respublika.lt

2017 rugsėjo 25, pirmadienis

Vienas garsiausių Lietuvos kariuomenės savanorių Antanas Sereikanuotraukos (1)

2014 gegužės mėn. 18 d. 08:27:34
Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas

1918 m. vasario 16 d. Lietuva vėl atkūrė savo Nepriklausomybę. Šalyje dar viešpatavo kaizerinės Vokietijos okupacinė valdžia ir jos kariniai daliniai. Laukė ilgas Nepriklausomybės įtvirtinimo kelias. Jame didelį vaidmenį atliko visos Lietuvos ir Panevėžio krašto savanoriai.


Tuo metu mieste dar buvo vokiečių valdžia. 1918 m. gruodžio 29 d. krašto apsaugos ministras M.Velykis (beje, kilęs iš Panevėžio apylinkių) karininkui Jonui Variakojui pavedė sudaryti Panevėžio srities apsaugos būrį. 1919 m. sausio 4 d. karininkas J.Variakojis atvyko į Panevėžį ir pradėjo telkti Lietuvos kariuomenės savanorius. Sausio 7 d. jis išleido pirmą įsakymą, kuriame sudarytąją apsaugą pavadino Panevėžio srities apsaugos būriu, o save - to būrio vadu. Pirmaisiais savanoriais sausio 7 d. įstojo trys broliai Balčai: Boleslovas, Stasys ir Vladas, Juozas Daunoraitis, Kazys Kubilius, Juozas Kriaučiūnas, Petras Labanauskas, Petras Miknys, Stasys Mačikūnas.

Tarp pirmųjų įstojusių į Panevėžio srities apsaugos būrį buvo Antanas Sereika. Jis gimęs 1897 m. liepos 9 d. Panevėžio apskrities Krekenavos parapijos Daugėliškų kaime. Jo tėvai - ūkininkai Elžbieta Kasperiūnaitė ir Jokimas Sereika. Liepos 13 d. jis buvo pakrikštytas Krekenavos bažnyčioje. Vaikai tuo metu buvo krikštijami praėjus kelioms dienoms nuo gimimo. Šeimoje vyravo patriotinės nuotaikos. Tai lėmė, kad Antanas stojo savanoriu ginti susikūrusios nepriklausomos Lietuvos valstybės. Į Panevėžio srities apsaugos būrį Antanas stojo 1919 m. sausio 10 d. Tuo metu mieste buvo sudėtinga situacija. Sausio pradžioje vokiečiai jau paliko Panevėžio miestą. Į miestą ir apylinkes veržėsi Raudonosios armijos Internacionalinės divizijos 39-asis pulkas. Panevėžio srities apsaugos būrys traukėsi Kėdainių link ir stiprino savo pajėgas. Tik susikūrusio savanorių būrio laukė sunkūs išbandymai. Sausio 13 d. per susidūrimą su raudonarmiečių žvalgų būriu ties Kolupių kaimu sunkiai sužeistas savanoris Jurgis Kiaunė. Tai buvo pirmas sužeistas savanoris Nepriklausomybės kovose. Tą pačią dieną Panevėžio srities apsaugos būrys atvyko į Kėdainius, turėdamas apie 90 savanorių. Nedidelę dalį ginklų Panevėžio savanoriai buvo gavę iš 1918 m. lapkritį susikūrusios Panevėžio milicijos (dalis milicininkų tapo savanoriais). Kėdainiuose buvo pasilikusi stipri vokiečių kareivių įgula su Kėdainių srities apsaugos viršininku Juozu Šarausku. Kėdainiuose susitelkę savanoriai apsistojo senose kareivinėse, miegoti teko šaltose patalpose ant šiaudų. Kėdainiuose įgulos viršininko pareigas pradėjo eiti karininkas J.Variakojis, o miesto komendantu tapo karininkas J.Šarauskas. 1919 m. vasarį Panevėžio srities apsaugos būrys kartu su Kėdainių komendantūra pradėjo kovą su Raudonąja armija. Pirmos didesnės kautynės vyko dėl Šėtos miestelio. Šiose kautynėse vasario 9 d. žuvo Kėdainių krašto savanoris Povilas Lukšys. Tai pirmas Lietuvos Nepriklausomybės kovose žuvęs savanoris.

