Šalies gynybos stiprinimo vajaus apimti politikai nesusimąsto apie tai, kad gali nebelikti kam ir ką ginti, nes tautiečių emigracijos mastai vėl šovė aukštyn. Per 5 pirmuosius šių metų mėnesius Lietuvą paliko 19 tūkst. žmonių - tiek, kiek gyventojų turi Plungė. Pernai per tą patį laikotarpį į užsienį išvyko 5 tūkst. mažiau lietuvių.
Statistikos departamento duomenimis, per metus, palyginti su 2014 m. pradžia, šalies gyventojų skaičius susitraukė beveik 1 proc. Akivaizdi sumažėjimo priežastis - neigiama tarptautinė migracija.
Seimo Migracijos komisijos pirmininkas Valdas Vasiliauskas įsitikinęs, kad pastaruoju metu tautiečiai iš Lietuvos bėga dėl sugrąžintos šauktinių kariuomenės: „Jaunimą išgąsdino nelabai sklandi šaukimo tvarka - kompiuteriai, loterija, tai, kad pašaukti gali būti žmonės, pradėję verslą, sukūrę šeimas. Reikėjo pradėti nuo pačių jauniausių, kurie baigė gimnazijas.“
Maždaug pusė išvykstančiųjų yra 20-34 metų - darbingi žmonės, kurių darbdaviai teigia nerandantys nė su žiburiu. Tačiau šių metų pradžioje atliktas tyrimas atskleidė, kad sugrįžusiųjų iš emigracijos tie patys darbdaviai išskėstomis rankomis nelaukia: 8 iš 10 samdydami naują darbuotoją prioritetu laiko jo darbo patirtį ir mokslus Lietuvoje, o ne užsienyje. Tuomet dalis sugrįžusiųjų vėl kraunasi lagaminus.
„Ne paslaptis, kad mūsų verslininkams stinga socialinės atsakomybės, jie nenori dalytis su darbuotojais jų sukurta nauda. O iš emigracijos sugrįžę žmonės labiau išprusę, žino savo teises. Darbdaviai tokių vengia“, - pripažįsta V.Vasiliauskas.
Blogiausia, pasak jo, kad Lietuvoje iki šiol nėra aiškios migracijos politikos. Pirmuoju žingsniu gali tapti parlamentinių partijų susitarimas dėl emigracijos, jį ketinama pasirašyti kitą savaitę.
„Išsikeliame siekį iki 2020 m. sumažinti emigracijos mastą nuo dabartinių 18 proc. iki 9 proc. - tai pasaulio vidurkis. Kartu sieksime ir šiek tiek utopiško tikslo, kad 2025 m. Lietuvoje gyventų 3,5 mln. gyventojų“, - aiškino V.Vasiliauskas.
Paklaustas, kokiomis priemonėmis bus siekiama šių tikslų, jis teigė, kad dėl konkrečių veiksmų bus tariamasi pasirašius partijų susitarimą.
„Pavyzdžiui, parengti mokyklas, kuriose užsienyje mokęsi emigrantų vaikai galėtų adaptuotis prie lietuviškos ugdymo sistemos“, - sakė V.Vasiliauskas.
Tačiau vieningo požiūrio į emigracijos keliamas grėsmes nėra ir dabar - opozicinės partijos pasirašyti susitarimą atsisako.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“