju, bet bendrauja ir visokie ideologai, kurie užsidėję patriotų kaukes skleidžia netikras naujienas.

Situaciją komentuoja Vyčio paramos fondo pirmininko pavaduotojas Vilius Kavaliauskas:


Kaip nutiko, kad piliečių iniciatyva nuspręstas statyti Vyčio monumentas buvo išstumtas iš Vilniaus, o suskubus paskelbti konkursą, jį laimėjo reikalavimų neatitinkantis projektas, iki šiol sunkiai supranta ir dar 2016 m. įsteigto Vyčio paramos fondo pirmininko pavaduotojas Vilius Kavaliauskas.

Kalbėdamas su „Vakaro žiniomis“ jis neslėpė nuoskaudos - Lukiškių aikštės istorija parodė mūsų visuomenės veidą.

- Fondo svetainėje iki šiol galima pamatyti, kas prisidėjo prie paminklo Vyčiui: vieni skyrė kelis eurus, kiti kelis šimtus, treti po tūkstantį ir daugiau. Daugelis jų - paprasti gyventojai. Tačiau biurokratai į tai nusispjovė ir paskelbė konkursą, kurio teisėtumu abejojama iki šiol. Jautėtės apgauti?

- Pamatę, kad su Vilniaus valdžia susitarti bus beviltiška, mes perkėlėme Vyčio idėją į Kauną. Tada mus pasmerkė, bet mes pasakėme, kad esame atsakingi, nes surinkome iš žmonių pinigus. 1780 žmonių pervedė aukų, norėdami prisidėti prie šios idėjos. Surinkome beveik 80 tūkst. eurų daugiau nei planavome.

Mus pritrenkė žmonių aktyvumas. Tai buvo didžiausias pasiekimas - žmonės sukilo visi kartu kažko pasiekti. Be valdžios, be įsakymo, savo noru, balsuodami savo pinigine. Todėl šiandien Kaune esantis Vytis nėra Kauno, už jo stovi visa Lietuva. Tai dar kartą įrodė, kad žmonėms reikia ne paties paminklo, bet susitelkimo.

Jei dabar kas manęs paklaustų, sakyčiau, kad Lukiškių aikštėje reikėtų statyti ne Vytį, o didelį monumentą mūsų tūkstantmetei valstybei. Ten, be abejo, būtų ir Vytis, kaip viso komplekso dalis.

Vienas iš pavyzdžių - Budapešte esanti Didvyrių aikštė. Ten pavaizduoti visi vengrų istoriniai veikėjai, dalyvavę kuriant Vengrijos valstybę. Bunkerio mieste gyventi mes nenorėtume. Manau, jo čia ir nebus.

- Seimas buvo priėmęs rezoliuciją, kuria prašė Vyriausybės pritarti Vyčio paramos iniciatyvai, net vieta Vyčiui aikštėje jau buvo paruošta... Bandėte suprasti, kodėl įvyko toks pasipriešinimas?

- Galiu tik spėti, spręsdamas pagal kai kurių aukštų politikų pasisakymus ir bandydamas mąstyti logiškai. Atėjo įsakymas iš „aukščiausio“ žmogaus.

- Prezidentės?

- Tai jūs pasakėte, ne aš. Bet kitaip logiškai būtų nesuprantama, kaip galima eiti prieš mūsų valstybę ir jos simbolius. Galime tik spėlioti, bet girdėjome apie alergijas paminklams. Nors tai yra alergija istorijai. Matyt, kai istorijoje yra kažkas, ko nesinori prisiminti, pradedi keikti visą istoriją.

Mūsų fondo tikslas kaip tik ir yra istorinė atmintis. Mes siūlėme idėją Lietuvai valstybės šimtmečio proga, bet ja nebuvo pasinaudota. Ką mes pastatėme ta proga? Nieko, išskyrus Vytį. Jis ir liko pagrindinis šimtmečio paminklas. Tam prieštaravę bijo pripažinti, kad tą paminklą pastatė žmonės. Ne valdžia, o žmonės. O ką valdžia pastatė? Nieko, tik papliurpė apie tai.

- Kokias emocijas partizanų bunkeris kelia Laisvės kovų dalyviams?

- Tai yra mūsų nevilties ženklas. Ten buvo palaidoti žmonės, kurie narsiausiai laikėsi iki pabaigos. Bet jie žuvo. Tame pasipriešinime buvo tiek heroizmo, o bunkeris buvo tik nevilties ženklas. Bet mūsų valstybė juk nėra neviltyje. Tačiau kai idėjos kyla iš tų, kurie nemyli istorijos, net ir bunkerio idėja pateikiama iškreipta, melagingai, šventvagiškai.

Manau, geriausias patikrinimas šiam projektui - iniciatyva jo įgyvendinimui surinkti lėšas iš žmonių. Tegul pabando surinkti tą pusę milijono. Pamatytume, kas ir kiek duos. Juk tai mūsų valstybės sostinė ir centrinė jos aikštė. Ką mes joje statome? Kam reikalingas bunkeris, kurio nenori ir patys laisvės kovotojai? 25 tūkst. žmonių žuvo neturėdami jokios vilties nugalėti. Tai buvo žygdarbis, visos kartos pavyzdys kitoms kartoms. Ir kai visa tai dabar atsiremia į pinigus, kuriuos galima išprašyti iš valdžios...

- Vilniaus apygardos teisme vykusiame posėdyje dėl Lukiškių aikštės konkurso teisėtumo Vyriausybės atstovė ėmė kalbėti, jog konkursas neįpareigoja laimėtojo įgyvendinti projektą. Esą, tai tebuvo konkursas idėjai...

- Ką jiems belieka kalbėti, kai nėra jokių popierių. Bandėme ieškoti, kas gi paskyrė konkurse darbus vertinusią komisiją? Niekas. Tokių dokumentų nėra ir niekas jų nerado. Matyt, tai tebuvo avantiūra, kurią sugalvojo labai aktyvūs žmonės. Draugų kompanija susibūrė ir paskyrė sau pusę milijono valstybės pinigų.

- Galima sakyti, šioje istorijoje visi liko pralaimėję: Vytį iš Vilniaus išstūmė biurokratija, o konkurse laimėjus kitam projektui ir čia buvo pražiūrėta, kad idėja neatitinka reikalavimų. Pats A.Labašauskas šioje istorijoje irgi liko apgautas.

- Jį paprasčiausiai apgavo kažkas, vedinas savų interesų. Liūdna, nes ši istorija parodė mūsų požiūrį į istoriją ir kultūrą, parodė kryptį, kuria mes einame. Taip ir liksime su vamzdžių kultūra be kultūros, kuri turi ant ko atsistoti - ant savo Tautos istorijos. Viskas paverčiama tokiais niekalais. To akivaizdoje galiu nusilenkti tarybinei mokyklai, kuri atkūrė Lietuvos valstybę, ir su liūdesiu žiūriu į šiandieninę mokyklą, išugdžiusią kartą, kuri bėga iš Lietuvos.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s