1919 m. vasarį ties Šėta įvyko pirmieji stambūs kariniai susidūrimai su Raudonąja armija. Juose ypač pasižymėjo A.Sereika. Per kautynes vasario 11 d. jis buvo sunkiai sužeistas. Dėl nukraujavimo jam buvo amputuota koja. Jis - pirmasis Lietuvos kariuomenės karo invalidas. Šios kautynės turėjo nemažą vaidmenį, nes Raudonajai armijai buvo užkirstas kelias veržtis į Kauną. Tuo metu kartu su Lietuvos savanoriais kovojo ir vokiečiai savanoriai. Nepriklausomos Lietuvos valstybės laikais Šėtos visuomenė buvo pastačiusi A.Sereikai paminklą. Už Šėtos miestelio užėmimą karininko J.Variakojo būrys gavo vadovybės padėką. Nepaisant rimto sužeidimo, A.Sereika liko Lietuvos kariuomenėje. Jis ištarnavo iki 1920 m. kovo 5 d. Už karinius nuopelnus buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmo laipsnio ordinu ir vardiniu Lietuvos valstybės Tarybos laikrodžiu. Nedaug Lietuvos kariuomenės savanorių taip buvo įvertinti. Jam buvo pasiūlyta ir tarnyba Kaune. Trumpą laiką dirbo Karo muziejuje Kaune. Čionai susipažino su savo būsima žmona Bernadeta. Šeimoje gimė trys vaikai: sūnus Silvestras ir dvi dukros Morta ir Laimutė. Sūnus Silvestras mirė būdamas 12 metų. A.Sereika ilgai Kaune neužsibuvo. Lietuvos valdžia tinkamai įvertino savanorių nuopelnus. 1929 m. jam buvo suteiktas savanorio kūrėjo statusas ir apdovanotas savanorio medaliu. Taip pat jis buvo apdovanotas ir Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu. Vėliau A.Sereika iš Lietuvos valdžios gavo 10 ha žemės ir apsigyveno Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus Gringalių kaime. Čionai jis pasistatė namą. Tuo metu žemė buvo didelis turtas. Buvę ūkininkų vaikai tęsdavo savo tėvų tradicijas. Gyvendamas savo ūkyje A.Sereika aktyviai dalyvavo ir Krekenavos miestelio visuomeniniame gyvenime. Buvo Krekenavos šaulių būrio narys. Tas būrys buvo vienas aktyviausių Panevėžio rinktinėje. Jie ruošdavo populiarius vaidinimus miestelio bendruomenei. Tuose spektakliuose vaidino ir A.Sereika. Tie mėgėjiški spektakliai tikrai buvo labai mėgstami Krekenavos miestelio gyventojų. Prasidėjus sovietinei okupacijai, jam pavyko išvengti arešto. A.Sereika mirė 1975 m., palaidotas Krekenavos miestelio kapinėse. Žmona Bernadeta mirė 1973 m. A.Sereika buvo vienas žymiausių Lietuvos kariuomenės savanorių.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUGALĖTOJAI: savaitgalį Kauno mariose vykusiame „RS-280“ jachtų klasės „Match Race“ lenktynių finale čempione tapo jachtos „Raganosis“ įgula, vadovaujama vos 21-erių metų sulaukusio vairininko Vėjo Pajarsko.
  • STATISTIKA: savaitgalį, rugsėjo 22-24 dienomis, Lietuvos keliuose įvyko 45 eismo įvykiai, kuriuose žuvo vienas žmogus - 34 metų motociklo vairuotojas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Kokia Lietuvos liberalų sąjūdžio ateitis?

balsuoti rezultatai

Ar jaučiatės saugūs kelyje?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +8   +10 C

   +5  +10 C

 

   +3  +7 C

   +18  +19 C

  +16 +19 C

 

   +15  +17 C

    1-6 m/s

     0-4 m/s

 

      0-5 m/s

 

USD - 1.1961 PLN - 4.2672
RUB - 68.8885 CHF - 1.1588
GBP - 0.8816 NOK - 9.3193
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12